Tamsiuoju metų laiku, kai stinga šviesos, šilumos ir saulės, ieškoma būdų, kurie praskaidrintų mintis, padėtų atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių, suteiktų žvalumo bei pakeltų ūpą. Vienas tokių – mezgimo joga, ypač išpopuliarėjusi per pandemiją.

 

mezgimas

Ne tik laisvalaikio užsiėmimas

 

Senovėje moterys mezgė daugiau dėl praktinių sumetimų – kad apsirengtų bei aprengtų šeimos narius. Mamos, močiutės rūpindavosi, kad šilti mezginiai šaltymečiu patikimai saugotų nuo šalčio ir žvarbos. Megzdavo tiek vyresnės, tiek jaunos moterys. Šiandien tokių yra kur kas rečiau. Laiko nėra, be to, nusipirkti geidžiamų megztukų arba kojinių galima daug kur. Tačiau pasaulį užklupus pandemijai ir vis daugiau žmonių laiką leidus namuose, mezgimas vėl atgijo. Mezginiais socialiniuose tinkluose ėmė dalytis ir Lietuvos, ir užsienio garsenybės, šiuo laikotarpiu prisiminusios primirštą veiklą bei mielai ją susigrąžinusios. Negana to, vis dažniau visame pasaulyje imta kalbėti ir apie terapines mezgimo savybes. Teigiama, kad mezgimas ypač tinka norintiems įveikti nerimą ir atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių. Pamėgę šį laisvalaikio užsiėmimą tvirtina, kad jis labai atpalaiduoja, padeda pamiršti visas problemas. Po darbų prisėdus su mezginiu rankose, visi dienos rūpesčiai kaipmat išgaruoja – juk reikia susitelkti į mezgimo procesą.

 

Prilygsta meditacijai

 

Lietuvoje mezgimą, kaip naują jogos rūšį, propaguojanti Rasa Aleksiupaitė teigia, kad ši veikla naudinga bet kuriuo amžiaus tarpsniu ir įvairiausiems žmonėms. Vos keliolika minučių mezgimo padeda atsipalaiduoti. Visiškai pasinėrus į šią veiklą, natūraliai užsimiršta visi rūpesčiai, o aplinkinis pasaulis kažkur nutolsta ir tarsi neegzistuoja. Tai ir yra tikroji meditacija bei joga, nors kartais žmonės labai sudėtingai įsivaizduoja meditavimą. Įrodyta, kad mezgimas ramina. Jo metu sutelkiamas dėmesys ir pasikartojantys judesiai padeda koncentruotis į dabarties momentą, nusiraminti, todėl mezgant normalizuojasi ir širdies ritmas. Šis veikla – puikus antidepresantas ir naudinga smegenims. Todėl mezgant galima nesunkiai įveikti kasdienį stresą ir giliai užslėptas baimes.

 

Gerina atmintį

 

Skirtingose pasaulio šalyse buriasi mezgančiųjų grupės ir žmonės vieni su kitais dalijasi savais darbais, patirtimi. Psichologų teigimu, būrimasis į bendruomenes padeda išvengti depresijos. Teigiamai veikia bendraminčių pokalbiai netgi nuotoliniu būdu. Tokie pašnekesiai mažina vienišumo ir izoliacijos jausmą, todėl pastebimai gerėja ir psichinė sveikata. Populiarėja netgi kolektyvinis mezgimas, kai per socialinių tinklus galima matyti mezgančius. Be to, ši veikla didina kūrybiškumą ir lavina vaizduotę. Įvaldžius nesudėtingus mezgimo žingsnius, galima nerti gilyn ir mokytis sudėtingesnių būdų, raštų, kurti ir improvizuoti. Tobulėjimui ribų nėra. Susidomėjus labiau netrukus įsitikinama, kad žinios apie mezgimą – neišsemiamos. Tai darant kaskart atrandama kažkas naujo, todėl ir patyrimai būna vis kitokie. Užsiimdamas šia veikla kiekvienas iš jos pasiima tai, ko labiausiai reikia. Pasak mokslininkų, reguliariai stimuliuojant psichiką, gerėja atmintis ir atsinaujina smegenų ląstelės. Mezgimas mažina ir kitus nedidelius kognityvinius sutrikimus, tarkime, negebėjimą susikaupti. Šis užsiėmimas pagerina gyvenimo kokybę. Kai kurie megzdami net atranda save. Poveikis pajuntamas tuo atveju, jeigu šiai veiklai per dieną skiriama bent pusvalandį.

 

Svarbios smulkmenos 

 

Mezgimo jogos praktikai teigia, kad tai darant svarbios net tokios smulkmenos, kaip siūlų ar virbalų pasirinkimas. Pastarųjų būna medinių, plastikinių arba metalinių. Taip pat įvairaus storio. Pradedantiesiems rekomenduojama rinktis storesnius virbalus – bus lengviau išmegzti akis. Kai sklandžiau vyks procesas, nuotaika taps giedresnė ir būsite labiau motyvuoti. Patariama pradėti nuo paprastesnių raštų ir mezginių, pavyzdžiui, šaliko. Jeigu pirmasis mezginys neatrodo tobulas, ne bėda. Palaipsniui įgudus pavyks daug geriau ir bus galima pereiti prie sudėtingesnių mezginių.

 

Rankų darbo mezginiai gali būti puiki dovana. Toks aksesuaras daug malonesnis negu masinės gamybos produktas. Mamos, močiutės, megzdamos vaikams ir kitiems šeimos nariams, į kūrinius sudėdavo visą šilumą ir meilę. Tikėta, kad tai persiduodavo ir artimiesiems.

 

Siūlai – natūralaus pluošto 

 

Jeigu tik yra galimybė, mezginiui vertėtų rinktis aukštos kokybės siūlus, pavyzdžiui, natūralaus pluošto alpakų arba merinosų vilnos. Jie kokybiškesni, todėl ir mezgimo procesas bus sklandesnis, ir mezginiai ilgiau tarnaus, bus maloniau juos dėvėti. Perkant siūlus etiketėje būna parašyta, kokio storio virbalams pritaikyti. Imant labai storus virbalus ir plonus siūlus, gražaus mezginio neverta tikėtis. Jeigu kažkas nepavyksta, svarbiausia – nenuleisti rankų ir toliau eksperimentuoti.

 

Žinoma, kad vilna gydo. Nedažyta, šiurkštoka gerina kraujotaką, odos būklę, teigiamai veikia nervų sistemą. Nuo seno kalbama, kad vilna teigiamai veikia sąnarius. Tiesa, tinka ne visiems. Vilnonius siūlus atsargiai reikėtų rinktis sergantiems bronchine astma – gali sukelti dusulio priepuolius. Šis pluoštas gali netikti ir alergiškiems naminių gyvūnų kailiui. Dabar ypač populiari merinosų vilna, ji neturi specifinio vilnos kvapo. Šios vilnos siūlai mažiau dirgina odą ir saugo nuo bakterijų.

 

Tinka visiems

 

Ar šis terapijai prilyginamas laisvalaikio užsiėmimas tinka visiems? Jį įvaldyti ir pamėgti gali tikrai daugelis. Mezgimo pradmenis galima įsisavinti vos per valandą. Todėl megzti gali ir moterys, ir vyrai, ir vaikai. Tiesa, tai darančių stipriosios lyties atstovų yra kur kas mažiau. Visgi vyrams ši veikla sekasi ne ką prasčiau. O atžaloms megzti šiuo laikotarpiu, kai daug laiko praleidžia prie kompiuterių ekranų, ypač naudinga. Šis užsiėmimas lavina smulkiąją motoriką. Intensyvi pirštų veikla stimuliuoja kalbinius gebėjimus. Vaikai iš pradžių gali megzti pirštais – seneliai gali pamokyti. Bendra veikla taip pat vienija, tvirtina ryšį ir gerina emocinę sveikatą.

 

Kaip veikia smegenis?

 

Tyrimai rodo, kad mezgimas teigiamai veikia įvairaus amžiaus žmonių smegenų veiklą. Ne veltui įtrauktas viso pasaulio Valdorfo mokyklose į pagrindinį mokomąjį kursą nuo pirmųjų klasių. Vaikams tai – itin svarbus mokymosi įrankis. Šiose mokyklose pradedama mokytis megzti nuo paprastų dalykų – pirmokėliai mezga fleitos dėkliukus, vėliau šalikus ir galiausiai kojines arba kepures. Tai darydami mato, kaip dėl valios, kruopštaus darbo ir didelio susikaupimo gimsta nuostabūs meno kūriniai.

 

Valdorfo pedagogikos pradininkas Rudolfas Šteineris dar prieš 100 m. pabrėžė rankdarbių naudą ir svarbą. Jis teigė, kad nuo žaidimų pamažu perėjus prie konkretaus darbo, vėliau suaugusiam žmogui nebūna sunku atlikti net abstrakčiausias ir sudėtingiausias technines užduotis. Be to, mezgimas moko kurti meną pasitelkiant valią, baigti darbą iki galo ir pamatyti jo rezultatą. Šis užsiėmimas taip pat padeda vaikams geriau suprasi matematiką, lavina akių ir rankų koordinaciją, pojūčius, ugdo kantrybę ir atkaklumą, padeda susikaupti.

 

Kodėl verta megzti?

 
  • Mezgimas padeda susikaupti ir susikoncentruoti.
  • Po mezgimo žmogus jaučiasi pailsėjęs, atsipalaidavęs, nes, kaip ir medituojant, suaktyvėja tos pačios smegenų sritys.
  • Ši veikla suteikia laimės.
  • Padeda išvengti streso.
  • Mezgant 3 kartus per savaitę, pavyksta atsikratyti nerimo.
  • Gerėja psichinė savijauta.
  • Vystosi smulkioji motorika, didėja kūrybingumas.
  • Gerėja atmintis, smegenys dirba efektyviau.