Šiuolaikinis pasaulis vargiai įsivaizduojamas be streso. Nors jis tapo daugumos kasdienybės dalimi, užsitęsęs arba labai stiprus neigiamai veikia sveikatą. Laimei, yra visiškai natūralus gamtos dovanojamas priešnuodis nervinei įtampai – tai magnis.

 

Kuo pavojingas?Frustrated,Man,With,Nervous,Problem,Feel,Anxiety,And,Confusion,Of

 

Lėtinis stresas žaloja sveikatą. Įrodyta, kad gali išprovokuoti galvos skausmus, net migrenos priepuolius. Net apie 45 % atvejų dėl pastarųjų kalta nervinė įtampa. Mat ji išbalansuoja hormonus, skatina kraujotakos sutrikimus, pakelia kraujospūdį, širdies pulsą, sukelia raumenų spazmus ir įtampą (ypač sprando ir pečių juostos zonoje, o tai ypač susiję su galvos skausmais).

 

Taip pat stresas silpnina imuninę sistemą. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad tarp tų žmonių, kurie patiria didelę emocinę įtampą, sergamumas viršutinių kvėpavimų takų infekcijomis buvo apie 70 % didesnis nei toje grupėje, kur patiriamas žemas streso lygis. Netgi vakcinos patiriant didelę psichinę įtampą suformuoja prastesnį imunitetą nei įprastai. Sutrikus imunitetui didėja ir lėtinių ligų, alergijų rizika.

 

Kas be ko, stresas kenkia miego kokybei, gali sukelti nemigą. Nervinė įtampa miego sutrikimų riziką didina net kelis kartus. Tinkamai nepailsėję tampame dar mažiau atsparūs stresiniams veiksniams, todėl patiriame didesnę įtampos daromą žalą.

 

Galimi ir apetito pokyčiai, virškinimo sutrikimai. Su jais susiduria net apie 81 % didelę psichinę įtampą patiriančių  žmonių. Dažnai manoma, kad nervinė įtampa lemia apetito stoką, bet tiesa ta, jog 62 % atvejų apetitas kaip tik padidėja. Lepindami gomurį skanėstais žmonės bando save paguosti, nuraminti, suteikti lengvai pasiekiamo malonumo.

 

Labai dažnai stresas sukelia depresyvių minčių. Net jeigu stresas nesukelia depresijos (tokia rizika yra!), lemia prastą nuotaiką, mažina pasitikėjimą savimi ir kitais, smukdo bendrą gyvenimo džiaugsmą.

 

Kuo padeda magnis?

 

Magnis – vienas pagrindinių mikroelementų, dalyvaujantis daugiau nei 300 fermentinių reakcijų žmogaus organizme. Jis labai reikšmingas energijos gamybai, DNR ir RNR, baltymų sintezei. Visgi, kalbant apie psichinę įtampą, svarbiausia, jog magnis dalyvauja nervų sistemos veikloje – padeda reguliuoti neurotransmiterius, kurie siunčia signalus į smegenis ir visą nervų sistemą. Šis reguliavimas būtinas norint palaikyti normalią nervų ir raumenų funkciją, taip pat širdies ir kraujagyslių sveikatą. Magnis padeda moduliuoti pagumburio-hipofizės-antinksčių (HPA) ašies aktyvumą, nuo kurio priklauso pagrindinio streso hormono kortizolio išsiskyrimas organizme. Taip pat šis elementas daro įtaką neurotransmiteriams, susijusiems su atsaku į stresą – serotoninui ir gama amino sviesto rūgščiai (GABA). Serotoninas dar vadinamas geros nuotaikos hormonu, o GABA skatina atsipalaidavimą, mažina neuronų jaudrumą. Šis dvigubas poveikis padeda sumažinti nerimą ir skatina ramesnę psichinę būseną.

 

Įrodyta mokslo

 

„Journal of the American Board of Family Medicine“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad asmenys, vartojantys daugiau magnio, turėjo mažesnę depresijos ir nerimo riziką. Tyrimas pabrėžė magnio vaidmenį reguliuojant neurotransmiterius ir mažinant uždegimą.

 

Žurnale „Nutrients“ skelbti tyrimai parodė, kad magnio papildai pastebimai pagerino lengvos ar vidutinio sunkumo depresijos ir nerimo simptomus. Dalyviai pranešė apie geresnę nuotaiką ir sumažėjusį streso lygį po magnio papildų vartojimo.

 

Kitas mokslinis tyrimas parodė, kad magnio papildai sumažina kortizolio lygį ir pagerina subjektyvius streso rodiklius, tokius kaip nuotaika ir energijos lygis.

 

Be šių išvadų, atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų metaanalizė, paskelbta „Journal of Clinical Psychiatry“, atskleidė, kad magnio papildai turėjo reikšmingą teigiamą poveikį nerimo lygiui, taigi, natūraliai malšina stresą.

 

Pildome atsargas

 

Norint pajusti magnio naudą kovojant su stresu, į kasdienį meniu rekomenduojama įtraukti daugiau natūralių jo maistinių šaltinių:

 
  •  Žalių lapinių daržovių: špinatų, rūgštynių, lapinių kopūstų, jūrų kopūstų.
  •  Riešutų ir sėklų: migdolų, anakardžių, moliūgų sėklų, saulėgrąžų.
  •  Nesmulkintų grūdų: rudųjų ryžių, bolivinių balandų, kviečių.
  •  Vaisių: bananų, avokadų, figų.
  •  Žuvų: lašišų, upėtakių.
  •  Mėsos, ypač jautienos.
 

Esant didesniam magnio trūkumui arba ribotai mitybai, rekomenduojami maisto papildai. Dėl jų dozavimo derėtų pasitarti su gydytoju. Sveikam vyrui per parą reikia 350 mg, o moteriai – 300 mg magnio.

 

 Autorius Jūratė Survilė