„Nesi geras“, „Ir vėl suklydai“, „Esi beviltiškas!“… Ištarti tokias frazes kitam būtų mažų mažiausiai nemandagu ir nedraugiška. Tad kodėl jas be jokio gailesčio taip dažnai kartojame patys sau? Turbūt todėl, kad meilė sau daugumai vis dar nepažinta zona ar net savotiškas tabu, gaubiamas klaidingų įsitikinimų, tapatinamas su egoizmu. Kas yra tikroji meilė sau ir kaip išmokti ją puoselėti?

 

Ką tai reiškia?Woman,With,Hand,On,Kind,Heart,,Feeling,Self,Love,,Bliss,

 

Šiuolaikinėje psichologijoje meilė sau suprantama kaip sąmoningas, pozityvus ir rūpestingas požiūris į save, apimantis savęs priėmimą, pagarbą savo poreikiams ir riboms, gebėjimą pasirūpinti emocine, fizine ir psichologine gerove. Tai nėra egoizmas ar savimeilė, o būtinybė siekiant emocinės pusiausvyros ir sveikatos. Psichologė Melanie Greenberg teigia, kad meilė sau reiškia „priimti save besąlygiškai, elgtis su savimi maloniai ir pagarbiai, teikti pirmenybę fizinei ir emocinei sveikatai“. Psichologė Deborah Khoshaba meilę sau apibūdina kaip „būseną, kai vertiname save ir tai kyla iš veiksmų, kurie palaiko mūsų fizinį, psichologinį, dvasinį augimą“. Dažniausiai skiriami tokie esminiai meilės sau komponentai:

 
  • Savęs priėmimas: pripažinti ir priimti savo stiprybes bei silpnybes.
  • Pagarba sau: gerbti savo poreikius, ribas ir vertybes.
  • Atjauta sau: elgtis su savimi maloniai, ypač sunkiais laikais.
  • Rūpinimasis savimi: aktyviai rūpintis fizine, emocine ir psichologine gerove.
 

Šie komponentai padeda žmogui ugdyti sveiką santykį su savimi. Tai emocinės pusiausvyros ir gyvenimo kokybės pagrindas.

 

Ar mokame save mylėti?

 

2021 m. „The Body Shop“ ir „Ipsos“ atliktas tyrimas, apėmęs 22 tūkst. žmonių iš 21 pasaulio šalies, parodė, kad vidutinis pasaulinis meilės sau indeksas yra 53 iš 100 balų. Tad beveik pusė apklaustųjų jaučia abejonių dėl meilės sau. Aukščiausius balus surinko Australija (62), Danija (62) ir JAV (61), o žemiausius – Pietų Korėja (45), Saudo Arabija (48) ir Prancūzija (48). Moterims nemeilė sau kur kas būdingesnė nei vyrams. Apskritai net 7 iš 10 žmonių bent vienoje gyvenimo srityje jaučiasi nepakankami – vieni engia save dėl išvaizdos, kiti dėl karjeros, pinigų, santykių su kitais.

 

Didžiausi iššūkiai

 

Didžiausi meilės sau iššūkiai kyla ne tik iš vidinių įsitikinimų, bet ir dėl socialinio bei kultūrinio spaudimo. Remiantis psichologų įžvalgomis ir apklausų duomenimis, galima išskirti kelias pagrindines dažniausias meilės sau kliūtis.

 

Vidinė kritika ir perfekcionizmas. Daug žmonių gyvena nuolatiniame vidinio vertintojo šešėlyje – jų kasdienybe tampa balsas, sakantis „nesi geras“, „turėjai padaryti geriau“. Ši vidinė kritika dažnai kyla iš vaikystės, kai meilė ar pripažinimas buvo sąlyginiai („būsi geras, jei…“), todėl suaugę taip vertiname ir save. Dažnai perfekcionizmas atrodo kaip tobulumo siekis, tačiau psichologai jį sieja su bausme sau – tikėjimu, kad meilės ar vertės nusipelnome tik tada, kai viską atliekame nepriekaištingai. Deja, toks mąstymas trukdo priimti save, kelia nuolatinį stresą ir nerimą.

 

Socialinių tinklų įtaka. Šiuolaikinė vizualinė kultūra, ypač socialiniai tinklai, skatina lyginimąsi. Tobulos figūros, užburiančios kelionės, pavydėti verčiantys santykiai – visose šiose srityse kuriamas iškreiptas realybės vaizdas. Nors žinome, kad tai tik filtrai ir kruopščiai atrinkti momentai, mūsų psichika vis tiek reaguoja realiai. „The Body Shop“ užsakytas tyrimas parodė, kad 1 iš 2 jaunuolių, panaršę socialiniuose tinkluose, jaučiasi blogiau dėl savo išvaizdos. 60 % 18–35 m. moterų teigia, kad socialinė žiniasklaida neigiamai veikia jų savivertę. Tai rodo, kad skaitmeninė aplinka tapo veidrodžiu, iškraipančiu santykį su savimi.

 

Menkas savęs pažinimas. Meilė sau prasideda nuo žinojimo, kas esame – kokios mūsų vertybės, poreikiai, norai. Deja, daug žmonių gyvena lyg autopilotu, vykdydami kitų lūkesčius, nes niekada nesustojo savęs paklausti: „Ko noriu aš pats?“. Ši būsena gali kilti iš per didelio išorinio spaudimo – šeimos, darbovietės, visuomenės. Tai veda prie disociacijos su savimi ir sunkumo patirti vidinį džiaugsmą, o tai dar labiau trukdo save priimti. Psichologai pabrėžia: be savęs pažinimo neįmanoma tikra meilė sau, nes nežinome, ką konkrečiai turėtume priimti.

 

Nemokėjimas nustatyti ribų. Daug žmonių, ypač moterys, augo įsitikinusios, kad jų vertė priklauso nuo to, kiek duoda kitiems. „Būk gera mergaitė“, „Nesipriešink“, „Pirmiausia kiti“ – šios frazės tapo vidinėmis taisyklėmis. Todėl net suaugusios sunkiai pasako „ne“, bijo būti atstumtos, palaikytos savanaudėmis. Tai veda į perdegimą, emocinį išsekimą, net fizines ligas. Meilė sau – tai gebėjimas pasakyti „ne“ be kaltės.

 

Ankstyvosios vaikystės patirtys. Pirmieji gyvenimo metai formuoja bazinį požiūrį į save. Jei tėvai neparodė emocinio palaikymo, kritikavo, lygino arba rodė meilę tik už pasiekimus, vaikas užaugęs gali manyti, kad nėra vertas meilės. Tai formuoja giluminį trūkumą: net jei žmogus pasiekia daug, vis tiek jaučiasi neužtikrintas, nes trūksta pamatinio savęs priėmimo. Psichoanalitiniai ir šiuolaikinės psichologijos tyrimai rodo, kad vaikystėje patirtas emocinis atstūmimas – vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių žemą savivertę ir meilės sau stoką suaugus.

 

Kultūriniai ir visuomenės stereotipai. Daugelyje kultūrų vis dar gyvas įsitikinimas, kad rūpintis savimi savanaudiška. Ypač moterims nuo vaikystės diegiama, kad jų misija – aukotis, būti paslaugioms, geroms žmonoms, mamoms, dukroms… Toks socialinis spaudimas verčia nuvertinti asmeninius poreikius, o kai žmogus bando juos iškelti, jaučia kaltę. Tai prieštarauja pačiai meilės sau esmei – leisti sau būti pirmoje vietoje be gėdos.

 

Kodėl taip svarbu?

 

Meilė sau nėra susijusi su egoizmu ar puikybe – tai gebėjimas gerbti savo jausmus, poreikius ir ribas, taip pat priimti trūkumus. Kai žmogus save vertina, jis lengviau rūpinasi kitais, nes yra emocionaliai stabilus ir atviras. Tai gali pagerinti gyvenimo kokybę, nes asmuo nesileidžia į destruktyvias mintis ir elgesį, kad patiktų kitiems, o veikia jausdamasis visavertis. Aptarkime pagrindinius aspektus, kodėl taip svarbu mylėti save.

 

Stiprina pasitikėjimą savimi. Kai žmogus myli save, jis labiau tiki savo gebėjimais ir sprendimais. Tai mažina vidinę kritiką ir nepasitikėjimą, leidžia drąsiau siekti tikslų.

 

Gerina psichologinę ir emocinę savijautą. Meilė sau mažina nerimą, depresiją ir savikritiką, sukuria vidinę ramybę, saugumo jausmą, stabilumą.

 

Padeda nustatyti ir išlaikyti sveikas ribas. Save mylintis žmogus žino, kas jam (ne)priimtina. Tai padeda atsiriboti nuo toksiškų santykių ir išvengti išnaudojimo.

 

Skatina gilesnį savęs priėmimą. Meilė sau leidžia priimti savus trūkumus ir nesiekti tobulumo. Tai ugdo atlaidumą sau, leidžia mokytis iš klaidų be savigraužos.

 

Palaiko sveiką fizinę gyvenseną. Kai žmogus save vertina, linkęs geriau rūpintis savo kūnu (mityba, judėjimu, poilsiu). Kyla mažesnė rizika įsitraukti į žalingus įpročius ar perdegti.

 

Gerina santykius su kitais. Žmogus, jaučiantis savo vertę, būna mažiau priklausomas nuo kitų pripažinimo. Tai leidžia kurti brandžius, pagarbius ryšius be manipuliacijos ar priklausomybės.

 

Ugdo vidinę motyvaciją. Meilė sau kyla iš vidaus, o ne dėl pasiekimų ar pripažinimo. Tokia motyvacija tvirtesnė, ji padeda siekti tikslų net susidūrus su kliūtimis.

 

Palaiko emocinį atsparumą. Meilė sau veikia kaip emocinis pamatas, kuris padeda lengviau atsigauti po nesėkmių ar kritikų. Skatina matyti sunkumus kaip augimo galimybes, o ne kaip savivertės sumažėjimą.

 

Moko būti švelnesniems sau. Užuot baudęs save už klaidas, žmogus išmoksta parodyti supratingumą sau. Tai svarbu ilgalaikei savivertei ir emocinei pusiausvyrai.

 

Įgalina gyventi autentiškai.Meilė sau leidžia būti savimi, o ne tuo, ko tikisi kiti. Tad padeda rinktis veiklas, santykius ir sprendimus, kurie atitinka tikrąsias vertybes ir poreikius.

 

Metas ugdyti!Girl,Sits,On,A,Flower,And,Waters,It,With,Happiness.

 

Nėra vieno būdo, kaip išmokti mylėti save. Visgi dalinamės patarimais, kurie gali nukreipti tinkamu savęs priėmimo ir vertinimo keliu.

 

Priimti save tokius, kokie esame. Meilė sau prasideda nuo savęs priėmimo – su visais trūkumais, netobulumais ir silpnybėmis. Tad būtina nustoti lyginti save su kitais ir leisti sau būti žmogumi: klystančiu, besimokančiu, nuolat besivystančiu. Savęs priėmimas mažina vidinį konfliktą, padeda jaustis vertingiems be sąlygų.

 

Pagarbiai su savimi kalbėti. Būdas, kaip kalbame su savimi mintyse, daro didžiulę įtaką savivertei. Užuot kritikuojant save dėl klaidų ar netobulumo, verta išmokti kalbėtis švelniai ir palaikančiai, kaip šnekantis su geru draugu. Pozityvus vidinis dialogas padeda ugdyti švelnumą ir pasitikėjimą savimi.

 

Rūpintis kūnu. Meilė sau reiškia atsakomybę už fizinę gerovę. Tai apima tinkamą mitybą, kokybišką miegą, fizinį aktyvumą, poilsį. Rūpinantis kūnu stiprėja ne tik fizinė, bet ir emocinė sveikata – tai siunčia žinutę sau: „Aš esu svarbus ir vertas rūpesčio.“

 

Nustatyti asmenines ribas.Vienas iš meilės sau ženklų – mokėjimas pasakyti „ne“ dalykams ir žmonėms, kurie žeidžia ar sekina. Ribos leidžia apsaugoti laiką, energiją ir emocinę būseną. Tai padeda išvengti perdegimo, jaustis saugiai santykiuose, išlaikyti vidinę ramybę.

 

Skirti laiko sau.Meilę sau stiprina kokybiškas laikas su savimi – be pareigų, įsipareigojimų, svetimų lūkesčių. Tai gali būti pasivaikščiojimas, mėgstama veikla, meditacija ar tiesiog tylus pabuvimas. Laikas sau leidžia geriau pažinti save, išgirsti vidinį balsą ir atgauti jėgas.

 

Atleisti sau už praeities klaidas. Meilė sau negali augti, jei nešiojamės kaltę ar gėdą dėl senų sprendimų. Visi klysta – tai dalis augimo. Atleidimas sau – būdas paleisti praeitį, leisti žengti į priekį su švelnumu ir supratimu. Tai išlaisvina nuo savigraužos, atveria duris naujai pradžiai.

 

Įvertinti savo pasiekimus. Dažnai sutelkiame dėmesį į tai, ko dar nepadarėme, bet meilė sau stiprėja tada, kai sąmoningai pastebime tai, ką jau esame pasiekę. Net maži žingsniai verti pripažinimo. Savęs įvertinimas ugdo dėkingumą sau, stiprina vidinį pasitenkinimą.

 

Liautis ieškoti patvirtinimo iš kitų.Nors palaikymas svarbus, meilė sau reiškia gebėjimą vertinti save neatsižvelgiant į kitų nuomonę. Tai išlaisvina nuo pritarimo siekio ir leidžia veikti vadovaujantis savomis vertybėmis, o ne kitų lūkesčiais. Tikra vidinė meilė kyla iš savęs pažinimo ir priėmimo.

 

Praktikuoti dėkingumą sau. Kiekvieną dieną verta skirti akimirką padėkoti sau – už pastangas, kantrybę, rūpestį ar net už tai, kad ištvėrėte sunkų laiką. Dėkingumas sau padeda pastebėti savo vertę, prisideda prie pozityvesnio savęs suvokimo. Tai mažas, bet galingas įprotis, ugdantis švelnumą sau.

 

Prireikus ieškoti pagalbos. Meilė sau reiškia pripažinimą, kad nereikia visko tvarkyti vieniems. Kreiptis pagalbos į draugą, terapeutą ar kitą specialistą – brandos ir rūpinimosi savimi ženklas, o ne silpnumas. Tai rodo, kad esate verti palaikymo, norite gyventi sveikiau.

 

Autorė Jūratė Survilė