Aplinkos primesti ar dėl neigiamų patirčių susiformavę įsitikinimai, koks iš tikrųjų turėtų būti seksas, lemia nepasitikėjimą savimi, susikaustymą, baimes, įtampą ir mintis, kad kažkas negerai. 

 

intymu

Pasirinkimų pinklės

 

Apie reiškinį, kai žmonės gyvena pagal idealizuotus ir nerealius reikalavimus, kuriuos taiko sau, aplinkiniams ir visam pasauliui, pirmasis prakalbo garsus amerikiečių psichologas Albertas Ellisas. Daugeliui teko patirti jausmą, kai mintys įkyriai sukasi ratu, ilgai dvejojame, ar elgiamės ir net jaučiamės taip, kaip esą turėtų būti arba reikia, kad būtų. Ekspertas pavadino šią būseną masterbacija (musterbation, nuo žodžio „must“ – turi). Pripažinus šį įprotį, įsisąmoninus, jog visi žmonės (ir pasaulis apskritai) yra netobuli, lengviau atsikratyti streso ir mėgautis gyvenimu. Kaip išmintingai pasakė A. Ellisas, svarbiausia – nustoti spausti save būti tuo, kuo nesame.

 

Pasak Floridos universiteto psichologės ir knygos „Stress and Sex“ autorės prof. Laurie Mintz, dažniausiai dėl seksualinio nepasitikėjimo, nepasitenkinimo intymiu gyvenimu kalta būtent masterbacija ir stereotipai. Galbūt žmones suklaidina nerealus seksualinio turinio prieinamumas internete, pvz., pornografiniai filmai, gal vis dar trūksta lytinio švietimo. Daugelis patiki aplinkoje formuojama nuomone, kokie yra geri, normalus intymūs santykiai. Teiginiai, kas (ne)turėtų būti poros miegamajame, blogina savijautą, nes įspraudžiame save į standartus, liekame nusivylę, įsiskaudinę, kai lūkesčiai neišsipildo.

 

Skiriami penki labiausiai paplitę stereotipai, kurie blokuoja seksualinę laisvę.

 

1 „Seksas turi būti spontaniškas“

 

Šis įsitikinimas verčia galvoti, kad turime būti nuolat pasirengę seksui, o planavimas – lyg vanduo į aistros laužą. Realybėje dažnai taikome įvairias strategijas patys nesuvokdami. Įsivaizduokite, jog ruošiatės eiti į vakarėlį, kur bus jums patinkantis asmuo. Ką darysite? Žinoma, nusiprausite ir atliksite visas įmanomas higienos procedūras. Iš spintos išsitrauksite geriausius apatinius ir stilingiausius rūbus. O kur dar gundančių kvepalų debesėlis ir visą naktį trunkantis flirtas! Galų gale paryčiais vakarėlis baigiasi vienoje lovoje… Taigi, gerai pagalvojus, tai buvo puikiai organizuotas, o ne spontaniškas seksas!

 

Atsisakius minties, kad sueitis turi būti netikėta ir kaskart užklupti tarsi iš pasalų, pokalbiai apie seksą tampa savaime suprantami. Jie naudingi, nes, skirtingai nei filmuose, realiame gyvenime vienas partneris gali norėti mylėtis, o kitas – baigti darbo projektą, paskaityti knygą arba tiesiog užmigti anksčiau. Kuo ilgiau trunka santykiai ir kuo labiau du žmonės prisiima atsakomybę už savo veiksmus, tuo didesnė galimybė kalbėtis apie seksui tinkamą laiką. Šis scenarijus natūraliai pasireiškia šeimose gimus vaikui, kai intymumas tampa priklausomas nuo aplinkybių. Tartis dėl sekso gali būti romantiška!

 

2 „Prieš seksą partneriai turi degti nežmoniška aistra“

 

Mintyse iškyla kino filmuose matytos scenos, kai veikėjų pora pradeda mylėtis siaubingų įvykių epicentre. Nors mirtis alsuoja už nugaros, bet juos užvaldęs potraukis nustelbia stresą. Laukinė aistra užtemdo protą, todėl jie plėšia vienas nuo kito drabužius ir atsiduoda kūniškiems malonumams. Norint kovoti su įsitikinimu, jog taip turi vystytis įvykiai realiame gyvenime, reikia atsiminti du esminius, mokslu grįstus faktus apie lytinį potraukį.

 

Pirma, iš tikrųjų egzistuoja dvi seksualinio geismo rūšys: spontaniškas noras ir kognityvinis (emocinis) sekso siekis. Pastarojo pavyzdys yra žinojimas, kad pasimylėję jausitės artimesni partneriui ir dėl šios priežasties ieškosite progų intymumui. Meilės aktas tampa jausmus jungiančia grandimi, o ne tik fiziniais veiksmais orgazmui pasiekti.

 

Antra svarbi informacija yra ta, kad visiškai normalu, jei patiriant stresą mažėja libido. Daugelis to nežino, todėl kritikuoja save ir net smerkia. Seksas, kitaip tariant, giminės pratęsimas, nėra gyvybiškai būtinas veiksmas, priešingai nei valgymas ar miegas. Natūralu, jog sunkiu laikotarpiu arba dėl psichologinių problemų (nerimo, depresijos) jis nustumiamas į antrą planą.

 

Žinant šiuos du faktus apie lytinį potraukį galima iš naujo išspręsti žlugusio intymumo lygtį: *norint suaktyvinti seksualinius santykius, būtina didinti emocinį poros ryšį; *kuo labiau atsipalaiduojama, tuo geresnis seksas; *kuo didesnis pasitenkinimas lytiniais santykiais, tuo geresnis pasitikėjimas savimi ir gebėjimas susidoroti su sunkumais.

 

3 „Moteris turi pajausti orgazmą vien nuo įsiskverbimo“

 

Daugybė moterų tiki, kad vaginalinės sueities pradžioje orgazmai turi pasipilti lyg iš gausybės rago ir kremtasi, kaltina save, jei kūnas reaguoja priešingai. Įsitikinimas, jog varpai įsiskverbus į makštį turi įvykti sprogimas, toks gajus, kad sukelia menkavertiškumo kompleksą.

 

Norint kovoti su šiuo mitu, verta analizuoti statistiką. Vaginalinį orgazmą patiria tik 25–30 % dailiosios lyties atstovių. Štai amerikiečių leidinio „Comopolitan“ atlikta skaitytojų apklausa atskleidė, jog 73 % moterų nepatiria seksualinės kulminacijos per sueitį. Indianos universiteto biologijos filosofės prof. Elisabeth A. Lloyd tyrimai pateikė dar liūdnesnių skaičių. Dauguma (85 %) moterų nepasiekia orgazmo, kai varpa dirgina makštį, todėl pasitenkinimui būtina stimuliuoti klitorį. Floridos universiteto psichologės prof. L. Mintz apklausos patvirtino, jog vaginalinę sueitį, kai nedirginama varputė, orgazmas vainikuoja tik 4 % atvejų.

 

Suvokusi tiesą, kad visiškai normalu vaginalinio sekso metu nepasiekti orgazmo, moteris gali labiau atsipalaiduoti, atidžiau patyrinėti savo kūną, paieškoti naujų erogeninių zonų. Atviras pokalbis su partneriu padėtų patobulinti sekso technikas taip, kad mylintis būtų stimuliuojamas ir klitoris (pačios moters, vyro, vibratoriaus).

 

4 „Frikcijos turi būti stiprios ir trukti ilgai“

 

Už stereotipą, kad vaginalinio sekso metu partneris turi elgtis lyg mačo, intensyviai darbuotis, kol partnerė patirs orgazmą (priešingu atveju, koks iš jo meilužis), reikėtų padėkoti pornografinių filmų kūrėjams. Dėl šios priežasties nesuskaičiuojama daugybė vyrų laiko save menkaverčiais ir netikėliais vien todėl, jog ejakuliacija įvyksta anksčiau, nei jie planavo. Remiantis Utrechto universiteto (Nyderlandai) tyrimu, laikas nuo įsiskverbimo į makštį iki spermos išsiliejimo trunka vidutiniškai 5,4 min. Jei šį faktą žinotų kuo daugiau vyrų, jie mažiau nerimautų dėl savivertės ir po orgazmo skirtų partnerei daugiau dėmesio. Neverta stabdyti ir atidėlioti to, kas neišvengiama.

 

Ne mažiau nei mitas, kiek iš tikrųjų turėtų trukti seksas, vargina mintys apie frikcijų dažnį, gylį ir stiprumą. Bandant pakartoti filmuose matytas suvaidintas scenas, dažnai nusiviliama. Partnerio entuziazmas gali būti palaikytas atakavimu, grubumu, net smurtu, o kai kurie veiksmai – skausmingi moteriai. Be to, elgesys meilės guolyje priklauso nuo temperamento. Sangvinikai aktyvesni už flegmatikus tiek realiame gyvenime, tiek lovoje. Šiuo atveju poros suderinamumas svarbus tiek pat, kiek gebėjimas atvirai aptarti intymius poreikius ir lūkesčius. Tiek BDSM, tiek vanilinis seksas yra norma, jei būdas, kaip pasiekiamas lytinis pasitenkinimas, priimtinas abiem partneriams.

 

5 „Vyras ir moteris turi patirti orgazmą vienu metu“

 

Tai dviejų prieš tai aptartų stereotipų išdava. Daugelyje filmų ir erotinių romanų vaizduojama, kad partneriai pasiekia kulminaciją sykiu užsiimdami vaginaliniu seksu. Tačiau jau žinant, kad moterims dažniausiai nepakanka tik sueities ir būtina stimuliuoti klitorį, šis brukamas idealas bliūkšta lyg muilo burbulas.

 

Prof. L. Mintz teigia, kad norint pasiekti mitinį tikslą – drauge patirti orgazmą – būtinas didelis sąmoningumas ir gebėjimas valdyti kūno reakcijas. Bent vienas partnerių turėtų mokėti susilaikyti nuo orgazmo, o tam tikru momentu jį prišaukti. Pasak specialistų, tam reikia ilgalaikės praktikos ir glaudaus emocinio ryšio, talento įsijausti į partnerio neverbalinius signalus ir kontroliuoti instinktus.

 

Anot psichoanalitiko ir lytiškumo gido „The Guide to Getting it On“ autorius dr. Paulo Joannideso, sinchronizuotas orgazmas – visai nenaudinga siekiamybė, atvirkščiai, poroms geriau jo vengti. Kai malonumas pasiekiamas skirtingu metu, vyras ar moteris gali stebėti, jausti ir prireikus prailginti partnerio orgazmą. To beveik neįmanoma padaryti, jei palaimą patiria abu meilužiai, nes reakcijos beveik nekontroliuojamos.

 

Sekso terapeutai dažnai rekomenduoja poroms orientuotis ne į bendrą tikslą, o į asmeninius pojūčius. Kai vyras ir moteris padeda vienas kitam įkopti į palaimos viršūnę (dėl eiliškumo galima susitarti), didėja tikimybė, jog mylėdamiesi abu patirs orgazmą ir nė vienas neliks nepatenkintas.

 

Įdomu

 
  • Mergystės plėvė ne visada yra nekaltybės įrodymas, nes kai kurios mergaitės gimsta be jos.
  • Užsiimant seksu per menstruacijas tokia pati tikimybė pastoti, kaip mylintis kitomis lytinio ciklo dienomis.
  • Masturbacija (savęs patenkinimas) ne tik nekenkia seksualiniams santykiams, bet ir padeda dažniau pasiekti orgazmą mylintis su partneriu.
  • Seksas nemažina fizinės ištvermės ir neturi įtakos sporto rezultatams.
  • Maža vyro varpa nereiškia savaiminių problemų, nes lemiamą vaidmenį vaidina pozos. Štai didelė varpa gali tapti iššūkiu moteriai.
  • Netiesa, kad vyrai susijaudina greičiau nei moterys. Tyrimai rodo, jog žiūrint erotinius vaizdus kraujas į lytinius organus priplūsta per panašų laiką.
  • Pagal makšties formą negalima pasakyti, kiek moteris turėjo seksualinių partnerių.
  • Jaunas meilužis negarantuoja stulbinamo sekso.
  • Seksas nesudegina daug kalorijų. Norint numesti 0,5 kg reikėtų mylėtis apie 35 kartus.
  • Intymūs santykiai negali sukelti širdies infarkto, nebent asmuo iš tikrųjų turi sunkių sveikatos bėdų.
  • Per dieną vyrai galvoja apie seksą apie 19 min., moterys – 10 min.