Maisto produktų kainų dinamika Lietuvoje pastaruoju metu kelia nemažai diskusijų tarp šalies ekonomistų ir eilinių vartotojų. Nors oficialūs statistiniai rodikliai fiksuoja nedidelį kainų mažėjimą, gyventojai realaus palengvėjimo beveik nejaučia.

 

Kodėl statistika rodo pigimą, o piniginės tuštėjaCropped,Young,Customer,Woman,Wear,Casual,Clothes,Read,Check,Bill

 

Oficialūs šaltiniai patvirtina faktą, kad maistas Lietuvoje šiek tiek atpigo. Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, 2026 m. rugsėjo mėnesį metinis maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų pokytis šalyje buvo neigiamas ir sudarė –1,8 %. LR Valstybės duomenų agentūra patikslina, kad prie šio mažėjimo labiausiai prisidėjo atpigę mėsos gaminiai, sviestas, aliejus, duona ir pyrago kepiniai. Tačiau pirkėjams susidaro visiškai kitoks įspūdis. Šį paradoksą lengva paaiškinti istoriniu kontekstu ir bendra ekonomine aplinka. Per pastaruosius 5 metus maistas Lietuvoje pabrango net 45,2 %. Po tokio drastiško šuolio nepilnų dviejų procentų sumažėjimas yra tiesiog per mažas, kad gyventojai pajustų realų finansinį pasikeitimą. Be to, bendra metinė infliacija šalyje išlieka aukšta (rugsėjį siekė 6,7 %), o augančios paslaugų ir energetinių išteklių (šilumos energija, degalai), kainos visiškai „suvalgo“ maisto krepšelio sutaupymus.

 

Lietuvos maisto kainos ES kontekste

   

Bendras šalies kainų lygis jau stipriai priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio, o kai kuriose prekių kategorijose jį net pralenkė. Lietuvos maisto rinka yra labai koncentruota – joje dominuoja vos keli didieji prekybos tinklai, o tai riboja natūralią konkurenciją, kuri galėtų spausti kainas žemyn. Kitas svarbus veiksnys – mažos rinkos jautrumas globaliems tiekimo grandinės sutrikimams ir žaliavų kainų svyravimams. Bankų analitikai pastebi, kad Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius pasižymi asimetriškumu: augant žaliavų kaštams, kainos parduotuvių lentynose pakeliamos akimirksniu, tačiau žaliavoms pingant galutinės kainos vartotojams mažėja itin nenoriai ir lėtai. Prie aukšto vietinių prekių kainų lygio prisideda sparčiai augantys darbuotojų atlyginimai ir logistikos kaštai šalyje.

 

Ko tikėtis kitąmet?

 

Ekonomikos ekspertų ir Lietuvos banko prognozės rodo, kad dabartinis defliacinis laikotarpis maisto sektoriuje yra laikinas reiškinys. „Trading Economics“ analitiniai modeliai numato, kad maisto infliacija šalyje stabilizuosis, o vėliau vėl sugrįš į augimo stadiją, pasiekdama apie 3 % ribą. Ateinančiais metais kainų tendencijas stipriai formuos brangstančios energetinės žaliavos ir numatomi mokestiniai pakeitimai, ypač akcizų didinimas degalams, kas automatiškai išpūs produktų transportavimo išlaidas. Ateinančių metų prognozės rodo, kad didžiausią kainų šuolį pirkėjai išvys pagrindinių maisto produktų lentynose. Brangs duona, miltai ir makaronai, nes pasaulinėje rinkoje grūdų supirkimo kainos šoktelėjo virš 50 %. Ši brangimo banga grandinine reakcija persimes ir į gyvulininkystės sektorių, nes dėl išaugusių pašarų kaštų ir mažėjančios galvijų pasiūlos pastebimai brangs jautiena, kiauliena, perdirbti mėsos gaminiai. Nors pieno produktai pastaruoju metu pigo, gamybos procesų priklausomybė nuo brangstančios elektros ir dujų vėl privers augti pieno, sūrio, sviesto kainas. Degalų akcizas tiesiogiai pabrangins visas importuojamas prekes, tokias kaip kava, egzotiniai vaisiai ar daržovės, sykiu vietoje gaminamus pusfabrikačius ir konditerijos gaminius, į kurių savikainą gamintojai bus priversti įskaičiuoti ne tik brangesnes žaliavas, bet ir augančius darbuotojų atlyginimus.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė