Gera gyventi negalvojant apie rytojų ir mėgautis maistu. Tiesa, viskas turi savo kainą. Susirgus metaboliniu sindromu kenčia daugelis kūno organų ir blogėja gyvenimo kokybė. Kaip apsisaugoti?

 

Ligonių daugėjaThe,Metabolic,Syndrome,Infographics,With,Disease,Medical,Icons,,Fat,Male

 

Metabolinis sindromas – su nutukimu susijusi patologija, didinanti širdies ligų, insulto ir II tipo cukrinio diabeto riziką. Sergant dažniausiai padidėja kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje, auga riebalų sankaupos aplink juosmenį. Be to, ligą gali išduoti ir nenormalus cholesterolio ar trigliceridų kiekis kraujyje. Tiesa, nustačius tik vieną šių būklių, dar nereiškia, kad sergama metaboliniu sindromu. Tačiau tokiu atveju žmogus labiau rizikuoja susirgti gerokai sunkesnėmis ligomis, didėja komplikacijų rizika. Vienintelis būdas apsisaugoti – tinkami gyvenimo būdo pokyčiai. Daugėjant patogios ir tingios kasdienybės šalininkų, metabolinis sindromas nustatomas vis dažniau. Juo serga iki trečdalio suaugusiųjų JAV. Nacionalinio sveikatos tyrimo duomenimis, daugiau nei 1 iš 5 amerikiečių turi metabolinį sindromą. Tokių asmenų skaičius didėja su amžiumi, juo serga daugiau nei 40 % 60–70 m. žmonių. Dauguma sutrikimų, susijusių su metaboliniu sindromu, neturi akivaizdžių požymių. Vienas akivaizdžiai matomų ženklų – didelė juosmens apimtis. Jei cukraus kiekis kraujyje yra didelis, galima pastebėti diabeto simptomus: padidėjusį troškulį ir šlapinimąsi, nuovargį, neryškų matymą.

 

Pagrindinė priežastis – didelis svoris

 

Tiksli metabolinio sindromo priežastis nėra žinoma. Daugelis šio sindromo požymių susiję su atsparumu insulinui, kai organizmas neefektyviai naudoja insuliną gliukozės ir trigliceridų kiekiui mažinti. Genetinių ir gyvenimo būdo veiksnių derinys gali sukelti atsparumą insulinui. Gydytojai neabejoja, kad antsvoris – pagrindinė metabolinio sindromo priežastis. Riebalinės ląstelės, ypač pilvo srityje, gali padidinti laisvųjų riebalų rūgščių kiekį. Šios rūgštys gali gausinti kitų cheminių medžiagų ir hormonų, kurie turi įtakos cukraus kiekio kraujyje kontrolei, kiekį. Laisvosios riebalų rūgštys ir atsparumas insulinui didina blogojo cholesterolio kiekį ir mažina gerojo cholesterolio kiekį. Dėl atsparumo insulinui gali pakilti kraujospūdis ir pagausėti trigliceridų kraujyje. Riebalinių ląstelių perteklius didina kūno uždegimą. Dėl šio uždegimo kraujagyslėse gali kauptis apnašų, taip pat skatinamas atsparumas insulinui, aukštas kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos.

 

Kaip diagnozuojamas?

 

Metabolinis sindromas paprastai nustatomas įprastinio apsilankymo pas šeimos gydytoją metu. Atliekami diagnozę patvirtinantys kraujo tyrimai: kraujospūdžio, lipidų profilio (trigliceridų ir cholesterolio) ir gliukozės kiekio kraujyje. Metabolinis sindromas diagnozuojamas, jei trys rodmenys viršija normą:

 
  •  Vyrų juosmens apimtis siekia 102 cm ir daugiau, moterų – 88 cm ir daugiau.
  •  Kraujospūdis 130/85 mm Hg ar didesnis, vartojami jį mažinantys vaistai.
  •  Trigliceridų kiekis viršija 1,7 mmol/l.
  •  Gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje nevalgius lygus ar daugiau nei 5,6 mmol/l, diagnozuotas II tipo diabetas, vartojami gliukozės kiekį mažinantys vaistai.
  •  Didelio tankio lipoproteinų kiekis (gerojo cholesterolio) mažesnis nei 1 mmol/l vyrams, moterims –1,2 mmol/l.
 

Rizikos veiksniai

 

Amžius. Metabolinio sindromo rizika didėja su amžiumi.

 

Etniškumas. Ispanams, ypač moterims, kyla didžiausia grėsmė susirgti metaboliniu sindromu. To priežastys mokslininkams nėra iki galo aiškios.

 

Nutukimas. Turint per daug svorio, ypač pilvo srityje, didėja metabolinio sindromo rizika.

 

Diabetas. Didesnė tikimybė susirgti metaboliniu sindromu – jei nėštumo metu nustatytas gestacinis diabetas arba šeimoje buvę II tipo diabeto atvejų.

 

Kitos ligos. Metabolinio sindromo pavojus didesnis, jei diagnozuota nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, policistinių kiaušidžių sindromas, miego apnėja.

 

Naudingi patarimai

 

Širdžiai sveikas maistas. Rekomenduojama mityba, kurioje angliavandenių kiekis neviršija 50 % visų kalorijų. Pagrindinis angliavandenių šaltinis turėtų būti nesmulkinti grūdai: visų grūdo dalių duona, rudieji ryžiai. Tokie produktai kartu su ankštinėmis (pvz., pupelėmis) ir kitomis daržovėmis bei vaisiais padės gauti daugiau maistinių skaidulų. Rečiau rinktis raudoną mėsą ir paukštieną. Verčiau daugiau valgyti žuvies. 30 % dienos kalorijų turėtų būti gaunama iš riebalų. Siūloma vartoti sveikus riebalus – alyvuogių ir sėmenų aliejų.

 

Svorio kontrolė. Antsvoris ir nutukimas gali apsunkinti širdies darbą. Jei kamuoja antsvoris, numetus vos 3–5% svorio, galima suvaldyti kai kuriuos rizikos veiksnius, tokius kaip didelis cholesterolio kiekis kraujyje ir cukrinis diabetas, kurie didina širdies ligų riziką.

 

Reguliari fizinė veikla. Kasdienis fizinis aktyvumas padės valdyti širdies ligų rizikos veiksnius, tokius kaip didelis cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, antsvoris ir nutukimas. Prieš pradedant bet kokią mankštą, rekomenduojama išsiaiškinti, koks fizinio aktyvumo lygis jums tinka. Vien tik padidėjęs aktyvumas gali pagerinti jautrumą insulinui. Aerobiniai pratimai, tokie kaip greitas 30 min. kasdienis pasivaikščiojimas, padės numesti svorio, sumažins riziką susirgti diabetu. Dauguma sveikatos priežiūros specialistų rekomenduoja 150 min. aerobinių pratimų per savaitę.

 

Kokybiškas miegas. Prastas miegas laikui bėgant gali sukelti rimtų fizinės ir psichinės sveikatos problemų. Suaugusiesiems palanku miegoti 7–9 val. per parą.

 

Autorius Monika Budnikienė