Lietuvių vartojimo krepšelis artėja prie 900 Eur

Kaip rodo „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys, šalies gyventojų vidutinės išlaidos pasiekė 870 Eur per mėnesį. Palyginti su praėjusių metų III ketvirčiu, vartojimo išlaidos šiemet išaugo 13 %. Be to, pastebima, kad išlaidų augimas tapo spartesnis už atlyginimų augimą. Tad gyventojai ima išlaidauti mažiau, galvodami apie ateities poreikius.

Dažniau išlaidauja, nei investuoja

„Gyventojų išlaidų augimas prisideda prie ekonominio aktyvumo, bet tampa mažiau grįstas realiu atlyginimų augimu. Vartojimo augimas ypač ryškus tarp jaunesnio amžiaus ir gaunančiųjų žemesnes pajamas, o šią tendenciją kitąmet gali dar labiau sustiprinti atsiradusi galimybė atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Žvelgiant į trumpalaikę perspektyvą, tai gera žinia ekonomikai. Tačiau ilgainiui gali turėti neigiamą poveikį gyventojų finansinei sveikatai ir jų atsparumui ekonominių sukrėtimų akivaizdoje“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Vismantas Žukas. Kaip pastebi V. Žukas, vartojimo išlaidos sparčiau augo tarp mažesnes už vidutinį atlyginimą pajamas gaunančių gyventojų, tarp kurių metinis išlaidų augimas sudarė 13 %. Tuo metu tarp 1–1,5 vidutinio atlyginimo dydžio pajamas gaunančių asmenų užfiksuotas 10 % siekęs vartojimo augimas, o tų, kurių pajamos viršija 3 VDU, – 7 %. Tai rodo, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės dalį pajamų prieaugio toliau nukreipia ateities poreikiams – taupymui ir investavimui.

Išlaidos maitinimo paslaugoms pranoko infliaciją

Didžiausią šalies gyventojų vartojimo išlaidų dalį, kaip ir anksčiau, sudaro apsipirkimai maisto parduotuvėse ir prekybos centruose – ji vidutiniškai siekia 320 Eur per mėnesį. Per šių metų III ketvirtį, palyginus su analogišku ankstesnių metų ketvirčiu, ši dalis padidėjo 10 %. Antroje vietoje pagal vartojimo išlaidas – maitinimo paslaugos. Vidutinės išlaidos kavinėse ir restoranuose palyginamuoju laikotarpiu išaugo nuo 74 iki 82 Eur, o pokytis siekė apie 11 %. Šios kategorijos išlaidų augimas buvo apie 2 kartus didesnis nei infliacija, o tai leidžia spręsti, kad gyventojai sąmoningai pasirenka daugiau pinigų skirti maitinimo paslaugoms. „Swedbank“ duomenys atskleidžia įdomių vartojimo įpročių skirtumų tarp atskirų gyventojų grupių. 18–24 m. gyventojai maitinimo paslaugoms per mėnesį išleidžia apie 3 kartus daugiau pinigų nei 50 m. amžiaus gyventojai. Dar didesnis skirtumas pastebimas atsižvelgus į gaunamas pajamas. Uždirbantys didesnį nei vidutinį atlyginimą kavinėse ir restoranuose per mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 230 Eur, tačiau tai yra vos 3 %. nuo gaunamų pajamų. Tuo metu gaunantys mažesnį nei vidutinis atlyginimą per mėnesį tam skiria 56 Eur, arba daugiau negu 6 % atlyginimo.

Daugiau skyrė drabužiams, pomėgiams, sveikatai

Be maisto, didžiausia dalis išlaidų teko degalams – vidutiniškai sudarė 67 Eur per mėnesį. Nors jos palyginamuoju laikotarpiu išaugo lėčiau – vos 6 %, tačiau vis dar sudaro reikšmingą 7 % dalį. Toliau pagal vartojimo išlaidų dydį rikiuojasi namų apyvokos prekės ir apranga. Pirmųjų dalis nesikeitė ir sudarė apie 6 % (55 Eur per mėnesį) visų išlaidų, o išlaidos drabužiams išaugo apie 19 % – nuo 39 iki 46 Eur. Ypač ryškiai padaugėjo išlaidų ne pirmo būtinumo prekėms: edukacijai ir pomėgiams skiriamų išlaidų dalis išaugo 21 %, o grožio ir sveikatos paslaugoms – po 14 %. Išlaidos šių kategorijų paslaugoms ir prekėms bendrai sudarė maždaug 80 Eur per mėnesį.

Poveikis gyventojų finansinei sveikatai

„Swedbank“ ekonomisto teigimu, trumpuoju laikotarpiu sparčiai didėjančios gyventojų išlaidos skatina šalies ekonomikos augimą, tačiau ilgainiui toks augimas gali susilpninti gyventojų finansinį atsparumą. Lėtėjant pajamų augimui, bet spartėjant vartojimui, išlieka aukštesnis infliacijos lygis, mažėja taupymo norma, investicijos ir finansinio turto kaupimas. Nors per pastaruosius 5 metus Lietuvos gyventojų finansinis turtas augo vienu sparčiausių tempu Europos Sąjungoje, pagal sukaupto turto santykį su BVP Lietuva vis dar išlieka viena silpniausių – antra nuo galo tarp visų ES valstybių.

Autorė Eglė Stratkauskaitė