Bulgarijos kaime gyvenusi akla mistikė Vanga pasauliui pasakojo, kas tuoj nutiks. Ji pranašavo apie politiką, stichines nelaimes, karą, net žmonijos pabaigą. Daugelis jos prognozių iš tikrųjų išsipildė. Balkanų Nostradamu praminta Vanga tvirtino, kad įžvalgumo dovaną gavusi dėl nelaimingo atsitiktinumo, kai vos nemirė. Pergalė prieš mirtį buvo vainikuota ypatinga dovana, kuria vėliau dalijosi su pasauliu.

 

Vieniša ir skurdi vaikystėBulgaria,,Rupite,-,May,8,,2017:,Baba,Vanga's,Sculpture,In

 

1911 m. spalio 3-iąją Strumicoje, Pietryčių Makedonijoje, Paraskevai ir Pando Surčevams gimė dukra. Mažylė buvo neišnešiota, su daugybe sveikatos komplikacijų. Vadovaudamiesi liaudies papročiu, tėvai naujagimei nesuteikė vardo, nes manė, jog ši netrukus mirs. Mergaitė pasirodė stipri, po dviejų mėnesių, kai tikimybė išgyventi padidėjo, močiutė ją išnešė į gatvę, kad nepažįstamasis suteiktų vardą. Tai buvo dar vienas vardų suteikimo paprotys. Pirmas praeivis ištarė vardą Andromache, bet močiutei jis nepatiko – skambėjo per daug graikiškai. Galiausiai nusprendė pabandyti antrą kartą ir kreipėsi į kitą sutiktą nepažįstamąjį. Šis pavadino Vangelija. Nuo tos akimirkos būsimoji mistikė Vangelija Surčeva pagaliau tapo visateise visuomenės nare.

 

Vangelijos vaikystė buvo sudėtinga. Vos trejų metukų mažylė neteko mamos. Tėvas, Makedonijos revoliucinės organizacijos aktyvistas, per Pirmąjį pasaulinį karą priverstinai mobilizuotas į Bulgarijos armiją. Vieną likusią mergaitę ėmėsi globoti įvairios labdaros organizacijos, kaimynai ir giminaičiai. Septynerių Vangelija pagaliau išvydo iš karo grįžusį tėvą. Tiesa, šeimos situacija nepagerėjo. Iš tėvo, laikyto probulgarišku aktyvistu, atimti visi turtai, todėl abu ilgus metus skurdo. Nepaisant iššūkių, Vangelija pasižymėjo ypatingu įžvalgumu, sumanumu, laikyta protingesne už bendraamžius. Jau nuo vaikystės pasižymėjo ypatingu rūpestingumu, atjauta, mėgo žaisti gydytoją, rinkti žoleles ir gaminti nuovirus draugams. Netrukus našlys tėvas įsimylėjo ir susituokė. Atrodė, kad dabar mergaitė turės tikrą šeimą. Tačiau laimė truko neilgai. Jų finansinė padėtis negerėjo, priešingai, tik blogėjo, todėl tėvas nusprendė grįžti į Novo Selo miestą. Būtent čia 1923 m. nutiko lemtingas įvykis, amžiams pakeitęs Vangelijos gyvenimą.

 

Neįtikėtinas nutikimas

 

12-metė Vangelija nerūpestingai žaidė su pusbroliais, kai netikėtai užklupęs viesulas išmetė mergaitę į orą ir nusviedė į netoliese esantį lauką. Audrai nurimus, visi kiti vaikai, išskyrus Vangeliją, buvo rasti. Ryte prasidėjo kruopšti paieška. Vakare nelaimėlė aptikta po smėlio ir šiukšlių krūva. Jos akyse buvo tiek dulkių ir purvo, kad negalėjo atsimerkti, akys siaubingai sužalotos. Žmonės suskubo teirautis, kas nutiko. Mergaitės atsakymas visus pribloškė. Pasak jos, viesulas pakėlė ir nunešęs kelis šimtus metrų sviedė į lauką. Pajutusi kažką antgamtiško, lyg kažkas liestų, kol prarado sąmonę. Vangeliją radę žmonės liudijo, kad mergaitė buvo labai išsigandusi. Labiausiai nukentėjo jos akys, patyrė didžiulį skausmą. Sužalojimai buvo sunkūs, todėl prireikė skubios medikų pagalbos. Atsižvelgiant į finansinius šeimos sunkumus, Vangai atgauti regėjimo buvo neįmanoma, neįpirko brangių procedūrų ir specialių vaistų. 1925 m. mergina išsiųsta į Zeumo miestą, kur trejus metus lankė aklųjų mokyklą, mokėsi gaminti maistą, valyti namus ir megzti, taip pat skambinti pianinu ir skaityti Brailio raštą. Atrodė, kad gyvenimas tapo ramus, kol merginai pranešta apie ankstyvą pamotės mirtį. Tėvas ragino kuo greičiau grįžti namo ir pasirūpinti jaunesniais broliais bei seserimis.

 

Aiškiaregės šlovė

 

Susikrovusi daiktus Vangelija grįžo į kaimą, ėmėsi ūkio ir namų ruošos darbų, gamino maistą, rūpinosi vaikais. Tačiau netrukus pajuto, kad kažkas keista vyksta jos gyvenime. Moteris pradėjo sapnuoti keistus sapnus, regėjo vizijas apie ateitį, girdėjo keistus balsus, net kalbėjosi su mirusiaisiais ir augalais. Viskas, ką pasakydavo mačiusi, išsipildydavo. Vanga greitai suprato, kad jos galios – neeilinės, todėl turi būti išgirsta. Kad ir ką numatydavo, išsipildydavo po kelių dienų. Netrukus žinia apie aiškiaregę, skelbiančią pranašystes, pasklido toli ir plačiai. Vanga padėdavo valstiečiams surasti pasiklydusius galvijus, o šeimoms, susirūpinusioms dėl į karą išėjusių vyrų, tiksliai numatydavo, ar jie grįš. Augant žinomumui, vis daugiau žmonių pradėjo kreiptis dėl pranašysčių. Vanga padėjo ne tik prognozėmis, bet ir gydomaisiais gebėjimais, kūrė vaistus iš vaistažolių. Tačiau 1939 m. susirgo plaučių liga – pleuritu. Ir šį kartą gydytojai išpranašavo Vangos mirtį. Tačiau Vanga dar sykį apgavo mirtį ir toliau gyveno dar daug metų. Bulgarijos caras Borisas III sužinojo apie aklą būrėją, turinčią nepaprastų gebėjimų. 1942 m. atvyko jos aplankyti ir norėjo sužinoti savo mirties dieną. Vėliau paaiškėjo, kad spėjimas buvo tikslus. Durys į jos namus neužsidarydavo nei dieną, nei naktį, žmonės traukė iš įvairių pasaulio kampelių, kad sužinotų savąjį likimą.

 

1942 m. gegužės 10 d. Vanga ištekėjo už Dimitaro Gušterovo, bulgarų kareivio, tuokart atvykusio į miestą atkeršyti už brolio nužudymą. Dimitaras ir Vanga persikėlė į Petrichą, kur ji tapo dar žinomesnė. Pora kartu pragyveno 20 metų. Vyras piktnaudžiavo svaigiaisiais gėrimais, kol galiausiai mirė. Garsioji aiškiaregė, sulaukusi 85-erių, iškeliavo anapilin nuo krūties vėžio. Vanga taip pat išpranašavo savo mirtį, tiesa, mėnesiu anksčiau, nei tai iš tiesų įvyko. Laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių iš viso pasaulio. Nors sulaukė tarptautinio pripažinimo, ne visi į ją žiūrėjo rimtai. Viena moteris 1995 m. leidiniui „New York Times“ sakė: „Vietiniai žmonės ja netiki. Ji tik žiūri į tave, klausia, kas negerai, o tada kartoja frazes, kurias išmoko atmintinai. Daug ką ji daro dėl pinigų.“ Tiesa, daugelis jos prognozių buvo per daug tikslios, kad būtų galima netikėti: Antrasis pasaulinis karas, Stalino mirties data, Sovietų Sąjungos, Čekoslovakijos ir Jugoslavijos žlugimas, Černobylio katastrofa, princesės Dianos mirtis, Rugsėjo 11-osios išpuoliai, juodaodžio išrinkimas 44-uoju JAV prezidentu.

 

Autorius Monika Budnikienė