Mano muzika – lyg dienoraštis

Evgenya Redko kviečia klausytojus į susitikimą koncerte „Odė Kalėdoms“, kuris vyks gruodžio 30 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje. Kalėdiniai koncertai jau tampa gražia dainininkės tradicija. Tiesa, Evgenya sako, kad būtų sudėtinga išskirti vieną mėgstamiausią renginį. „Kiekvienas koncertas man ypatingas, turintis savo kūrybos, muzikos pateikimo ir nuotaikos specifiką“, – sako pašnekovė.

Evgenya Redko, Joanos Suslavičiūtės nuotrauka.

KUO skiriasi jūsų koncertai?

Kaskart stengiamės pasirinkti įdomią erdvę pasirodymams, kad jiems suteiktume magišką atmosferą. Kiekvieną koncertą ir jo patirtį apibūdinčiau kaip skirtingai nutapytą paveikslą – nuo muzikinio šokio spektaklio pasirodymo teatre iki 9-ojo dešimtmečio estetika dvelkiančių vakarėlio su pučiamųjų orkestru.

Bet jeigu reikėtų rinktis iš pačių paskutinių, tai būtų koncertas „Midsummer“ festivalyje. Tai buvo tikras „grand show“, kurio pagrindinė žinutė iki dabar stipriai rezonuoja – „Kartu švęskime gyvenimą!“.

KAS įkvepia kūrybai?

Kūrybai įkvepia gyvenimas, o kartais turiu tokį stiprų pojūtį, jog kūryba ateina tiesiai iš visatos. Pojūčiai kurti, įkvėpimas, melodijos ir net tie patys dainų žodžiai mane pasiekia iš kažkur aukščiau…

IŠ KO paveldėjote talentą muzikai?

Gal tai skamba kaip klišė, bet man atrodo, jog šis talentas muzikai ir menui – Dievo dovana. Mano šeima, ypač moterų linija – daininga, abu tėvai vaikystėje grojo instrumentais. Visgi niekas muzika neužsiėmė profesionaliai, tačiau jaučiu, jog mano šeimos kartos man (ne)tiesiogiai nutiesė kelią kūrybai ir svajonėms.

KURI jūsų daina labiausiai patinka pačiai?

Turbūt panašiai jaučiasi mamos, paklaustos, kurį vaiką myli labiau (šypsosi). Net jeigu toks ir yra, geriau tai laikyti paslaptyje (juokiasi). Iš tikrųjų negalėčiau išsirinkti vienos dainos, visos jos man vienodai svarbios.

KOKIOS muzikos klausėtės paauglystėje?

Paauglystėje stipriai patiko pankrokas. Tuomet buvau maištininkė, tad kuo sunkesnė muzika – tuo geriau. Dar pamenu, kai buvau maždaug penkiolikos metų, kartu su draugais mėgau lankytis įvairiuose pogrindžio koncertuose, kuriuose grodavo lietuviškos panko, regio ir ska grupės.

AR tiesa, kad kūrėjai jautresni žmonės?

Tikrai taip, bent jau aš esu labai jautri. Šis jautrumas vienu metu ir palaima, ir prakeiksmas. Muzika daugeliu atvejų man tampa lyg dienoraščiu. Kurdama esu atvira ir nuoširdi, o nuoširdumas reikalauja būti pažeidžiamai, iš čia ir gimsta kūryba. Kartais tai iš tiesų trukdo, nes to jautrumo dar neišmokau sukontroliuoti, nežinau, ar tai net įmanoma. Tam tikrose situacijose, ypač kai aplinka ir pasaulis tampa šiurkštus, mane tai stipriai paveikia.

KOKIAS savybes savyje norėtumėte pakeisti?

Visų pirma, labai svarbu priimti ir mylėti save. Sykiu reikia siekti nuolat augti ir tobulėti, o ne norėti kažką savyje kardinaliai pakeisti. Juk net didžiausi pokyčiai ar nauji įpročiai prasideda nuo mažų žingsnelių. Norėčiau išmokti geriau planuoti savo laiką ir nustoti vėluoti (šypteli).

KĄ labiausiai vertinate kituose žmonėse?

Autentiškumą. Turbūt nelabai svarbu, kokia tai asmenybė, kokios charakterio savybės ar kuo tas žmogus užsiima gyvenime. Visuomet įdomu bendrauti ir stebėti autentišką žmogų, laisvą ir gyvenantį pagal savo sukurtas taisykles.

KO negalėtumėte atleisti?

Būtų sunku atleisti bet kokią išdavystę. Bet tikiu, kad žmonėms reikia atleisti. Manau, jog tas svoris, kurį neša neatleidžiantis, labiausiai pakenkia pačiam, apsunkina širdį ir sielą.

KOKIĄ moterišką silpnybę turite?

Nežinau, ar tai moteriška silpnybė, galbūt veikiau žmogiška, o galbūt tiesiog tokia mano charakterio savybė. Tikiu, kad visi žmonės yra geri, norintys ir linkintys gero, bet kartu tai padaro mane pažeidžiamą.

KAIP apibūdintumėte savo stilių?

Mano stilius turi sportiško ir vintažinio prieskonio. Iš tiesų patinka rengtis įvairiai, net nepavyktų tiksliai apibūdinti savo stiliaus. Aprangą visuomet mačiau kaip dar vieną saviraiškos būdą. Patinka eksperimentuoti su stiliumi. Laikausi požiūrio „jeigu nepabandysi – nesužinosi“. Galbūt kartais skirtingos, pavienės detalės iš šalies gali atrodyti nesuderinamos, bet niekada nesužinosi, ar jos dera kartu, kol nepabandysi jų užsidėti. Taip pat mėgstu nešioti kokią nors ryškią detalę, papuošalus ir turiu didelę silpnybę kepurėms.

KĄ laikote savo autoritetais?

Savo tėvus ir šeimą.

KOKIAS gyvenimo pamokas labiausiai vertinate?

Tas pamokas, kurios augina kaip asmenybę. O jos dažnai būna vienos sunkiausių, nepatogiausių, kurios priverčia nerti gilyn, perlipti komforto zonas, nugalėti baimes. Klaidose ir nesėkmėse slypi reikalingiausios ir svarbiausios pamokos.

KAIP bėga jūsų laisvalaikis?

Mano laisvalaikis kartais persipynęs su darbu, kai laiką skiriu kūrybai ir rašymui. Mėgstu gaminti maistą ir, jeigu tik išeina, stengiuosi tą daryti kasdien. Turėdami daugiau laisvo laiko kartu su vyru keliaujame, leidžiame laiką su šeima. O visai neseniai mūsų šeimą papildė kalytė Lady, dėl kurios pradėjome dar daugiau laiko leisti lauke.

KOKIAIS prietarais tikite?

Visada atrodė, kad prietarai yra labai tolimų senolių išmintis, apipinti mistika. Turbūt labiausiai įstrigęs trijų kartų perspjovimas per petį ir pabeldimas į medį (šypsosi).

AR esate dvasinga?

Manau, galėčiau save pavadinti dvasinga. Dar prieš daugelį metų pradėjau ieškoti, ką apskritai reiškia tas dvasingumas. Atrasti ir bandyti suprasti savo misiją šiame gyvenime, koks mano, kaip žmogaus, santykis ir atsakomybė šioje didelėje žmonijos bendruomenėje, kokią svarbą mūsų visų sveikatai ir savijautai turi gamta, mūsų mintys, žodžiai, kuriuos vartojame kasdienėje kalboje. Man svarbu auginti meilę savyje ir kiek įmanoma dalintis ja per savo kūrybą.

Praktikuoju gilųjį kvėpavimą, sąmoningumą kasdieniuose veiksmuose, stengiuosi mėgautis čia ir dabar.

KOKIĄ vietą jūsų gyvenime užima sportas?

Sportas – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Ruošdamasi koncertams pradedu stiprinti kūną, nes buvimas scenoje to reikalauja. Išbandžiau daug įvairių sporto šakų, kol galiausiai atradau mano kūnui tinkamiausią – kineziterapiją. Daug metų turiu problemų su nugara, tad ji padeda susitvarkyti su skausmu. O vieną didžiausių malonumų teikia šokiai, tad stengiuosi reguliariai lankyti šokių treniruotes.

KUR mieliau keliautumėte – į ateitį ar praeitį? Kodėl?

Likčiau čia, kur esu, nes šiuo metu egzistuoja tik dabartis, o ją norisi kurti kuo sveikesnę, autentiškesnę ir visavertiškesnę, su stipriais pamatais, kurie kažkada nuvestų mus į ateitį, o ji, tikėtina, bus tokia, kokią susikursime šiandien.

KAS jums yra laimė?

Laimė man pasitikėjimas gyvenimu ir dėkingumas už galimybę būti čia, šioje planetoje. Lėtesnis gyvenimo ritmas, kuriame net patys mažiausi dalykai turi savo grožį. Ir, žinoma, mylima ir mylinti šeima.

APIE ką svajojate?

Ilgai svajojau apie tai, kuo šiuo metu gyvenu: kuriu kartu su mylimu vyru, dainuoju, dalinuosi muzika su pasauliu. Dabar tik svajoju papildyti savo gyvenimą galimybe gyventi kažkur arčiau gamtos.

Autorius Laima Samulė