Niujorko pakrantėje įkurdinta Laisvės statula jau ilgus dešimtmečius simbolizuoja laisvę ir viltį. Šis istorinis paminklas sukurtas Jungtinių Valstijų Nepriklausomybės deklaracijos šimtmečiui paminėti, įtvirtinti glaudesnius JAV ir Prancūzijos santykius. Šiandien JAV ir Europos ryšiai silpnesni nei bet kada anksčiau, o niekada nenuilstantis priešas iš Rytų juos mėgina dar labiau susilpninti. Tam pasitelkiamos net legendos apie šį simbolį.

 

The,Statue,Of,Liberty,Over,The,Scene,Of,New,YorkPrancūzijos europarlamentaras paragino grąžinti statulą

 

„Mes Laisvės statulą įteikėme kaip dovaną, bet, panašu, jūs ją niekinate. Tad būtų tiesiog gerai turėti ją namuose“, – šių metų kovą kalbėjo ilgametis Ukrainos rėmėjas, prancūzų europarlamentaras Raphaelis Glucksmannas. Šis pareiškimas žaibišku greičiu išplito naujienų portaluose, o JAV žurnalistai paviešino šią žinutę kone kaip grasinimą. Publikacijose pažymėta, kad R. Glucksmanno pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas derybose demonstravo nuolankumą Rusijai. Negana to, R. Glucksmannas teigė, kad Prancūzija pasiruošusi priimti JAV vyriausybės mokslininkus ir kitus darbuotojus, kuriuos masiškai iš darbo atleido naujosios valdžios atstovai. „Jei norite atleisti geriausius mokslininkus, jeigu norite atleisti visus žmones, kurie dėl savo laisvės, novatoriškumo, polinkio kelti abejones ir tyrinėti padarė jūsų valstybę stipriausią pasaulyje, tokiu atveju mes pasiruošę juos priimti“, – sakė parlamentaras. Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt, paklausta, ar D. Trumpas grąžins statulą Prancūzijai, per spaudos konferenciją atsakė: „Tikrai ne. O šiam neįvardytam žemo lygio prancūzų politikui patariu prisiminti, kad tik Jungtinių Valstijų dėka prancūzai dabar nekalba vokiškai.“ Greitai įsižiebęs konfliktas dėl laisvės simbolio greitai ir užgeso. Tačiau incidentu netruko pasinaudoti tie, kurie tik ir laukia dar didesnio JAV ir Europos susipriešinimo.

 

Tapo propagandos taikiniu

 

Apie prancūzų europarlamentaro pasisakymą pasipylė daugybė komentarų rusų kalba. Taip pat iš naujo prisiminta melagiena apie Laisvės statulos kilmę. Dar 2023 m. vasarą lietuviškose „Facebook“ paskyrose išplito žinutės ir keletas paveikslėlių, neva paaiškinantis JAV simboliu tapusios Laisvės statulos kilmę. Įrašuose rusų kalba nurodoma, esą statula pagaminta pagal senovės graikų deivės Hekatės, siejamos su tamsa, raganystėmis ir košmarais, atvaizdą. Šios vasaros pradžioje melagiena vėl pakartota. Tad verta prisiminti, kad iš tiesų Laisvės statula – senovės romėnų deivės Libertos personifikacija. Statula simbolizuoja laisvę ir nepriklausomybę, nušviečiančią visą pasaulį. Su raganomis, demonais ir blogiu šis simbolis neturi nieko bendro. Minėtas melagingas teiginys grindžiamas Laisvės statulos panašumu į Hekatės atvaizdą, tačiau daugiau jokių įrodymų nepateikiama. Be to, ši žinutė sutampa ir su Kremliaus propagandos tematine linija, kurioje Vakarų pasaulis siejamas su tamsa, blogiu, nedorais dalykais. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Laisvės statula primena Hekatę dėl galvą juosiančios spyglių karūnos ir laikomo fakelo, realūs šaltiniai jos kilmę aiškina visai kitaip. Laisvės statula, kurios tikrasis pavadinimas yra „Laisvė, apšviečianti pasaulį“, Niujorke iškilo kaip Prancūzijos ir JAV draugystės simbolis.

 

Tikrasis įkvėpimo šaltinis

 

Idėja sukurti statulą 1865-aisiais kilo prancūzų istorikui ir konstitucijos žinovui Édouardui René de Laboulaye. Tuo metu JAV vykęs pilietinis karas ėjo į pabaigą, ir skulptūra prancūzai nusprendė pažymėti pergalę, šaliai pripažinus demokratiją. Sukurti įspūdingą kūrinį patikėta skulptoriui Fredericui-Auguste Bartholdi. Jis iš kalto vario lakštų pagamino pačią skulptūrą, o Eifelio bokšto autorius Alexandre Gustave Eiffelis sukūrė plieninį karkasą. Kolosų kūrimas F. A. Bartholdi domino dar iki sukuriant Laisvės statulą. Jis buvo susipažinęs su klasikiniais tokių skulptūrų pavyzdžiais, pavyzdžiui, Rodo kolosu – gigantiška skulptūra, vaizdavusia graikų saulės dievą Heliją, kurią maždaug 226 m. pr. Kr. sunaikino žemės drebėjimas. Pats skulptorius apibrėžė su didžiausiu atidumu studijavęs senovės Egipto skulptūras. Maždaug 1856 m. F. A. Bartholdi viešėjo Egipte, kur jį sužavėjo Memnono kolosai – dvi Amenchotepą III vaizduojančios maždaug 21 m aukščio statulos. Skulptorių taip smarkiai sudomino egiptiečių skulptūros, kad 1868 m. grįžo atgal į Egiptą, o 1869 m. pats pasiūlė savo koloso idėją šalies tuometinei valdžiai. F. A. Bartholdi sugalvotas kolosas turėjo pažymėti pabaigtas Sueco kanalo – trumpiausio kelio, sujungusio Viduržemio ir Raudonąją jūras, sykiu priartinusią Europą prie Azijos – statybas. Skulptorius pasiūlė idėją, įkvėptą Egipto piemenaitės atvaizdo.

 

Reikšmingi vertybiniai simboliai

 

Eskizas pavadintas „Egiptas neša šviesą į Aziją“. Vis dėlto Egiptas skulptoriaus sumanymą atmetė dėl didelių skulptūros kūrimo kaštų. Vėliau piemenaitės eskizas transformuotas – įgavo senovės romėnų deivės Libertos bruožų. Ši deivė romėnams simbolizavo laisvę, taigi, atspindėjo tas pačias vertybes, kurias norėta perteikti kolose, iš Prancūzijos nugabentame į JAV. F. A. Bartholdi į kūrinį įpynė daug simbolizmo, pavyzdžiui, spyglių karūna vaizduoja saulę, sklindančią į septynis vandenynus ir septynis žemynus. Ant knygos, kurią vienoje rankoje laiko statula, romėniškais skaitmenimis įrašytas skaičius 1776 – taip pažymėta Nepriklausomybės deklaracijos priėmimo diena. Prie statulos kojų numesta sutraukyta grandinė vaizduoja vergovės pabaigą. Laisvės simbolis visada atrodo aktualus, verčiantis susimąstyti, kas yra laisvė. Didėjant valdžios spaudimui tokie simboliai atrodo dar aktualesni. Rašytojas Geoffrey Michaelas Hopfas puikiai iliustruoja laikmečius: sunkūs laikai gimdo stiprius žmones, stiprūs žmonės kuria gerus laikus, geri laikai gimdo silpnus žmones, silpni žmonės vėl kuria sunkius laikus. Taigi, žvelgiant į Laisvės statulą ir prisimenant, ką ji simbolizuoja, verta pagalvoti, kuriame atskaitos taške esame ir kur keliaujame.

 

Įdomu

 
  • Iš viso yra trys Laisvės statulos. Didžiausia ir garsiausia puošia įėjimą į Niujorko uostą. Kitos dvi Laisvės statulos, daug mažesnės, stovi Paryžiuje, Prancūzijoje. Pirmoji pastatyta Liuksemburgo soduose 1906-aisiais. Tai miniatiūrinis bronzinis modelis, naudotas kaip pagalbinė priemonė statant didesnę Niujorko statulą. Antroji statula yra Gulbių saloje Senos upėje, netoli nuo Eifelio bokšto. Ši 11 metrų aukščio statula pastatyta 1889 m. liepos 4 d., Bastilijos šturmo šimtmečio proga.
  • Laisvės statula buvo uždaryta nuo visuomenės 1984 m., nes ją norėta atrestauruoti šimtmečio šventei. Prasidėjus restauracijos procesui, Jungtinės Tautos Laisvės statulą pripažino pasaulio paveldo objektu. Statula vėl iš naujo atidaryta 1986 m. liepos 5 d. šimtmečio šventėje.
  • Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių Laisvės sala uždaryta šimtui dienų. Statulos lankymas vėl leistas tik 2004 m. rugpjūtį, o karūnos lankymas atnaujintas tik 2009 m. liepą. Dabar visi norintys turi iš anksto rezervuoti apsilankymą.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė