Patinusios kojos ir išryškėjęs kraujagyslių tinklas – ne tik estetinė problema, bet ir venų sutrikimus rodantis simptomas. Geriau gydymo neatidėlioti paskutinei minutei. Kada tinkamiausias laikas atsikratyti varginančių negalavimų, ar galima tai daryti vasarą ir kaip išvengti venų varikozės?

 

venos

Dažna liga

 

Nemalonūs ir varginantys simptomai, kaip „voratinklinės“ venos ar kojų tinimas, neretai nuvertinami. Negalvojama, kad tai gali būti rimtos ligos – lėtinio venų nepakankamumo – komplikacija. Šia liga dažniausiai serga moterys. Venų nepakankamumą lemia netinkama jų veikla – pažeistos kraujagyslės sulaiko kraują, kuris turėtų tekėti į širdį. Tokiu būdu jos išsiplečia, nustatoma komplikacija – venų varikozė, kitaip mazginis venų išsiplėtimas. Greita ligos diagnozė ir tinkamas gydymas padės atsikratyti šios problemos.

 

Lemtingos priežastys

 

Venų nepakankamumą skatina skirtingi veiksniai. Daugiausia reikšmės turi genetinis polinkis, nutukimas, rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas ir nėštumas. Dėl šių būklių suspaudžiamos kojų venos. Be to, neigiamai veikia nesubalansuota mityba, ypač didelis druskos ir alkoholio kiekis, hormoninių vaistų vartojimas, per ankštų drabužių dėvėjimas, deginimasis saulėje bei kaitinimasis pirtyje. Taip pat reikšmės turi ir natūraliai vykstantis senėjimas.

 

Kada kreiptis į gydytoją?

 

Įtariant venų nepakankamumą būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai. Tiksliausias diagnostikas metodas – Doplerio echoskopija. Tai specialus ultragarsinis paviršinių ir giliųjų kraujagyslių tyrimas, padedantis nustatyti, ar būtina pradėti gydymą, ir, jei reikia, koks jis turėtų būti. Tyrimo metu ant paciento uždedamas specialus antgalis, skleidžiantis ultragarsą ir fiksuojantis iš audinių ir organų atsimušančių bangų aidą. Kompiuteris įrašytą signalą paverčia grafiniu vaizdu, o jį gydytojas iššifruoja. Tai neinvazinė, neskausminga ir nereikalaujanti pasiruošimo procedūra.

 

Kaip atsikratyti mažų išsiplėtusių venų?

 

Venoms ir kapiliarams gydyti naudojamas pasaulyje pripažintas ND:YAG lazeris. Procedūra gana trumpa. Iš pradžių užtepama vėsinančio gelio. Tada nustatomi reikalingi prietaiso parametrai ir naudojamas lazeris. Dažniausiai jau kitą dieną nelieka žymių. Paprastai prireikia keletos procedūrų kas 3–4 savaites.

 

Didesnėms kraujagyslėms – skleroterapija

 

Kai bėda kiek didesnė ir ant kojų matoma stipriau išsiplėtusių kraujagyslių ar pavienių smulkių venų varikozės mazgų, dažniausiai taikoma skleroterapija. Tai neinvazinė, visiškai saugi ir vis labiau populiarėjanti procedūra. Jos metu suleidžiama specialaus preparato, sukeliančio venų sienelių fibrozę. Taip kraujagyslės natūraliai užakinamos. Procedūra trunka apie 20 min. ir iškart galima grįžti prie kasdienės veiklos.

 

Kaip atsikratyti venų varikozės?

 

Jei dėl venų nepakankamumo išsivysčiusi venų varikozė akivaizdžiai pastebima ir yra daug išsiplėtusių kraujagyslių, tenka kreiptis į kraujagyslių chirurgą. Atliekama lazerinė operacija, taikant vietinę nejautrą. Procedūros metu į veną įstatomas optinio pluošto kateteris – giliai įsiskverbęs lazeris sumažina didelį venos spindį. Neatliekama nereikalingų pjūvių odoje, o procedūra trunka keliasdešimt minučių. Pabaigoje kraujagyslėms suspausti naudojamas turniketas.

 

Geriausias laikas operacijai

 

Po chirurginio gydymo reikėtų vengti būti aukštoje temperatūroje. Tad dažniausiai išsiplėtusios venos šalinamos rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Be to, gali tekti dėvėti storas kelnes ar ilgus sijonus, puikiai paslepiančius po procedūros ilgą laiką privalomas mūvėti kompresines kojines ir galimas mėlynes.

 

Natūrali pagalba 

 

Puikios priemonės nuo venų varikozės – Kneipo vonelės kojoms ir blauzdų bei kelių tempimo pratimai. Panašiai veikia ir kontrastiniai dušai. Kraujotaką gerina temperatūrų kaita ir šaltis. Atliekant Kneipo voneles, kitaip vadinamą vaikščiojimo vandenyje terapiją, braidžiojama specialiame baseine. Vandens paprastai būna ligi kelių. Eiti reikia lėtai, kiekvieną kartą žengiant iškelti koją virš vandens. Kneipo terapijai tinka ir vonia (nebūtina važiuoti į SPA), tik šiuo atveju žingsniuojama vienoje vietoje. Tik reikia įsitikinti, kad vanduo pakankamai šaltas. Pajutus, kad nuo šalčio gelia kojas, maždaug po 30 s., rekomenduojama išlipti iš vonios ir padaryti pertrauką. Dėmesio! Pradedantiesiems rekomenduojama pradėti nuo šiek tiek šiltesnio vandens. Be to, negalima bristi į vandenį sušalus – kojos ir pėdos turi būti maloniai šiltos. Nenorintys braidžioti, gali kojas masažuoti šalto vandens srove. Vandenį leisti nuo pėdos, pamažu kylant aukštyn iki kelių. Galima kaitalioti šiltą ir šaltą sroves. Šalto vandens temperatūra turėtų būti apie 18 ℃, šilto – 36–38 ℃. Pabaigoje apsipilti šaltu vandeniu.

 

Jei kojos patinusios ir skausmingos, geriau jas laikyti pakeltas. Taip skatinamas grįžtamasis kraujo tekėjimas ir atpalaiduojamos venos.

 

Pailsinti pavargusias kojas ir padėti išvengti venų varikozės gali ir kojų masažas su kraujotaką stimuliuojančiais aliejais. Tam tinka, pavyzdžiui, kosmetinės priemonės su kaštonų ekstraktu.

 

Subalansuota mityba 

 

Venų varikozė – rimta periferinių kraujagyslių liga, kai venų sienelės tampa neelastingos, jų spindis didėja, o vožtuvai neatlieka savo funkcijų. Sergant šia liga ypač svarbi tinkama mityba. Norint sustiprinti silpnas kraujagyslių sieneles, reikia vartoti kuo daugiau vitamino C. Jo gausu citrusiniuose vaisiuose, šaltalankiuose, kiviuose, saldžiosiose paprikose. Siekiant sumažinti kraujagyslių sienelių pralaidumą, svarbu gauti pakankamai vitamino P, kitaip rutino. Jo yra grikiuose, lazdynų riešutuose, šermukšnių sultyse, aronijų bei serbentų uogose, apelsinuose ir greipfrutuose. Rekomenduojama daugiau valgyti flavonoidų turinčio maisto: obuolių, vyšnių bei trešnių. Taip pat žalių daržovių ir vaisių, kuriuose gausu virškinimą gerinančių skaidulų. Venų sieneles stiprina ir jūrų dumbliai. Taip pat svarbu, kad mityboje netrūktų tokių mikroelementų, kaip kalis ir magnis. Pastarųjų gausu džiovintuose abrikosuose, riešutuose, kviečių sėlenose, kopūstuose, spanguolėse, agrastuose ir džiovintose slyvose. Po sočių pietų, vakarienės ar pusryčių turėtų būti jaučiamas nedidelis alkis, o ne sunkumas ar visiško sotumo jausmas. Sergant venų varikoze reikėtų vengti maisto, turinčio vitamino K. Jo gausu salotose, jaučių kepenyse ir špinatuose. Taip pat rekomenduojama atsisakyti pusgaminių, alkoholio, saldžių gaiviųjų gėrimų, kepinių, stiprios kavos ir arbatos.

 

Svarbu ne tik tinkamai maitintis ir nepersivalgyti, bet ir stengtis išvengti vidurių užkietėjimo. Dėl pastarojo padidėja slėgis pilvo ertmėje, todėl spaudžiama apatinė tuščioji vena – viena didžiausių šios srities kraujagyslių. Padidėjus slėgiui ji gali būti prispausta prie stuburo, o tai skatina lėtinį venų nepakankamumą. Tai gali netiesiogiai išprovokuoti mazginį venų išsiplėtimą.

 

Jeigu sergant venų varikoze nustatomas tromboflebitas, būtina mažinti kraujo klampumą keičiant mitybą. Tinkamai parinkta dieta padės užkirsti kelią kraujagyslių trombozei. Šiuo atveju tinka: granatai, imbierai, žalioji arbata, burokėliai, jūrų gėrybės, putinų uogos, spanguolės, bičių pikis, sėmenų aliejus ir kt. Žmonėms po venų operacijų dažnai rekomenduojama valgyti ruginės košės su medumi.

 

Apskritai esant padidėjusiai venų varikozės rizikai, reikėtų stebėti mitybą, gerti daugiau vandens.

 

Fizinis aktyvumas 

 

Yra keletas pratimų, stimuliuojančių kraujotaką ir stiprinančių venas. Jeigu ilgai sėdima, galima tiesiog palankstyti kojų pirštus ir patrepsėti. Tai taip pat skatina kraujotaką. Siekiant išvengti venų varikozės, rekomenduojama kiekvieną dieną atlikti 10 min. specialią mankštą.

 
  • Vaikščioti vietoje. Pratimas puikiai tinka ir apšilimui. Atsistoti tiesiai, rankas sudėti ant klubų arba laisvai laikyti prie šonų. Pakelti kairį kulną, dešinė pėda lieka ant grindų. Vėliau pėdas pakeisti. Taip vietoje vaikščioti 1–2 min. gana greitu tempu.
  • Suptis ant kojų. Atsistoti tiesiai, rankas laikyti horizontaliai priešais save. Lėtai siūbuoti nuo kojų pirštų ir atgal. Taip judėti apie 60 sekundžių. Tada padaryti pertrauką, pakratyti kojas. Pratimą pakartoti dar kartą.
  • Eiti pirštais ir kulnais. Atsistoti tiesiai, geriausiai basomis kojomis, ant kilimėlio. Pasistiebti ir ant pirštų galiukų nueiti 10 žingsnių. Trumpai pailsėti. Tada nueiti 10 žingsnių ant kulnų.
  • Minti įsivaizduojamą dviratį. Atsigulti ant nugaros ir kelti klubus aukštyn. Rankomis prilaikyti dubenį. Kojas sukti panašiai kaip dviratininkas mindamas pedalus. Pratimą tęsti apie 60 sek.
  • Atlikti tempimo pratimą. Stovėti tiesiai. Pakelti koją ir suimti už pėdos ranka. Slinkti koją link užpakalio, kol pajausite lengvą tempimą. Stuburas turi būti tiesus. Tokioje padėtyje pabūti 60 sek. ir atpalaiduoti kojas. Pratimą kartoti po 3 kartus su kiekviena koja.
 

Įdomu

 
  • Iki 70 % kraujo visą laiką yra venose. Šios kraujagyslės labai lanksčios, todėl geba atlaikyti didelius kraujo kiekio pokyčius. Pavyzdžiui, venos greitai reaguoja ir prisitaiko, kai perpilamas kraujas.
  • Lietuvoje venų varikoze serga 500–600 tūkst. žmonių.
  • Sergančiuosius šia liga dažnai vargina ir neramių kojų sindromas.
  • Venų varikozė gali būti bet kurios kūno vietos, tačiau dažniausiai pasitaiko apatinės kūno dalies.
  • Didesnė šios ligos rizika gresia ilgai stovintiems, pavyzdžiui, parduotuvių ir bankų darbuotojams, kirpėjams.
  • Reikėtų stengtis nesikasyti išsiplėtusių venų, nes tai gali sukelti opas.
  • Vasarą ypač svarbu naudoti kremą nuo saulės ne tik veidui, bet ir kojoms. Mat tai taip pat gali padėti išvengti išryškėjusio kraujagyslių tinklo ant odos.