Masažas – viena populiariausių holistinių praktikų, žinoma dėl trumpalaikės ir ilgalaikės naudos. Malšina raumenų įtampą, gerina limfos cirkuliaciją, ramina nervų sistemą… Siekiant poveikio sveikatai, masažas turėtų tapti gyvenimo būdo dalimi.

 

Masažo naudaBeautiful,Middle,Aged,Woman,Enjoying,Professional,Wellness,Massage,In,Spa

 

Nauji tyrimai atskleidžia, kad be ramybės ir atsipalaidavimo, masažas suteikia daugybę pranašumų. Reguliariai atliekamos procedūros turi gydomąjį poveikį, naudingos psichinei ir fizinei sveikatai. Nors visi žino, kad būtina mankštintis, sportas patinka ne visiems. Masažą galima laikyti pasyvia terapija, nes sudega mažai kalorijų, tačiau raumenys, sąnariai, nervai paveikiami išorinių jėgų. Štai kodėl vis daugiau diskutuojama, ar ši fizioterapija galėtų atitolinti lėtines ligas, senatvinius procesus ir užtikrinti ilgaamžiškumą.

 

Kompleksinis poveikis

 

Jaunina organizmą. Pirmieji medicininiai tyrimai, analizuojantys ryšį tarp masažo ir ilgesnės gyvenimo trukmės, atlikti 2016-aisiais. Flinderso universiteto (Australija) mokslininkai paskelbė, kad ši terapija veiksminga kaip papildoma priemonė gerinant vyresnių žmonių savijautą. Masažas paveikia iš karto kelias organizmo sistemas ir veiksnius, susijusius su senėjimu. 2022 m. patvirtinta švediško masažo nauda asmenims, turintiems generalizuoto nerimo sutrikimą.

 

Kovoja su stresu. Jeilio universiteto (JAV) atliktas tyrimas parodė, kad stresas susijęs su trumpesne gyvenimo trukme. Neigiamos emocijos, trunkančios ilgą laiką, didina depresijos, nerimo, insulto, infarkto, nutukimo riziką. Streso ir kortizolio lygio kontrolė – vienas svarbiausių veiksnių norint sulaukti sveikos senatvės. Pasak Kalifornijos universiteto tyrėjų, masažas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri slopina reakcijas „kovok, bėk, sustink“, reguliuoja širdies plakimą ir kvėpavimą bei žarnyno veiklą. Keli klinikiniai tyrimai patvirtina masažo naudą mažinant per didelį kraujo spaudimą, todėl gerėja širdies ir kraujagyslių ligų valdymo galimybės.

 

Normalizuoja hormonų apykaitą. Majamio universiteto mokslinė studija atskleidė, kad masažas net 30 % sumažina kortizolio ir 30 % padidina serotonino bei dopamino lygį. Kortizolio perteklius atsakingas už Kušingo sindromą, osteoporozę, hipertenziją, nutukimą, tromboemboliją. Serotoninas reguliuoja nuotaiką, apetitą, virškinimą, miegą, atmintį, seksualines funkcijas. Dopamino stoka susijusi su Parkinsono liga.

 

Skatina smegenų veiklą. Anot Mėjaus klinikos (JAV) specialistų, masažas sužadina kairįjį smegenų pusrutulį, atsakingą už pasitenkinimą, laimę ar susijaudinimą. Didėja motyvacija siekti tikslų ir kuo geriau atlikti darbus. Sumažinus įtampą kaklo ir pečių zonoje pagerėja smegenų aprūpinimas krauju ir deguonimi. Gerėja atmintis, dėmesio koncentracija ir mąstymo greitis.

 

Saugo nuo vėžio. Pitsburgo universiteto mokslininkai pateikė duomenų, jog masažas, gerindamas kraujo ir limfos tėkmę audiniuose, prisideda prie greitesnio riebalų tirpimo, stiprina imunitetą. Taip pat leidžia išvengti lėtinio nuovargio. Gerina pažeistų ląstelių ir toksinų šalinimą, todėl mąžta onkologinių ir alerginių susirgimų rizika.

 

Stiprina kaulus ir raumenis. Masažas gerina sąnarių judesių amplitudę ir lankstumą, tad didina fizinio aktyvumo galimybes. Judrumas itin svarbus norint senatvėje išlaikyti įprastą gyvenimo būdą, socialinį bendravimą, atitolinti slaugą ir priklausomybę nuo personalo ar šeimos narių.

 

Puoselėja grožį. Įrodyta, kad masažuojant gerėja medžiagų apykaitą audiniuose ir kolageno gamyba. Didėja odos elastingumas, mažėja veido raukšlių tikimybė. Vis dėlto estetiniai senėjimo procesai labai priklauso nuo genetikos.

 

Neužtenka kelių kartų

 

Fizioterapinių ir ergoterapinių masažų poveikis audiniams yra didesnis, palyginti su SPA procedūromis, kurių pagrindinis tikslas – atpalaiduoti. Profesionalai randa ir sumažina konkrečių sudirgusių taškų įtampą, stiprina raumenų grupes ar plečia judesių diapazoną. Norint gydyti nugaros skausmus, būtina lankytis pas akredituotą kineziterapeutą, o ne grožio salone. Nauda ilgaamžiškumui galima tik tuo atveju, jei procedūros atliekamos reguliariai. Štai Rytų Azijoje masažas yra gyvenimo būdo dalis, o vyresnių žmonių populiacija – didžiausia pasaulyje.

 

Valdant skausmą ir norint pagerinti bendrą savijautą, 60 min. trukmės procedūromis reikia mėgautis ne mažiau kaip 2–3 kartus per savaitę. Toks kursas itin naudingas asmenims su ribotomis fizinėmis galimybėmis, pavyzdžiui, gulintiems slaugos namuose. Tiems, kurie gali savarankiškai judėti, per savaitę siūloma atlikti du 15–20 min. trukmės seansus.

 

Jeigu riboja laiko ir finansinės sąnaudos, galima rinktis namuose pritaikomas alternatyvas: masažo krėslą, masažuoklį ar kitus prietaisus. Deja, daugelis jų veikia tik tam tikras zonas, neatstoja kineziterapeuto atliekamo viso kūno masažo.

 

Papildoma veikla

 

Holistinės praktikos. Masažą derinant su joga ir meditacija pagerėja nauda ilgaamžiškumui. Procedūrose siūloma naudoti eterinius aliejus, kurie sustiprina gydomąjį ir raminamąjį poveikį. Reiki terapija subalansuoja kūno energiją, suteikia didesnį atsipalaidavimą. Ypač naudinga šalinant raumenų spazmus, kurie gali būti labai skausmingi. Sąmoningumo didinimo praktikos prisideda prie geresnio nerimo valdymo, tačiau neužima papildomo laiko. Gilaus kvėpavimo pratimus galima atlikti tiesiog masažo metu.

 

Pirtis. Remiantis Rytų Suomijos universiteto tyrimu, dažnas lankymasis pirtyje mažina mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę. Teigiamas efektas pasiekiamas kaitinantis 2–3 kartus per savaitę. Mąžta senatvinės demencijos ir Alzheimerio ligos rizika. Sustiprėjus imunitetui plaučių uždegimo rizika sumažėja net 40 %. Pirtis naudinga sergantiems artritu, fibromialgija, spondilitu, lėtine obstrukcine plaučių liga, lėtiniu nuovargio sindromu.

 

Plaukimas. Lafboro universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų duomenimis, reguliariai lankant baseiną (3–4 kartus per savaitę po 1 val.) gerėja cukraus kiekio kraujyje kontrolė, mąžta nutukimo ir diabeto rizika. Tiems, kurie plaukioja kiekvieną dieną, širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė sumažėja 28 %. Šardžos universitetinės ligoninės (Jungtiniai Arabų Emyratai) tyrimas rodo, kad masažą derinant su plaukimu baseine ortopediniams pacientams mažėja chirurginių operacijų, gydomųjų injekcijų, vaistų nuo skausmo poreikis.

 

Sveika mityba. Masažuojant iš raumenų pašalinama pieno rūgštis ir patenka į kraujotaką. Norint paspartinti inkstų ir limfos apykaitą, svarbu gerti užtektinai vandens. Koreguojant mitybą – atsisakius cukraus, sumažinus gyvūninių produktų, alkoholio, kofeino kiekį, organizme slopsta oksidacinis stresas ir uždegimo procesai. Masažas gali paveikti geriau tiek fiziniu, tiek biocheminiu lygmeniu.

 

Savikontrolė. Kai sumažėja raumenų įtampa, padidėja energijos ir gyvybingumo lygis. Kyla noras užsiimti veikla, kuriai anksčiau trūko jėgų: išvalyti palėpę, garažą, apgenėti medžius sode, išravėti gėlynus. Gydymo kurso tikslas – atpalaiduoti ir išsaugoti šią būseną ilgesnį laiką, kad masažo poveikis nenueitų perniek. Tie, kuriems būdingas mažas fizinis aktyvumas, neturėtų persitempti. Reguliariai sportuojantiems dera sumažinti krūvį. Sugrįžti prie įprasto režimo reikėtų palaipsniui, po masažo seanso praėjus 7–10 dienų.

 

Dirgiklių dienoraštis. Patiriant ilgalaikį kūno diskomfortą ir lėtinį skausmą sunku diagnozuoti pažeistą zoną. Pavyzdžiui, dėl įtampos juosmens srityje nepatogu gulėti, sėdėti, judesiai tampa riboti ir skausmingi. Po masažo kurso atpalaidavus įtampą įmanoma rasti pagrindinę negalavimo priežastį. Kineziterapeutai rekomenduoja užsirašyti, kokie veiksniai – miego padėtis, stresas, fizinis darbas – sukelia įtampą. Tinkamos priemonės padės išvengti kito skausmo epizodo.

 

Masažas Vilniuje.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė