apgamu patikraNerūpestinga vasara prabėgo. Nors daugumai ji asocijuojasi su smagiu atsipalaidavimu saulėkaitoje, atostogų sezonas neprabėga be pasekmių. Šiltymečiu gaunamegerokai didesnę ultravioletinių (UV) spindulių dozę, kuri neabejotinai veikia odą. Štai kodėl po vasaros būtinas didesnis dėmesys apgamams.

 

Kilmė ir rūšys

 

Apgamai yra odos pakitimai, įprastai atrodantys kaip mažos tamsiai rudos dėmelės. Jie susidaro, kai melanocitai (pigmentuotos ląstelės) auga grupėmis, o ne tolygiai pasiskirsto po visą odą. Tiksli šio susikaupimo priežastis nežinoma, tai gali lemti keli veiksniai. Pirmiausia – genetika. Jeigu tėvai ar kiti artimi šeimos nariai turi daug apgamų, tikėtina, kad jų daugiau turės ir vaikas. Taip pat labai svarbus saulės poveikis: UV spinduliuotė (tiek saulės, tiek soliariumų) skatina naujų apgamų radimąsi ir esamų kitimą, taip didina melanomos (odos vėžys) riziką. Galiausiai apgamams daug įtakos daro hormonų pokyčiai bręstant, laukiantis, menopauzės metu. Jie gali sukelti tiek naujų apgamų atsiradimą, tiek esamų pakitimą.

Pagal rūšis visi apgamai skirstomi į:

Įgimtus. Jie skiriasi dydžiu ir spalva. Kuo didesnis apgamas, tuo didesnė jo supiktybėjimo rizika. Dauguma apgamų būna mažesni nei 6 mm skersmens.

Įgytus.Išsivysto po gimimo, dažniausiai vaikystėje arba paauglystėje. Įprastai nekenksmingi, bet reikia stebėti, ar neatsiranda pokyčių.

Netipinius. Būna didesni, netaisyklingos formos, nevienodos spalvos. Įprastai juos būtina atidžiau stebėti.

 

Kodėl po vasaros?

 

Vasarą gauname kur kas didesnę UV spindulių dozę, ypač jeigu mėgstame lepintis saulės voniomis, nenaudojame apsauginių priemonių nuo saulės, daug laiko leidžiame lauke. Kaip minėta, ultravioletiniai spinduliai didina naujų apgamų radimosi ir esamų pakitimo riziką. Štai kodėl pasibaigus vasarai taip svarbu skirti didesnį dėmesį odai ir atidžiai įvertinti, ar neatsirado naujų apgamų, ar nepakito jau turimi. Laiku pastebėjus neraminančių pokyčių ir dėl jų kreipusis į gydytoją, galima diagnozuoti melanomą ankstyvojoje stadijoje. Tai itin svarbu sėkmingam gydymui ir siekiant išvengti komplikacijų.

 

Į ką atkreipti dėmesį?

 

Patikrinti apgamus efektyviai galima ir namuose. Svarbiausia – žinoti, į ką kreipti dėmesį.

Dydis. Apgamai gali būti nuo mažų taškelių iki didesnių dėmių. Įprastai saugiais laikomi tokie, kurių skersmuo neviršija 6 mm dydžio. Turint didesnių būtina konsultuotis su specialistais. Tiesa, kartais supiktybėja ir maži apgamėliai, bet tai pasitaiko rečiau.

Forma. Įprastai apgamai būna simetriški. Jeigu nubrėžtumėte liniją per apgamo vidurį, abi pusės turėtų sutapti. Asimetriški apgamai visuomet kelia didesnį susirūpinimą ir juos turėtų įvertinti gydytojas.

Krašteliai. Sveiki apgamai turi lygias aiškias ribas. Jeigu apgamų kraštai neaiškūs, nelygūs, suraižyti, derėtų juos parodyti specialistui.

Spalva. Apgamai dažniausiai būna rudi, bet gali būti ir rožinės, raudonos, mėlynos arba kūno spalvos. Nerimą kelia kelių netolygių spalvų, juodos, pilkos ar melsvos spalvos odos dariniai. Beje, normalu, kad vieni apgamai iškilę, kiti lygūs, treti net susiraukšlėję ar plaukuoti.

Pokyčiai. Bet koks apgamo dydžio, formos, spalvos ar tekstūros pasikeitimas yra įspėjamasis ženklas. Nieko nelaukiant būtina pasirodyti gydytojui ir tuomet, jeigu apgamas šlapiuoja, kraujuoja, jį niežti.

 

SVARBU! Jeigu pastebėjote bet kokį neraminantį apgamo pakitimą, nieko nelaukus derėtų konsultuotis su specialistu. Verčiau pas jį apsilankyti be reikalo nei praleisti progą ligą diagnozuoti ankstyvojoje stadijoje, kai sėkmingo gydymo galimybės yra didžiausios. Net jeigu jokių pakitimų nepastebite, kartą per metus patartina profilaktiškai apsilankyti pas dermatovenerologą.

 

Naudingi patarimai

 

  • Vertindami apgamus tai darykite tik labai gerai apšviestoje namų vietoje. Idealu, jeigu tai natūrali dienos šviesa, mat dirbtinis apšvietimas gali iškraipyti spalvas, bus sunkiau suvokti, kaip iš tiesų atrodo stebimas apgamas.
  • Savarankiškai vertinant apgamus kruopščiai apžiūrėti visą kūną sunku, todėl pravers veidrodžiai.
  • Pirmiausia apžiūrėkite veidą, ausis ir už jų. Patikrinkite galvos odą naudodami šukas. Apžiūrėkite rankas iš abiejų pusių. Patikrinkite sprandą ir nugaros odą, kaklą, krūtinę ir viršutinę kūno dalį. Baikite tikrindami sėdmenis, kojas, padus ir kojų tarpupirščius.
  • Įpraskite tikrinti savo ir artimųjų odą kartą per mėnesį.
  • Rekomenduojama dokumentuoti bet kokius pakitimus: juos galite užsirašyti, o dar geriau – fotografuoti. Tai bus labai vertinga medžiaga gydytojui.
 

Apgamų šalinimas

 

Jeigu specialistas įtaria, kad su odos dariniu kažkas blogai, siunčia detalesniems tyrimams ir gali rekomenduoti šalinti. Apgamai ir kiti odos dariniai dažnai naikinami ir tada, kai nesupiktybėję, bet netenkina estetinis vaizdas, įsitaisę lengvai traumuojamoje vietoje. Tik įvertinus apgamo klinikinį vaizdą ir apžiūrėjus apgamą dermatoskopu, galima jį šalinti lazeriu. Jo skleidžiami šviesos impulsai sluoksnis po sluoksnio neskausmingai (taikoma vietinė nejautra, todėl jaučiamas nebent nestiprus dilgčiojimas) sunaikina apgamą ar kitą odos darinį. Lazeris ypač mažai pažeidžia aplinkinius audinius, tad gijimas greitas ir lengvas, maža komplikacijų rizika. Taip naikinti apgamusgalima bet kurioje kūno vietoje. Lazeris ypač praverčia, kai apgamus ar kitus odos darinius tenka naikinti sunkiai prieinamose vietose, kur sudėtinga taikyti kitus gydymo būdus. Jeigu apgamai nedideli, procedūra trunka vos kelias minutes, jos pakanka vienos. Vieno vizito metu galima šalinti kelis apgamus. Po procedūros svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių, nesilankyti soliariume, stengtis netraumuoti gydyto ploto, kelias dienas vengti intensyvių fizinių pratimų. Dėl šių rekomendacijų apgamų ir kitų odos darinių šalinimas lazeriu labiausiai atliktinas šaltuoju metų laiku.

 

Įdomu

 

  • Apgamų turi kone visi. Vidutiniškai ant suaugusio žmogaus kūno jų būna 10–40.
  • Įgimtų apgamų turi maždaug kas šimtasis žmogus.
  • Istorijos tėkmėje apgamai laikyti pranašiškais ženklais, netgi grožio atributu.
  • Šviesią odą ir akis turintys žmonės įprastai turi daugiau apgamų, taip pat didesnę melanomos riziką nei tamsiaodžiai ir tamsiaakiai.