Kol gyvename savo kasdienius gyvenimus ir mėgaujamės visais asmeninių daiktų privalumais, mokslininkai atlieka tyrimus ir įgyja naujų žinių. Technologijoms tampant pagrindiniu mūsų gyvenimo elementu, vis daugiau laiko praleidžiame prie kompiuterio, mobiliojo telefono ar televizoriaus ekranų.

 

mėlynoji šviesa

Mokslininkai atrado kažką bendro, ką visi šie prietaisai turi, ir tas bendras dalykas yra mėlyna šviesa. Mokslininkai teigia, kad ilgalaikis mėlynos šviesos poveikis gali būti žalingas mūsų odai. Tačiau mėlyna šviesa gali pakenkti ne tik odai: tyrimai taip pat rodo, kad mėlyna šviesa gali turėti neigiamą poveikį mūsų akims. Kiekvienas iš mūsų privalo suprasti mėlynos šviesos prigimtį ir mokėti apsisaugoti nuo neigiamos jos įtakos.

 

Kas yra mėlyna šviesa

 

Didelės energijos matoma mėlyna šviesa arba tiesiog mėlyna šviesa yra šviesos forma, kurią mato mūsų akys. Šviesa turi bangos formą, o kiekviena šviesa turi tam tikrą energijos kiekį. Kuo trumpesnis bangos ilgis, tuo daugiau energijos jis turi. Žmogaus akis negali suvokti viso šviesos spektro, tačiau mėlyna šviesa yra tame diapazone, kurį galime matyti.

 

Ultravioletinė spinduliuotė yra šviesos, kuri mūsų akims nematoma dėl per trumpo bangos ilgio, pavyzdys. Ultravioletinė spinduliuotė turi didelį energijos kiekį, o ilgalaikis jos poveikis yra žalingas žmogaus organizmui. Nieko tuo įtikinėti nereikia – tai gerai žinomas faktas. Tačiau daugumai žmonių visiškai neaišku, kad mėlynos šviesos bangos ilgis yra panašus į ultravioletinės spinduliuotės bangos ilgį ir turi beveik tiek pat energijos. Mėlyna šviesa gali padaryti daug žalos! Atsižvelgiant į milžinišką jos turimą energiją ir didėjantį jos poveikį technologijų amžiuje, kiekvienas iš mūsų privalo suprasti jos prigimtį.

 

Kodėl mėlyna šviesa kelia vis didesnį susirūpinimą?

 

Apie mėlyną šviesą šiandien girdime daug daugiau nei anksčiau. Pirmieji mėlyni šviesos diodai pasirodė XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje, tačiau tada niekas nekalbėjo apie žalą, kurią jie gali padaryti akims ir odai. Mokslininkams prireikė šiek tiek laiko, kol atrado žalingą šalutinį naujosios technologijos poveikį. Be to, pastaraisiais metais mūsų gyvenimo būdas ir mėlynos šviesos intensyvumas smarkiai pasikeitė. Šiuolaikinis gyvenimo būdas apima kasdienį mėlynos šviesos poveikį, netgi galima sakyti, kad visą dieną mus veikia mėlyna šviesa. Aštuntojo ir devintojo dešimtmečio pradžioje gyvenimas buvo kitoks, o mėlyna šviesa nebuvo tokia visur paplitusi kaip šiandien, po 50 metų.

 

Mėlyną šviesą skleidžia ir Saulė, ir kaitrinės bei dienos šviesos lemputės. Tačiau mėlynos šviesos poveikis labai išaugo, nes dauguma technologijų, kuriomis pasitikime kasdieniniame gyvenime, naudoja šviesos diodus, kurie skleidžia daug mėlynos šviesos. Tai gali būti stalinių ir nešiojamųjų kompiuterių ekranai, planšetiniai kompiuteriai ir išmanieji telefonai, t. y. prietaisai, be kurių šiandien neįsivaizduojame savo gyvenimo. Jie skleidžia daug mėlynos šviesos ir yra nuolat naudojami kasdieniniame gyvenime. Dėl to mėlynos šviesos poveikis yra daug didesnis nei bet kada anksčiau. Būtent tai kelia susirūpinimą ir paaiškina faktą, kodėl prieš 40 metų šis klausimas kėlė mažai rūpesčių.

 

Geros naujienos yra tai, kad žmonių sąmoningumo didinimas ir švietimas apie tai, kaip mėlyna šviesa veikia mūsų kūnus, suteikia jiems galimybę apsisaugoti. Rinkoje yra produktų, kurie padės apsisaugoti nuo neigiamos mėlynos šviesos poveikio odai ir akims

 

Siūloma įsigyti akinius, kurie yra padengti specialiu nuo mėlynos šviesos apsaugančiu sluoksniu, o odai rinktis kremus, serumus ar purškiklius, kurie turi apsaugos nuo saulės faktorių, nes jie taip pat saugo ir nuo mėlynos šviesos. Kai kurie ingredientai, tokie kaip cinko oksidas ir titano dioksidas, blokuoja tam tikrą mėlynojo spektro dalį, o antioksidantų, tokių kaip vitaminas C, buvimas priemonės sudėtyje padės pažaboti žalingą laisvųjų radikalų poveikį.