Rūkymas – žalingas įprotis, per metus pasaulyje pražudantis per 8,7 mln. žmonių. Visgi, nepaisant gąsdinančios statistikos, žmonės vis dar neatsisako nei klasikinių cigarečių, nei modernių jų alternatyvų. Statistiškai nuo šios priklausomybės kenčia 1 iš 3 lietuvių, kuriems vėliau tenka susidurti su lėtinėmis ligomis, net vėžiu. Su rūkymu aktyviai kovoja daugelio išsivysčiusių šalių vyriausybės bei nevyriausybinės organizacijos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kasmet skelbia apie šiame mūšyje pasiektą pažangą.

 

Close-up,Of,A,Cigarette,And,Wooden,Blocks,Showing,Stop,WordNaujausi duomenys iš viso pasaulio

 

Šįmet liepos pabaigoje PSO, kaip ir kasmet, paskelbė ataskaitą apie pažangą kovoje su tabako vartojimu. Joje nurodoma, kad vis daugiau šalių esą imasi priemonių prieš rūkymą. Šiuo metu 5,6 mlrd. žmonių gyvena šalyse, kurios įgyvendino bent vieną PSO rekomenduotą priemonę. Tarp jų – drastiški perspėjimai dėl rūkymo žalos ant cigarečių pakelių, reklamos draudimas, dideli akcizai tabako produktams, draudimas rūkyti viešose patalpose. Labiausiai pasaulyje paplitusi priemonė – atgrasančios nuotraukos ant pakelių. Pasak PSO sveikatos skatinimo direktoriaus Rüdigerio Krecho, atitinkamą reglamentavimą priėmė 103 šalys, kuriose gyvena 4,5 mlrd. žmonių. Pagal naujausios ataskaitos duomenis, Žemėje rūkalių nuosaikiai mažėja. Jei nebūtų imtasi atitinkamų priemonių, planetoje, PSO skaičiavimu, būtų 300 mln. rūkančiųjų daugiau. Tabaką vartoja (rūko, kramto ar uosto) 1,3 mlrd. žmonių. Daugiau kaip 8 mln. kasmet nuo tabako vartojimo miršta. Tarp jų – 1,2 mln. nerūkiusių, bet mirštančių nuo pasyvaus rūkymo, įskaitant 65 tūkst. vaikų. PSO skeptiškai vertina elektronines cigaretes. „Jos neturi tabako, tačiau kenkia sveikatai ir nėra saugios“, – skelbiama PSO ataskaitoje. Tačiau esą dar per anksti duoti vienareikšmišką atsakymą dėl ilgalaikio jų vartojimo padarinių. Aukščiausių „pasaulio be tabako“ standartų ilgą laiką laikėsi tik dvi šalys: Brazilija ir Turkija. Nuo paskutinės 2021 m. ataskaitos prie jų, PSO duomenimis, prisijungė dar Mauricijus ir Nyderlandai. Tiesa, PSO atkreipia dėmesį į tai, kad išvadas daro tik vertindama priimtus teisės aktus, tačiau ne jų įgyvendinimą konkrečioje šalyje. Pavyzdžiui, 87 % šalių įstatymuose numatė pinigines baudas, jei nepaisoma draudimo rūkyti. Tačiau tik mažiau nei trečdalis finansuoja draudimo stebėsenos kontrolę. Praėjusių metų pabaigoje didelį žingsnį kovoje su rūkymu žengė Naujoji Zelandija. Į naujų įstatymų rinkinį įtrauktas draudimas parduoti tabaką asmenims, gimusiems 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau, už tai gresia baudos iki 150 tūkst. Naujosios Zelandijos dolerių (maždaug 90 tūkst. 115 Eur). Numatoma, kad šis draudimas galios visą gyvenimą. Teisės aktais taip pat bus sumažintas rūkomojo tabako gaminiuose leidžiamas nikotino kiekis ir 90 % sumažintas mažmenininkų, galinčių prekiauti tabaku, skaičius.

 

ES renkasi ugdyti sąmoningumą

 

Naujosios Zelandijos sveikatos apsaugos ministrė Ayesha Verrall, pristatydama įstatymo projektą, sakė, kad tai žingsnis į „ateitį be dūmų“. Kaip rodo Naujosios Zelandijos paskelbta statistika, šalyje kasdien rūko vos 8 % gyventojų. Šis skaičius sumažėjo nuo 2021 m. buvusių 9,4 %. Visgi Europos Sąjungoje (ES) toks drastiškas įstatymas pritarimo nesulauktų. Senajame žemyne su rūkymu ir kitomis priklausomybėmis linkstama kovoti pasitelkus didelius akcizus ir švietimą. Tokiam požiūriui pritaria ir su norinčiais mesti rūkyti dirbantys specialistai. Jų teigimu, iš tiesų rūkyti negali, jeigu nepavyksta nusipirkti cigarečių ar tabako alternatyvų. Tačiau svarbiausia – sąmoningai suvokti, kodėl rūkymas nereikalingas. Tuomet nebūtina griežta kontrolė. Deja, numatytus tikslus ne visada pavyksta įgyvendinti. Tad ir Lietuvoje susiduriama su sunkumais. Skaičiuojama, kad šiuo metu šalyje rūko apie 35 % populiacijos. Daugiau ir dažniau rūko vyrai, tačiau naujausi duomenys rodo, kad tabako alternatyvų neatsisako ir jaunos moterys. Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio universiteto Medicinos mokslų instituto direktorius, profesorius Andrzejus Falas sako, kad viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria sąmoningą pasirinkimą nerūkyti skatinančios kampanijos ir organizacijos yra tai, jog su rūkymu susijusios ligos pasireiškia tik praėjus 10–15 metų. Tad žmones sunku įtikinti, kad rūkydami iš tiesų rizikuoja savo sveikata ir net gyvybe. Jau nekalbant apie tai, kad nesuvokia, kiek daug su rūkymu susijusios ligos kainuoja patiems ir valstybei. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantė Vaida Liutkutė 2019 m. pirmą kartą paskaičiavo, kiek valstybei kainuoja rūkalių gydymas – 2013 m. tam išleista 44 mln. Eur, arba 3,5 % visų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Visa suma, į kurią įtrauktas sumažėjęs rūkančiųjų produktyvumas, darbuotojų praradimas dėl ankstyvų mirčių ir t. t., sudarė apie 953 mln. Eur. Naujesnių šios srities duomenų Lietuvoje apskritai nėra. O turėtų būti. Mat galbūt milžiniškos sumos gali įtikinti tuos, kurių nepaveikia pajuodusių plaučių nuotraukos ant cigarečių pakelių. Daugiausia dėmesio, pasak specialistų, turėtų būti skiriama dar nesurūkiusiems pirmosios cigaretės arba netapusiems visiškai priklausomais.

 

Vis daugiau žinių apie tikrąjį poveikį

 

XIX ir XX amžių sandūroje cigaretės reklamuotos ne tik kaip nekenksmingos, bet ir galinčios padėti nuo astmos, peršalimo, užkimusio balso bei kitų ligų. Prieš daugiau nei pusšimtį metų niekas net neužsimindavo apie rūkymo žalą organizmui ir nesiejo to su milžiniška plaučių vėžio rizika. Dabar vaikai dar sėdėdami mokyklos suole sužino, kad rūkymas didina kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligų, vėžio, reprodukcinių ligų riziką. Be to, siejamas su 10 % kraujotakos sistemos ligų. Rūkymas gali (ne)tiesiogiai sukelti, t. y. būti (ne)pagrindiniu rizikos veiksniu, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, gerklų, burnos, plaučių, lūpų, stemplės, kasos, skrandžio, kaulų čiulpų, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio vėžį, aortos aneurizmą, koronarinę širdies ligą, periferinių kraujagyslių pažeidimus. Rūkymas taip pat skatina cukrinio diabeto komplikacijų radimąsi, kepenų cirozę ir vėžį, skrandžio opą, ūmines ir lėtines kvėpavimo organų infekcijas. Rūkančių žmonių mirtingumas yra 1,7 karto didesnis už nerūkančių. Vidutiniškai nerūkantys žmonės gyvena apie 7,5 m. ilgiau. Taip pat nustatyta, kad 70 m. sulaukia 80 % nerūkančių ir 59 % rūkančių asmenų. 2022 m., minint Pasaulinę dieną be tabako, PSO atkreipė dėmesį į tabako daromą žalą aplinkai. Žalingas tabako pramonės poveikis aplinkai yra didžiulis, prideda nereikalingą krūvį ir taip trapiai planetos ekosistemai dėl auginimo, gamybos, platinimo, vartojimo atliekų: cigarečių gamybai nukertama 600 mln. medžių, sunaudojama 22 mlrd. tonų vandens, į aplinką išskiriama 84 mln. tonų CO2. Jaunajai kartai, kuriai aplinkosauginiai klausimai aktualesni nei ankstesnėms kartoms, šioji statistika turėtų rūpėti. O dar labiau parūpti turėtų naujausia informacija apie tai, kad laiku metus rūkyti organizmui padarytą žalą dar galima neutralizuoti. Naujausiame Amerikos plaučių asociacijos tyrime pažymima, jog 2–12 savaitę nuo metimo rūkyti pagerėja kraujotaka ir plaučių funkcija. Praėjus metams koronarinės širdies ligos rizika yra perpus mažesnė nei rūkančiųjų. Suklusti turėtų ir 18–40 m. rūkantieji. Mokslininkai tikina, kad rūkymo žala, jeigu žmogus meta rūkyti iki 40-ies, yra grįžtama. Vadinasi, daugelis šių kenksmingų poveikių sumažėja.

 

Ištirta, kad metus rūkyti organizmo funkcijos normalizuojasi ir mąžta rizika sirgti rūkymo sukeltomis ligomis:

 
  •  Per 20 min. – normalizuojasi kraujospūdis ir pulsas.
  •  Per 8 val. – iki normalaus lygio nukrinta anglies monoksido ir pakyla deguonies kiekis kraujyje.
  •  Per 24 val. – sumažėja staigaus infarkto rizika.
  •  Per 1–9 mėnesius – pagerėja plaučių funkcija, palengvėja kvėpavimas, išnyksta kosulys.
  •  Per 5 m. – 50 % sumažėja mirtingumas nuo plaučių vėžio ir burnos vėžio rizika, palyginus su pakelį cigarečių per dieną surūkančiais.
  •  Per 10 m. – širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio tikimybė tampa panaši į niekada nerūkiusiųjų, priešvėžinės ląstelės pakeičiamos normaliomis.
  •  Vos per 5–10 m. sumažėja rizika patirti galūnių amputaciją dėl arterijų pažeidimų.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė