Maistingasis žemės riešutų sviestas

Riešutų sviestas gaminamas iš riešutų, juos sumalant iki kreminės konsistencijos. Nors galima pagaminti iš bet kokių riešutų, populiariausias – iš žemės riešutų. Tai itin maistingas ir saikingai vartojant sveikatai palankus produktas. JAV per metus suvalgoma daugiau nei 340 mln. kg žemės riešutų sviesto, o sausio 24-oji netgi paskelbta Nacionaline žemės riešutų sviesto diena.

Kaip atsirado?

Dėl riešutų kilmės nesutariama. Manoma, kad būtent žemės riešutų sviestą gaminti pradėjo inkai ir actekai maždaug XIV a. Jie sutrindavo žemės riešutus į vienalytę masę ir naudodavo ruošdami įvairius troškinius. Visgi tikroji riešutų (ne žemės) sviesto istorija prasidėjo dar IX a. Migdolų pastos arba marcipano receptas aptinkamas Bagdado receptų knygoje (pers. Kitab al-Tabikh). Migdolų pasta itin vertinta kalifų ir vartota kaip saldumynas per šventes arba dovanota išskirtinėmis progomis. Europoje lazdynų riešutų sviestą masiškai pradėjo gaminti prancūzai. Tokia pasta buvo dalis įprasto kareivių davinio Napoleono karų metu. Italai sumanė lazdynų riešutų sviestą sumaišyti su šokoladu ir taip ne tik sukurti paprastą saldumyną, tačiau ir kompensuoti maistinių medžiagų trūkumą Antrojo pasaulinio karo metais. Tuomet žemės riešutų sviestas Europoje paniekinamai vadintas beždžionių sviestu. Mat europiečiams gardesnis buvo pagamintas iš lazdynų. Nors įvairiausių rūšių riešutų sviestai vartojami visame pasaulyje nuo seniausių laikų, pats populiariausias ir geriausiai moksliškai ištirtas yra žemės riešutų sviestas. XIX a. pabaigoje kanadiečių chemikas ir farmacininkas Marcellus Edsonas užpatentavo savo gamybos žemės riešutų sviestą. Būtent šis receptas laikomas klasikiniu. Šis produktas pirmiausia buvo skirtas sunkiai maistą kramtantiems pacientams. Pamažu žemės riešutų sviesto populiarumas vis didėjo, o dabar neabejotina šio produkto lydere laikoma JAV. Šalyje ne tik suvartojama daugiausia riešutų sviesto, bet ir gaunama daugiausia pajamų iš jo pardavimų, kurie 2022 m. sudarė pusę iš 3,12 mlrd. Eur pasaulinės apyvartos. Tradicinis žemės riešutų sviestas į Europą atkeliavo XVI a., tačiau populiarumo piką pasiekė tik XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai žmonės praėjo labiau rūpintis visaverte mityba ir figūros linijomis.

Ne desertas ir tinka ne visiems

Dauguma riešutų sviestų itin brangūs, o kai kurių netgi nepavyks rasti Lietuvos parduotuvėse. Žemės riešutų sviestas – pigiausias ir lengviausiai prieinamas, mat šių riešutų pasaulyje nestokojama. Visgi sudėtis tikrai nėra prastesnė už kitus. Beje, žemės riešutų sviestas – universaliausias. Tepamas ant duonos, naudojamas padažams ar desertams gardinti. Riešutų kremas gali tapti grietinėlės alternatyva, jeigu žmogus nevartoja gyvūninių produktų. Juo gardinami makaronų patiekalai, sriubos, naudojamas kaip padažas salotoms ar košėms paskaninti. Riešutų sviestas paprastai gaminamas vien iš riešutų, o riešutų kremui papildomai reikalingas vanduo. Tradicinis žemės riešutų sviestas įprastai gaminamas iš kepintų riešutų, žiupsnelio cukraus, druskos ir pasirinktinai aliejaus ar kitų riebalų. Papildomai riebalų galima nedėti. Jie paprastai naudojami tam, kad masę būtų lengviau tepti. Žemės riešutų sviestas būna dviejų rūšių: glotnus ir traškus. Traškus sudarytas iš nedidelių riešutų gabalėlių, iš kurių gaminami sausainiai ir saldainiai, valgomi su šokoladu, sūriu ar džemu. Laikomas palankesniu sveikatai, turi mažiau kalorijų. Šis produktas nepasižymi saldžiu skoniu, nors dažnai naudojamas saldumynams ruošti. Žemės riešutų svieste gausu įvairių maistinių medžiagų, baltymų, vitaminų B₆, E, niacino, mangano, magnio, folio rūgšties, vario, cinko, fosforo ir kalio. Tačiau nepamiršti, kad jame daug riebalų. Tad šis produktas vartotinas saikingai. Beje, daugelyje mokyklų draudžiama pietums atsinešti sumuštinių su žemės riešutų sviestu, nes šie riešutai – stiprus alergenas. Alergiją riešutams turi 5–10 % žmonių, tad net nedidelis riešutų sviesto lašelis kai kuriems gali sukelti anafilaksinį šoką. Medikai nerekomenduoja riešutų sviesto duoti vaikams iki 2 metukų.

Nauda sveikatai

Palankus lieknėjant. Žemės riešutuose esantys baltymai, riebalai ir skaidulos padeda ilgiau jausti sotumą. 2018 m. atliktas tyrimas rodo, kad vartojant riešutus, įskaitant ir žemės, mąžta antsvorio ar nutukimo rizika. Šio tyrimo metu 5 metus lyginti daugiau nei 373 tūkst. žmonių iš 10-ies Europos šalių mitybos ir gyvenimo būdo duomenys. Ankstesni tyrimai, pagrįsti duomenimis, surinktais stebint daugiau nei 51 tūkst. moterų, parodė, kad tos, kurios valgė riešutų ir jų produktų du kartus per savaitę ar dažniau, per 8 m. priaugo mažiau svorio nei retai vartojusios riešutų.

Širdies ligų profilaktikai. Žemės riešutų sviesto skirtingų rūšių riebalų santykis panašus į alyvuogių aliejaus, kuris, kaip žinoma, širdžiai naudingas produktas. Dažnas riešutų vartojimas susijęs su mažesne mirtingumo nuo širdies ligų ar kitų priežasčių rizika. Tyrimai taip pat rodo, kad įtraukus 46 g žemės riešutų arba jų sviesto į Amerikos diabeto asociacijos (ADA) mitybos planą 6 mėn., gali pagerėti širdies veikla ir kraujo lipidų kiekis, lengviau kontroliuoti diabetu sergančių žmonių svorį.

Padeda auginti raumenų masę. Daugelis sportininkų ne be priežasties į meniu įtraukia žemės riešutų sviesto. Mat tai baltymų, reikalingų raumenims auginti, šaltinis. Nors žemės riešutų sviestas neturi visų organizmui reikalingų aminorūgščių, jis reikšmingai prisideda siekiant dienos baltymų normos. Užtepus ant visų grūdo dalių duonos, gaunamas visavertis baltyminis maistas, nes duonoje yra aminorūgšties metionino.

Naudingas cukraus kiekio kraujyje kontrolei. Žemės riešutų sviestas be pridėtinio cukraus neturi reikšmingos įtakos gliukozės kiekiui kraujyje, todėl tinka sergantiems diabetu. 2013 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad pusryčiams valgydamos žemės riešutų sviestą ar žemės riešutus nutukusios moterys, kurioms padidėjusi II tipo diabeto rizika, gali geriau reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Remiantis apklausa, moterų, kurios į pusryčių meniu įtraukė riešutų, cukraus kiekis kraujyje buvo mažesnis, ilgiau jautėsi sočios, lyginant su tomis, kurios per pusryčius suvartojo tiek pat angliavandenių, tačiau nevalgė riešutų.

Mažina krūties ligų riziką. Žemės riešutų sviesto vartojimas, ypač nuo vaikystės, gali sumažinti gerybinių krūties ligų (GKL), kurios didina tikimybę susirgti krūties vėžiu, riziką. Žurnale „Breast Cancer Research and Treatment“ paskelbtame tyrime teigiama, kad valgant žemės riešutų sviestą ir riešutus bet kuriame amžiuje sumažėja rizika iki 30 m. susirgti GKL.

Naudingosios medžiagos 100 g

Baltymai  26 g

Riebalai 52 g

Angliavandeniai 18 g

Skaidulos 6 g

Kalcis  45 mg

Magnis 370 mg

Kalis 744 mg

Fosforas 316 mg

Natris 366 mg

Geležis 17 mg

Vitaminas A 125 µg

Vitaminas B₆ 2,5 mg

100 g 593 kcal

Naminis žemės riešutų sviestas

12 porcijų

100 g 605 kcal

Ruošti 25 min.

•  300 g žemės riešutų be luobelių
•  20 ml saulėgrąžų aliejaus
•  Druskos pagal skonį

GAMINIMAS. Riešutus vienu sluoksniu paskleisti sausoje skardoje ir apie 5 min. skrudinti orkaitėje, įkaitintoje iki 190 °C. Gerai išmaišyti ir skrudinti dar 5 min. Šiek tiek atvėsusius riešutus supilti į elektrinį smulkintuvą ir trinti apie 7 min. Supilti aliejų, pasūdyti ir maišyti 2 min. Paruoštą riešutų sviestą sudėti į švarų ir sausą indą.

Traškūs sausainiai

10 porcijų

100 g 178 kcal

Ruošti 40 min.

•  200 g žemės riešutų sviesto
•  140 g miltų
•  100 g rudojo cukraus
•  Kiaušinis
•  70 g nesūdyto grietinėlės sviesto
•  Šaukštelis kepimo miltelių
•  Druskos pagal skonį

GAMINIMAS. Iki vientisos masės sumaišyti riešutų sviestą, grietinėlės sviestą, cukrų ir druską. Įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti. Suberti persijotus miltus ir kepimo miltelius. Viską išmaišyti. Minkyti, kol susiformuos nelipni tešla. Suformuoti rutulį, suvynioti į maistinę plėvelę ir laikyti šaldiklyje apie 20 min. Iš atvėsintos tešlos suminkyti nedidelius rutuliukus, suspausti šakute ir išdėlioti kepimo popieriumi išklotoje skardoje paliekant maždaug 3 cm tarpus. Kepti apie 12 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C. Patiekti atvėsusius.

Eglė Stratkauskaitė