Beveik kiekvienas žmogus nusišypso išgirdęs savo mėgstamo patiekalo pavadinimą arba užuodęs jo kvapą. Taip pat dažnas liūdesį malšina įvairiais saldumynais. Tad kodėl vieni maisto produktai sukelia teigiamų, o kiti neigiamų emocijų?

 

maistas

Kokie produktai blogina emocinę būklę?

 

2010 m. Australijos sveikos gyvensenos centro duomenimis, apie 42 % žmonių, kurie kelis kartus per metus laikosi įvairių dietų, yra labiau linkę sirgti depresija. Be to, net 79 % apklaustųjų, kurie dažnai valgo greitąjį maistą, jaučiasi nelaimingi. Norėdami sulieknėti daugelis žmonių vartoja šaldytus produktus. Jie turi mažai kalorijų ir maistinių medžiagų, todėl nesuteikia energijos, žmogus juos valgydamas jaučiasi pavargęs, liūdnas. Klivlando klinikų (JAV) dietologė Kristina Kirkpatrick išskyrė produktus, kurie sukelia pilvo pūtimą, įvairius skausmus ir pablogina emocinę būklę. Tai viso grūdo gaminiai, migdolų pienas, žalioji arbata, pieno produktai, kramtomoji guma, džiovinti vaisiai, gazuoti gėrimai, obuoliai, kukurūzai, sojų padažas, miltiniai patiekalai.

 

Laimės suteikiantis maistas

 

2011 m. Harvardo sveikatos mokyklos tyrimų duomenimis, moterims, kurios per dieną išgeria 2 ir daugiau puodelių kavos, apie 15 % sumažėja rizika susirgti depresija. Kavoje yra augalinių medžiagų, kurios padeda išvengti depresijos. Produktai, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių, tarkime, lašiša, avokadai, tunai, riešutai, gerina nuotaiką ir ilgam laikui suteikia sotumo. Įrodyta, kad ciberžolės ne tik gydo depresiją, bet ir įvairius uždegimus. Be to, malšina menstruacijų skausmus. Laimės suteikia ir nuotaiką gerina tokie produktai kaip paukštiena, jautiena, kiaušiniai bei riešutai.

 

Kodėl norisi saldumynų?

 

Kalifornijos universiteto gydytojos Susan Bowerman teigimu, požiūris į saldumynus susiformuoja dar vaikystėje, kai, pavyzdžiui, tėvai už gerą vaikų elgesį apdovanoja juos saldainiais, traškučiais ir pan. Saldumynų skonis ir kvapas, sumišę su vaikystės prisiminimais, sukelia žmogui teigiamų emocijų, todėl jis tampa laimingesnis. Dauguma būdami nusiminę valgo riebų arba greitai paruošiamą maistą. Kol kas mokslininkams nepavyksta įrodyti, kodėl taip yra. Manoma, kad skrandyje esantys hormonai tiesiogiai sąveikauja su smegenimis, kurios siunčia prisiminimų apie skanius patiekalus. 2012 m. tyrimųduomenimis, būtent riebaus maisto prisivalgę žmonės būna optimistiškesni.

 

Specialistės komentaras

Neurogrįžtamojo ryšio metodikos trenerė Vilija Pažemeckienė

 

Kas yra emocinis valgymas?

 

Emocinis valgymas, kai žmogus valgydamas nori nusiraminti, sumažinti įtampą, pamaloninti save, išvengti nepageidaujamų situacijų arba paslėpti nemalonias emocijas, o ne patenkinti fiziologinį alkio poreikį. Emocinis alkis užklumpa staiga, o fizinis alkis – palaipsniui; nėra patenkinamas, nors skrandis pilnas; jaučiamas ne skrandyje, alkio troškimas neišeina iš galvos ir yra susijęs su konkrečia tekstūra, skoniu bei kvapu; dažnai susijęs su gailesčiu, kalte ar gėda; valgantysis trokšta konkretaus, jį nuraminančio maisto; valgoma nesąmoningai, negalvojant, net nepastebint, kad suvalgoma visa pakuotė traškučių, dėžė ledų arba tortas.

 

Ar tai gali būti rimta psichologinė problema?

 

Dauguma taip besielgiančių žmonių jaučiasi bejėgiai. Kai užsinorima valgyti, neišeina galvoti apie nieką kitą. Dar kūdikystėje kiekvienas nusiraminimą ir meilę gauna žįsdami. Vaikystėje neretai skanumynais būdavome apdovanojami arba paskatinami. Valgydami gauname ne tik organizmo išskiriamo raminančio serotonino dozę, bet ir užplūsta nerimas, įtampa dėl persivalgymo. Norėdami nusiraminti, vėl valgome. Organizmas tampa priklausomas nuo cheminių medžiagų. Įvairūs neurotransmiteriai ir hormonai sukelia kompulsyvius priepuolius, reikalaujančius cukraus. Patarimai ugdyti, stiprinti valią, norint sukontroliuoti šį varginantį įprotį, yra beviltiški. Jeigu tai padaryti būtų paprasta, nebūtų tiek daug nutukusių žmonių ir nesveikos mitybos sukeltų ligų.

 

Kaip šį įprotį suvaldyti ir nepersivalgyti?

 

Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokią emociją norima „suvalgyti“, atrasti ir pašalinti tikrąją priklausomybės priežastį, perprogramuoti smegenis. Tam yra įvairių būdų: hipnozė, vizualizacijos, NLP technikos, meditacija, neurogrįžtamojo ryšio metodika. Šios technikos mažina nerimą, stresą ir silpnina emocinį valgymą. Dar keletas patarimų: pasireiškus nevaldomam norui valgyti, palaukite bent 5 min.; tuo metu paklauskite savęs: kaip aš jaučiuosi, kas vyksta emociškai?; nesakykite, kad negalite pasiduoti troškimui. Tai gali padėti kitą sykį reaguoti kitaip. Gali atrodyti, kad pagrindinė problema yra ta, jog esate bejėgiai atsispirti maistui. Tačiau emocinis valgymas iš tiesų kyla dėl to, kad negebate atsispirti savo emocijoms. Negalėdami valdyti jausmų racionaliai, stengiatės jų atsikratyti valgydami. Nereikia slopinti savo emocijų. Netgi labai daug skausmo sukeliantys jausmai išnyksta gana greitai ir praranda savo galią kontroliuoti jūsų dėmesį. Norint tai padaryti, reikia tapti dėmesingiems ir išmokti palaikyti ryšį su emocine patirtimi.

 

Įdomu

 
  • „Glamour“ žurnalo apklausos duomenimis, 41 % amerikiečių sumokėtų 3 000 JAV dolerių, kad visą gyvenimą būtų liekni, 25 % – niekada neatsisakytų desertų, o 23 % jau geriau būtų apkūnus negu atsisakytų kažkurio maisto produkto.
  • Jeilio universiteto (JAV) mokslininkų teigimu, cukrus suteikia ne tik laimės, bet ir sukelia priklausomybę. Magnetinio rezonanso tyrimų metu moterims rodyti saldūs patiekalai. Jų smegenys reagavo taip pat, kaip ir narkomanų, pamačiusių narkotikus.
  • Pasak Ispanijos mokslininkų, besimaitinantiems Viduržemio jūros regione augančiais vaisiais ir daržovėmis net 3 kartus sumažėja rizika susirgti depresija.
  • Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkų teigimu, 2 kartus per dieną valgant jogurtų, kuriuose gausu probiotikų, po mėnesio suaktyvėja smegenų veikla tam tikrose srityse, kurios atsakingos už emocijas ir jautrumą. Mokslininkai pataria valgyti įvairų fermentuotą maistą, ypač kenčiantiems nuo panikos priepuolių ir nuotaikų kaitos.
  • Australijos mokslininkai nustatė, kad gausiai vartojant vaisių ir daržovių padidėja laimės lygis, kuris prilygsta jausmui, kai po ilgo laiko pagaliau įsidarbinama.
  • 2011 m. McMasterio universiteto (Kanada) atlikti tyrimai parodė, kad naudingųjų bakterijų balansas organizme ne tik suaktyvina tam tikrų cheminių medžiagų gamybą, bet ir padeda tapti drąsesniems, aktyvesniems.
  • Nustatyta, kad sergantys psichikos ligomis dažniau valgo nesveiką, riebalų kupiną ir sunkiai virškinamą maistą.