Nevų tinklas, apraizgantis virškinimo traktą, atsakingas ne tik už maistinių medžiagų perdirbimą ir įsisavinimą. Ne veltui jis vadinamas antrosiomis smegenimis. Nerimas ir stresas skatina uždegimines žarnyno ligas, tačiau relaksacinės praktikos sumažina nemalonius simptomus.

 

Antrosios smegenys Fitness,,Health,And,Heart,With,Hands,Of,Woman,On,Stomach

 

Tikriausiai kiekvienam teko patirti jausmą, kai iš laimės pilve skraido drugeliai, o iš streso skrandis susisuka į kietą mazgą. Emocijos, ypač neigiamos, dažnai pasireiškia virškinimo trakto disbalansu – pykinimu, spazmais, diarėja. Už šiuos simptomus atsakingas neuronų tinklas, kurį sudaro daugiau kaip 100 mln. neuronų ir kurį mokslininkai vadina antrosiomis smegenimis. „Antrosios smegenys nelemia sudėtingų mąstymo procesų. Tikėjimas, filosofija, poezija… Visa tai gimsta mūsų galvose“, – teigia Kolumbijos universiteto (JAV) neurogastroenerologas ir knygos „The Second Brain“ autorius prof. Michaelas Gershonas. Vis dėlto dėl sudėtingo neuromediatorių mechanizmo enterinė nervų sistema daro įtaką galvos smegenims ir atvirkščiai.

 

Svarbiausios virškinimo trakto neuronų funkcijos susijusios su tiesiogine organų paskirtimi. Jie reguliuoja fermentų ir virškinimo sulčių išskyrimą, maistinių medžiagų skaidymą ir įsisavinimą, turinio slinkimą ir išmatų pašalinimą. Antrosios smegenys, valdančios refleksus ir pojūčius, gali kontroliuoti virškinimo trakto veiklą nepriklausomai nuo smegenų. Pasak prof. M. Gershono, tikėtina, kad šis tinklas susidarė tam, jog virškinimo procesai būtų valdomi tiesiogiai, be tarpininko (nugaros smegenų) ir mažiau apkrautų galvos smegenis.

 

Mokslininkai buvo šokiruoti sužinoję, kad apie 90 % klajoklio nervo skaidulų perduoda informaciją iš žarnyno į smegenis, o ne atvirkščiai. Vadinasi, signalai iš virškinimo trakto paveikia mūsų nuotaikas ir savijautą. Tačiau sąmoningai negalime kontroliuoti to, kas vyksta žarnyne. Deja, nesąmoningame lygyje esame savo sveikatos kalviai.

 

„Enterinė nervų sistema lemia emocijas. Tai gali patvirtinti sergantys dirgliosios žarnos sindromu ar turintys funkcinių sutrikimų, tokių kaip vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, spazmai. Dešimtmečius mokslininkai ir medikai manė, kad nerimas ir depresija prisideda prie šių problemų. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad gali būti atvirkščiai“, – teigia dr. Jay Pasricha iš Johnso Hopkinso universiteto (JAV). Štai sustojus skrandžiui jaučiamės apatiški ir prislėgti, skauda galvą, užkietėjus viduriams pasireiškia smegenų migla, sumažėja reakcijos, pykinimas ir skausmas gali pereiti į panikos atakas.

 

Enterinėje nervų sistemoje naudojama daugiau kaip 30 neuromediatorių, net 95 % serotonino randama žarnyne. Nustatyta, kad kai kurie vaistai nuo depresijos gali lemti uždegimines virškinimo trakto ligas, kurios laikomos šalutiniu gydymo poveikiu. Dirgliosios žarnos sindromas taip pat vystosi dėl per didelio serotonino kiekio, o kai kurie mokslininkai vadina susirgimą antrųjų smegenų „psichikos liga“. „Serotoninas, prasiskverbiantis iš enterinių smegenų, gali skatinti autizmą. Genai, kurie atsakingi už neuronų sinapsių formavimąsi smegenyse, dalyvauja ir virškinimo trakto inervacijoje. Tai paaiškina, kodėl tiek daug vaikų, sergančių autizmu, pasireiškia virškinimo trakto motorikos sutrikimai“, – teigia prof. M. Gershonas. Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina glaudų antrųjų smegenų ir imuninės sistemos ryšį. Net 70 % imuninių išteklių nukreipta į žarnyną, kad būtų susidorota su patogeniniais mikrobais ir toksinais.

 

Stresas ir uždegiminės ligos

 

Pagrindinės uždegiminės žarnyno ligos – Krono liga ir opinis kolitas. Šie susirgimai sparčiai plinta dėl vakarietiško gyvenimo būdo. Statistiškai Europoje serga 3,2 mln., Šiaurės Amerikoje – daugiau kaip 2 mln. žmonių. Uždegiminių žarnyno ligų simptomai (viduriavimas, nuovargis, pilvo skausmai, svorio mažėjimas) pablogina savijautą ir gerovę. Dėl gėdos, atskirties, nepasitenkinimo kūnu žmonės linkę sirgti depresija. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai kelia prieštaringą klausimą, ar psichologinė būklė lemia uždegiminę žarnyno ligą, ar yra tik jos pasekmė.

 

Tyrimus apsunkina tai, kad nemažai ligonių vengia prisipažinti apie nerimą ar depresiją, galvoja, jog prasta psichologinė būklė yra silpnumo požymis arba įprasta ligos dalis. Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) mokslininkai žurnale „Canadien Journal of Gastroenerology and Hepatology“ skelbia, jog iki 25 % žmonių, sergančių uždegimine žarnyno liga, diagnozuojama depresija. Kitas kanadiečių tyrimas patvirtino, kad 82 % pacientų, sergančių opiniu kolitu, nustatomas nors vienas psichikos sutrikimas, palyginti su 54 % bendru populiacijos rodikliu. Šie sutrikimai dažniau diagnozuoti moterims prieš pasireiškiant uždegiminės žarnyno ligos simptomams.

 

Ne visi pacientai skundžiasi tokiomis pačiomis psichikos problemomis. Remiantis Prancūzijos medikų patirtimi, nerimo ir depresijos rizika padidėja, jei uždegiminės ligos forma yra sunki, delsiama gydytis, ligonį slegia kebli finansinė situacija ir pinigų stoka. Mančesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) psichologai, tyrę asmenis nuo 14 iki 25 m., nustatė, jog depresija susijusi su gėda ir vienatve.

 

Gyvenimas sergant lėtine liga lemia daug iššūkių, kurie gali sąlygoti nusivylimą, liūdesį, uždarumą. Žmonės nerimauja dėl įvairių ligos aspektų: dujų kaupimosi, ūmaus viduriavimo priepuolio, skausmo viešoje vietoje. Tačiau vis daugėja įrodymų, kad psichologiniai simptomai atsiranda iki uždegiminės ligos požymių pasireiškimo. Psichikos sveikatos sutrikimai ir opinis kolitas gali turėti bendrų rizikos veiksnių, o depresija ar nerimas prisideda prie uždegiminės žarnyno ligos.

 

Sąmoningumas gydo

 

Kadangi enterinės ir galvos smegenys glaudžiai susijusios, o sąveika itin ryški patiriant neigiamų emocijų, peršasi mintis, jog sąmoningai valdant nerimą galima išvengti virškinimo trakto problemų ir susilpninti uždegimo simptomus.

 

Kinų mokslininkai nustatė, kad medituojant ilgą laiką (ne trumpiau kaip 2 metus) pakinta žarnyno mikrobiota, sustiprėja imunitetas ir mąžta depresijos rizika. Sąmoningumo praktikos vis dažniau naudojamos gydant priklausomybes, potrauminį streso sindromą, valgymo sutrikimus ir lėtinį skausmą. Tačiau ilgą laiką nežinota, kad medituojant galima paveikti žarnyno bakterijų rūšinę sudėtį. Šanchajaus Jiao Tong universiteto mokslininkai ištyrė Tibeto vienuolių ir pasauliečių kraujo bei išmatų mėginius. Tyrime dalyvavę vienuoliai praktikuodavo meditaciją mažiausiai 2 val. per dieną. Rezultatai atskleidė, jog užsiimant sąmoningumo praktikomis žarnyne geriau tarpsta gerosios bakterijos, susijusios su pozityvia psichologine savijauta. Biocheminiai tyrimai parodė, kad medituojant organizme slopsta lėtinės uždegiminės reakcijos.

 

Paskatinti šių išvadų Masačusetso universiteto mokslininkai atliko tyrimą su sergančiais dirgliosios žarnos sindromu ir uždegimine žarnyno liga. Pritaikyta devynių savaičių trukmės treniruočių programa, apimanti įvairias relaksacines praktikas, tokias kaip meditacija, joga, malda. Dalyviai užsiėmė praktikomis kasdien po 15–20 min. Seniai žinoma, kad gilus atsipalaidavimas ne tik mažina stresą, bet ir tiesiogiai veikia fiziologinius veiksnius: kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, deguonies įsisavinimą.

 

Pacientai, sergantys dirgliosios žarnos sindromu ar uždegimine žarnyno liga, nurodė, jog programa sumažino simptomus ir nerimą, pagerino gyvenimo kokybę ne tik tyrimo metu, bet ir tris savaites po jo. Mokslininkai pastebėjo, kad meditacija pakeitė genų, susijusių su atsaku į stresą, ekspresiją. Atsipalaidavimo praktikos nuslopino uždegimą ir padidino skausmo slenkstį. Tyrimo autoriai siūlo sergantiems lėtinėmis virškinimo trakto ligomis praktikuoti meditaciją, norint sumažinti nemalonius simptomus, tokius kaip spazmai, pykinimas, dujų kaupimasis, sunkumas skrandyje, pilvo išpūtimas, nereguliarus tuštinimasis.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė