LNK projekto „Muzikinė kaukė“ vedėju tapo Arnas Ašmonas. Talentingą aktorių visi pažįstame iš populiaraus serialo „Rimti reikalai“, spektaklių Nacionaliniame Kauno dramos bei kameriniame teatruose ir improvizacijos šou „Improwoodas“. Tiesa, vedėjo amplua Arnui – visiškai nauja patirtis, padovanojusi nemažai jaudulio.

 
Arnas Ašmonas, LNK archyvo nuotrauka.

Arnas Ašmonas, LNK archyvo nuotrauka.

 

KODĖL sutikote tapti projekto „Muzikinė kaukė“ vedėju?

 

Esu matęs daugelį šio projekto sezonų. Šis – jau dvyliktas, tad pirmosios laidos buvo rodomos, kai dar mokiausi 11–12 gimnazijos klasėse. „Muzikinė kaukė“ man visuomet patiko, nes jos dalyviams reikia ne tik vokalinių, bet ir aktorinių gebėjimų. Buvo įdomu stebėti, kaip žinomi žmonės įkūnija pasaulinio garso bei Lietuvos atlikėjus. Ir pats pasvajodavau tapti šio projekto dalyviu, bet, manau, vokaliniai gebėjimai nėra mano stiprioji pusė (šypsosi). Kai pasiūlė tapti vedėju, labai apsidžiaugiau. Pagalvojau, kad tai bus puiki praktika ir dar vienas vaidmuo į aktoriaus bagažą.

 

KAIP sekasi prisijaukinti vedėjo amplua?

 

Buvo iššūkių, nes tai naujas dalykas mano aktorystės kelyje. Viskas kitaip nei filmuojantis serialuose, kur kamera yra šalia stovintis objektas, į kurį nereikia žiūrėti: tiesiog vaidini savo scenas. Vedant laidą kaip tik reikia nuolat žiūrėti į kamerą, bendrauti su ja. Visiškai kita darbo specifika. Per pirmą filmavimą labai jaudinausi, buvo sunku priprasti prie laidos rėmų, suprasti, kaip viskas vyksta. Neslėpsiu, buvo pasimetimo. Bet po pirmo filmavimo supratau, kas ir kaip, todėl kitas laidas jau buvo lengviau. Džiaugiuosi, kad mano partnerė profesionali, daug patirties turinti laidų vedėja Ugnė Siparė. Su ja jaučiausi drąsiau ir saugiau.

 

KADA patraukė aktorystė?

 

Nuo penktos klasės pradėjau vaidinti mokyklos teatre. Paskui perėjau į Jurbarko kultūros centro vaikų teatrą „Vaivorykštė“. Buvau vaikas iš kaimo ir įsivaizdavau, kad profesijos tėra mokytojas, gydytojas, policininkas, ugniagesys. Galvojau, kad ekrane matomi aktoriai tuo užsiima pramogai, kad aktorystė gali būti tik hobis. Gal septintoje klasėje sužinojau apie Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kurioje galima įgyti aktoriaus profesiją. Pagalvojau, kaip gerai, kad profesija gali būti tai, kas tau iš tiesų patinka (šypsosi). Nuo tada tikslingai siekiau aktoriaus karjeros, po dvyliktos klasės išvykau studijuoti į LMTA.

 

KOKIUS savo vaidmenis laikote svarbiausiais?

 

Nežinau, ar svarbiausias, bet brangiausias man Katurjano vaidmuo režisieriaus Gintaro Varno spektaklyje „Pagalvinis“. Tai buvo mano bakalaurinis darbas. Kurso vadovas G. Varnas pasakė išsirinkti medžiagą, pagal kurią norėtume statyti baigiamąjį spektaklį. Pasirinkau Martino McDonagho pjesę „Pagalvinis“ ir pakviečiau bendrakursius vaidinti drauge. Režisieriui patiko mano pasirinkimas, sakė statyti ne ištrauką, bet visą spektaklį, o jis man padės. Pasirodo, ta pagalba buvo po studijų atiduoti paruoštą spektaklį Kauno kameriniam teatrui, kaip repertuaro dalį. Smagu, kad išsirinkau tokią medžiagą, pagal kurią mūsų sukurtą spektaklį ir šiandien vaidiname su kurso draugais.

 

KAS aktoriaus darbe labiausiai patinka, o kas sunkiausia?

 

Labiausiai patinka tai, kad šis darbas įvairus, kiekvieną dieną vis kitokie vaidmenys, nauji pasiūlymai. Vaidinau teatre, seriale, dabar dirbu ir vedėju. Be to, ir vaidmenys kaskart skirtingi: vieną dieną aš geruolis, kitą blogiukas, tai romantinis, tai komiškas personažas. Kuo toliau, tuo daugiau spektaklių, pjesių, naujų amplua. Įdomu, kad ruošiantis kiekvienam vaidmeniui daug sužinau apie kitų profesijų atstovus. Pavyzdžiui, jei reikia vaidinti jūreivį, domiuosi, kaip atrodo jo kasdienybė laive, kokios taisyklės, elgesys, būdingi žodžiai ir kt.

 

Sunkiausia galbūt dideli krūviai. Paskutiniu metu tikrai nemažai skirtingų darbų įvairiuose miestuose. Sudėtinga visur suspėti ir gerai suvaidinti vieną dieną komediją, kitą jau tragediją. Tai reikalauja daug pastangų ir laiko.

 

AR lengva į save žiūrėti televizoriaus ekrane?

 

Man vis dar keista, bet dažniau matydamas pamažu imu priprasti. Iš pradžių tiesiog negalėjau į save žiūrėti, atrodė, kad kiekvienas žodis pasakytas neteisingai, stoviu irgi ne taip, manieros kažkokios neaiškios. Sunkai priėmiau save. Iš vakaro pamatęs save ekrane, į kitą serialo filmavimo pamainą važiuodavau stipriai jaudindamasis. Prireikė nemažai laiko, kol pripratau ir atsipalaidavau, kas man išėjo į naudą – dabar tikrai geriau sekasi. Tačiau savikritika vis dar išlenda, kai pamatau, kad kažkas tikrai nepavyko.

 

KAS labiau esate – miesto ar gamtos žmogus?

 

Gamtos, vienareikšmiškai. Gyvenu Vilniuje, arčiau miesto centro, bet tik dėl to, kad taip patogiau pasiekti darbus. Jei renkuosi, kur ilsėtis, visada prioritetas bus gamta. Mėgstu su draugais išeiti pasivaikščioti ar pavažinėti dviračiais po mišką, nuvykti prie jūros (dabar kaip tik esu pajūryje). Renkuosi gamtą, nes man patinka tyla ir ramybė. Gamta išvalo mintis, nuramina.

 

Į KOKIĄ šalį svajojate nukeliauti arba kurioje pagyventi?

 

Neįsivaizduoju savęs gyvenančio kitur, tik Lietuvoje, o nukeliauti norisi visur. Noriu pamatyti kuo daugiau šalių, pažinti skirtingų kultūrų. Šiuo metu labiausiai traukia Holivudas. Užaugau su amerikietiškais filmais ir serialais, kurių veiksmas vyksta Niujorke, Los Andžele. Tikriausiai kiekvienas kampas matytas ekrane, tad norisi nuvažiuoti ir gyvai pamatyti, kaip viskas atrodo. Tarsi kelionė, bet kartu ir persikėlimas į filmus.

 

KĄ egzotiškiausio esate ragavęs kelionėse?

 

Atrodo, nieko egzotiško nesu ragavęs. Jei važiuoju į šiltus kraštus, prie jūros visada stengiuosi paragauti kuo daugiau jūrų gėrybių. Egzotiškiausias valgis tikriausiai buvo sraigės, bet jų ragavau Lietuvoje.

 

BE KOKIO maisto negalėtumėte gyventi?

 

Labai mėgstu mėsą, negalėčiau gyventi be jautienos patiekalų – mėsainių, didkepsnių ir kt. Man skanu jautiena, stengiuosi jos valgyti kuo daugiau, nes tai sveikiausia mėsa.

 

KOKIE kvapai ar skoniai sugrąžina į vaikystę?

 

Blynai. Jei eidamas gatve juos užuodžiu, iškart pagalvoju apie vaikystę. Mama dažnai mudviem su broliu kepdavo blynų. Dabar jų retai valgau, nes pats nelabai kepu ir į tėviškę grįžtu ne per dažniausiai, tad niekas nepavaišina. Net grįžęs dažniausiai valgau mėsą.

 

KOKS mokinys buvote?

 

Rodos, buvau neišsišokantis, paprastas mokinys, labai aktyvus kultūriniame mokyklos gyvenime: renginiai, spektakliai. Iš pamokų nebėgiojau, nebuvau neklaužada, todėl tėvams tikrai nebuvo didelio vargo. Nors gal jų reikėtų klausti (šypsosi)? Stengiausi gerai mokytis ir mokytojai manimi nesiskundė. Gal per dvylika metų ir esu kažką iškrėtęs, bet nieko baisaus.

 

KOKIAS gyvenimo pamokas vertinate labiausiai?

 

Kaip tik su drauge neseniai kalbėjome apie tai, kad vertingiausios tos pamokos, kurios suformuoja gerąsias vertybes ir padeda priimti tinkamus sprendimus.

 

KĄ laikote autoritetais?

 

Kalbant bendrai apie gyvenimą – savo šeimą, tėvus. Jei apie profesiją, tai sudėtinga išskirti kelis žmones, nes daug asmenybių, savo srities profesionalų, su kuriais norisi bendrauti, iš jų mokytis, į juos lygiuotis. Autoritetais dažnai tampa tie, su kuriais sieja bičiuliškas, žemiškas, nuoširdus bendravimas, sykiu jie gali kažko pamokyti, įkvėpti.

 

KOKIOS jūsų savybės labiausiai padeda / trukdo darbe ir asmeniniame gyvenime?

 

Labiausiai trukdo savikritiškumas. Ir darbe, ir visose kitose srityje. Norėčiau, jog ši savybė nebūtų taip aiškiai išreikšta, kad gebėčiau lengviau į save žiūrėti, bet nemanau, kad tai įmanoma. Na, o padeda tai, kad stengiuosi visus darbus atlikti maksimaliai gerai, įdedu visą širdį.

 

KOKIŲ slaptų talentų turite?

 

Mėgstu filmuoti ir montuoti vaizdo įrašus. Pavyzdžiui, kelionės įspūdžius sudėti į trumpą menišką įrašą.

 

KO norėtumėte išmokti?

 

Norėčiau išmokti gerai dainuoti ir šokti, tai itin praverstų mano profesijoje. Šiuo metu laiko tam trūksta, bet visąlaik kirba mintis pradėti lankyti profesionalias šokių ar vokalo pamokas. Manau, anksčiau ar vėliau ryšiuosi, bet kol kas šie planai sudėti į lentynėlę ir laukia tinkamo meto.

 

AR turite svajonių vaidmenį arba žanrą, kur tikrai norėtumėte suvaidinti?

 

Džiaugiuosi, kad teatre jau teko suvaidinti nemažai skirtingų žanrų ir personažų. Visgi labiausiai traukia komedija. Noriu kurti juokingus, atpažįstamus, žiūrovams artimus personažus. Man patinka džiuginti žmonės. Gera, kai jie gali atsipalaiduoti ir pasijuokti.

 

KOKS paskutinis matytas filmas arba serialas paliko didžiausią įspūdį?

 

Amerikiečių sporto komedijos žanro serialas „Tedas Lasso“ su Jasonu Sudeikiu. Neseniai peržiūrėjau visus tris sezonus. Labai užkabino. Serialas daugiau ne apie futbolą, bet bendrai gyvenimą, bendravimą, tarpusavio ryšius, žmonių psichologiją, nuoširdumą, tikrumą. Tikrai paliko įspūdį. Taip pat laikas nuo laiko sugrįžtu prie serialo „Draugai“. Net nežinau, kiek kartų peržiūrėjau visus dešimt sezonų, tačiau niekada nepabosta. Galėčiau žiūrėti ir žiūrėti.

 

Autorius Laima Samulė