Kasmet Jungtinių Tautų Organizacija skelbia laimingiausių pasaulio šalių sąrašus. Nors pamažu kopiame į sąrašo viršų, dar tikrai yra kur stiebtis, nes šiuo metu vos patenkame į dvidešimtuką. Atidžiau pasižiūrėkime į pačias laimingiausias šalis ir kas jose daroma kitaip – galbūt tam tikroms sritims skirdami daugiau dėmesio tapsime laimingesni.

 

Laikas savirealizacijaiHappiness,Day,Concept.,Happy,And,Optimistic,Mind,,Well,Mental,Health.

 

Vienas pagrindinių laimės veiksnių šiuolaikinio žmogaus gyvenime – savirealizacija. Tai darbas ar kitokia veikla, nešanti materialinę naudą, taip pat realizavimas savęs kaip asmenybės, talentų, gebėjimų atskleidimas.

 

Psichologas Mihaly Csikszentmihalyi, didžiąją gyvenimo dalį skyręs laimės fenomeno studijoms, pilnatvės būseną pavadino tėkme arba srautu (flow). Pagal šią tėkmės teoriją, žmonės yra laimingesni, kai pasineria į mėgstamą veiklą. Tyrimai rodo, kad tuo metu visas išorinis pasaulis tarsi išnyksta, apima ypatinga būsena, panaši į apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų.

 

Savirealizaciją galima suprasti ne tik kaip mėgstamą darbą. Atsižvelgiant į asmenybę, gebėjimus ir svajones, didžiausią laimę gali teikti buvimas gera žmona ir mama, savanorystė, rankdarbiai, kulinariniai atradimai, ekstremalios pramogos ir kt.

 

M. Csikszentmihalyi atlikto tyrimo metu paaiškėjo ir tai, kad žmonės jaučiasi laimingi tada, kai užsiima veikla, į kurią reikia investuoti ne finansinius išteklius, bet psichologinę ir fizinę energiją. Deja, dažnas neturi laiko užsiimti niekuo, išskyrus darbus ir buitį, todėl laimingiausiose šalyse taikoma keturių darbo dienų savaitė. Ji įteisinta Islandijoje, Ispanijoje, Japonijoje ir Belgijoje.

 

Susitelkimas į patirtis

 

Lietuviai vis dar daug dėmesio skiria prabangiems daiktams, dėl kurių dirba viršvalandžius, aukoja laiką su artimaisiais, įsiskolina bankams. Skandinavijos šalių, kurios visuomet laimingiausių šalių sąrašo viršuje, gyventojai koncentruojasi ne į daiktus, bet patirtis. Jeigu pats „IKEA“ įkūrėjas važinėja senutėliu „Volvo“, ar tikrai vadybininkui reikalinga „Porche“? Siūloma labiau susitelkti į patirtis, nes jos teikia ilgalaikę laimę.

 

Kornelio universiteto (JAV) profesorius Thomas Gilovichius pabrėžia, kad nėra daiktų visam gyvenimui, todėl ilgalaikio psichologinio pasitenkinimo jie negali suteikti. Iš tiesų prie daiktų priprantame ir jie nebedžiugina. Šis procesas vadinamas hedonistine adaptacija. Nauja suknelė ar išmaniausias telefonas iš pradžių gali suteikti džiaugsmingo jaudulio, bet greitai į naujuosius pirkinius imame žiūrėti kaip į savaime suprantamus kasdienius daiktus.

 

Be to, įspūdžiai patenkina daugiau psichologinių poreikių nei bet koks daiktas, net prabangiausias. Dažniausiai įvairiais potyriais dalijamės su kitais, todėl galime pajusti kolektyvinę laimę, stiprinti draugystės ryšius. Jei leidomės sraunia kalnų upe, visada tai prisiminsime ir galėsime pasakoti ne tik draugams, kolegoms, bet po daugelio metų ir anūkams, kai šiandienės technologinės naujovės jau seniai dūlės sąvartyne.

 

Hands,Holding,Green,Happy,Smile,Face,,,Good,Feedback,Rating,positiveSocialinė atsakomybė

 

Laimingiausiose šalyse labdaros ir savanorystės idėjos realizuojamos šimtmečiais. Tai viena iš priežasčių, kodėl ten gyvena laimingi žmonės. Knygos „Laimingi pinigai“ autorė profesorė Elizabeth Dunn tvirtina, kad uždirbdami daugiau jaučiamės laimingesni ne tada, kai išleidžiame pinigus savo reikmėms, o tuomet, kai jais pageriname kitų žmonių gyvenimą.

 

Bendradarbiaudama su ekonomistais E. Dunn išanalizavo 100 šalių duomenis ir paaiškėjo, kad žmonės, aukojantys pinigus labdarai, jaučiasi laimingesni. Laimingiausių šalių gyventojai noriai aukoja įvairioms labdaros organizacijoms, rūpinasi socialiai pažeidžiamais žmonėmis.

 

Lietuvoje taip pat galime pasidžiaugti vis didėjančia socialine atsakomybe, kurią rodo plačiai nuskambančios istorijos, kai sergančiam ar skurstančiam žmogui per kelias valandas suaukojamos didelės pinigų sumos, dalijamasi pranešimais apie dingusius asmenis ir t. t. Įvairios tvarkymosi, aukojimo, savanorystės akcijos ar didesni projektai taip pat kasmet sulaukia didesnio dėmesio, todėl einame teisingu keliu. Psichologų tvirtinimu, nesavanaudiškas elgesys, empatija, nuoširdus rūpestis daro mus brandesnius ir laimingesnius. Net uždirbant mažai galima būti socialiai atsakingam: rūšiuoti šiukšles, aplankyti vienišą kaimynę, išplauti laiptinę ir pan.

 

Tėčių įsitraukimas į vaikų auginimą

 

Visoje Europos Sąjungoje (ES) tėra 10 valstybių, kur 10 % tėčių išeina vaiko priežiūros atostogų. Pagal darbo ir šeimos suderinamumą, pažangiausia valstybe laikoma Švedija, toliau rikiuojasi Suomija, Portugalija, Belgija, Estija. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje gimus kūdikiui pirmaisiais metais Lietuvoje vaiko priežiūros atostogų išeina 93 % moterų ir 7 % vyrų, antraisiais metais – 38 % vyrų ir 62 % moterų. Tėčio įsitraukimas į kūdikio auginimą be galo reikšmingas. Tai ne tik padeda sumažinti pogimdyminės depresijos riziką, bet ir apsaugo moterį nuo pervargimo, lemia laimingesnę vaikystę. Tėčio rūpestingumas išlieka aktualus visais gyvenimo etapais, ypač svarbus auginant berniukus. Warreno Farrello knygoje „The Boy Crisis“ rašoma, kad vaikai, kurių gyvenime nebuvo tėčio nuo mažų dienų, turi 14 % trumpesnius telomerus, o šie yra patikimiausias gyvenimo trukmės prognozavimo rodiklis. Kuo dažniau tėvas lanko ankstuką ligoninėje, tuo greičiau kūdikis išleidžiamas iš ligoninės, geresnė socialinė ir asmeninė raida, gebėjimas prisitaikyti. Mokiniai iš šeimų, kur tėvai gyvena kartu, gauna aukštesnius matematikos ir gamtos mokslų balus net tada, kai mokyklos prastesnės. Kai tėtis teigiamai bendrauja su vaikais pirmuosius dvejus metus, jie rečiau demonstruoja nepageidaujamą ir nekontroliuojamą elgesį. Kuo daugiau vaikai bendrauja su tėčiais, tuo lengviau kuria atvirus, patikimus ryšius su kitais, o kokybiški santykiai – viena iš laimės sąlygų.

 

Korupcijos nebuvimas

 

Laimei be galo svarbus pasitikėjimas ir saugumas, todėl žmonės labiau patenkinti gyvenimu tose šalyse, kur valdžios institucijos dirba kokybiškai. Pasaulio laimės ataskaitos redaktorius, profesorius emeritas Johnas F. Helliwellas, daugiau nei 25 m. dirbantis su laimės tyrimais, tvirtina, kad žmogaus laimei reikalinga nekorumpuota valdžia, kuri užtikrina solidžias pensijas, dosnias vaiko priežiūros išmokas, ligonių ir neįgaliųjų išlaikymą, nemokamą sveikatos priežiūrą ir švietimą. Lietuvoje daugelyje išvardintų sričių dar turime problemų, taip pat išrinktieji Seimo nariai vis pakliūva į korupcijos, piktnaudžiavimo valdžia skandalus, todėl pasitikėjimo jais trūksta. Tą, beje, liudija ir mažas rinkimų aktyvumas.

 

Paminėtina, kad, kalbant apie pasitikėjimą, itin svarbus gebėjimas pasikliauti kitais visuomenės nariais. Ten, kur vyrauja nepasitikėjimas, baimė, skundimas ir bausmės (Rusija, Baltarusija, Šiaurės Korėja ir kt.), apie aukštą laimės indeksą neverta nė kalbėti.

 

J. F. Helliwello komanda atliko įdomų tyrimą, siekdama įrodyti pasitikėjimo visuomenėje svarbą. Respondentų klausta, ar jie mano, kad, pametus piniginę, ši bus grąžinta. Tyrėjai palygino, kiek tikėtina, kad žmogus manė, jog pamesta piniginė bus grąžinta, su pasitenkinimo gyvenimu balu. Rezultatai parodė: žmonės, kurie tikėjosi, kad piniginė bus grąžinta, save laikė bent keliais balais laimingesniais už tuo netikėjusius. Beje, amerikiečių bendrovė „Reader‘s Digest“ panašų eksperimentą atliko visame pasaulyje. Daugiausia pamestų piniginių grąžinta Helsinkyje, o Suomija net septintą kartą iš eilės laikoma laimingiausia šalimi.

 

Laikas lauke

   

Įprasta manyti, kad laimingesnės tos šalys, kur visus metus šilta ir šviečia saulė. Tačiau laimingiausių šalių indeksas rodo visai ką kita. Laimingiausia šalimi laikomoje Suomijoje šilčiausia vidutinė metinė temperatūra siekia tik 6,5 ºC šilumos. Be to, Šiaurės šalyse žiemos būna ilgos, tamsios ir šaltos. Taigi, jie turėtų būti visiški paniurėliai, o yra priešingai. Pasirodo, viską lemia prisitaikymas prie oro sąlygų ir ryžtas išpešti iš to kuo daugiau smagių akimirkų. Visų pirma, Šiaurės Europos šalių darželiuose vaikai į lauką vedami, net ten migdomi esant bet kokiai temperatūrai. Neperšlampamas ir neperpučiamas kombinezonas, guminiai botai – būtinas kiekvienos dienos atributas. Šiauriečiai daugiausia iš visų šalių lauke būna žiemą: slidinėja, čiuožia snieglentėmis, rogutėmis, net miestuose visi vaikšto su slidininkų kombinezonais, kad oro sąlygos neribotų kasdienių veiklų.

 

Bet kuriuo metų laiku mėgsta stovyklauti, mėgaujasi pirties malonumais. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad buvimas gryname ore teigiamai veikia ne tik imuninę sistemą, stiprina kūną, bet ir ramina, padeda sumažinti stresą. Be to, linksmos veiklos lauke gerina tarpusavio santykius, o tai irgi reikšmingas faktorius laimei.

 

Turėtume imti pavyzdį iš šiauriečių ir stengtis kuo daugiau laiko leisti lauke. Dažniausiai nuo to sulaiko nepakantumas šalčiui ar drėgmei, tačiau tikrai nėra prasto oro, tik prasta apranga. Verta pasidomėti ir investuoti į šalčiui bei drėgmei atsparią aprangą, avalynę. Stenkimės sudominti vaikus veiklomis lauke, kad ir suaugus jiems žiemą norėtųsi ne sėdėti prie ekranų, bet mėgautis grynu oru.

 

Lygios teisės

 

Laimės lygis šalyje stipriai priklauso nuo lygių teisių ir diskriminacijos nebuvimo. Deja, Lietuvoje vis dar pasitaiko diskriminacijos dėl lyties, amžiaus, negalios. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, dėl diskriminacijos lyties pagrindu daugiausia skundžiamasi darbo santykių srityje. Per metus nustatoma keliolika tokių pažeidimų.

 

Skandinavijos šalys lyderiauja lyčių lygybės indekse, nes joms pavyko paskatinti vyrų įsitraukimą į šeiminį gyvenimą ir vaikų priežiūrą. Kitos valstybės aktyviai kėlė lyčių lygybės klausimus į viešumą, vyriausybės inicijavo diskusijas arba ėmėsi konkrečių priemonių, kad biržinėse bendrovėse padaugėtų vadovių. Naudotos kvotų priemonės – priėmus įstatymą, valdybose turėjo atsirasti daugiau kompetentingų moterų. Tai skatina moterų lyderystę, atveria kelius į aukščiausias pozicijas toms, kurios nedrįsta ar susiduria su kliūtimis: šeimos ir darbo derinimu, namų ruošos našta.

 

Pagal lyčių lygybės indeksą, Europoje patenkame į dešimtuką, tačiau dar turime kur stiebtis. Situacijos Lietuvoje pagerėjimą nuo 2020 m. lėmė padidėjęs moterų skaičius Seime ir Vyriausybėje, ministrės pirmininkės išrinkimas. Tai leido gerokai šoktelti į indekso viršų. 2023 m. Lietuvos politinio įgalinimo srities rezultatas – 46,6 %. Ekonominio dalyvavimo ir galimybių srityje įvertinimas siekia 76,7 %, išsilavinimo prieinamumo – 98,9 %, o sveikatos ir išgyvenimo – 98 %. Kai visi rodikliai siekia 100 %, laikoma, kad atotrūkio tarp lyčių nėra.

 

Asmeninė laisvė

 

Neįmanoma kalbėti apie laimę, jei suvaržytos žmogaus teisės, būtent todėl Afganistanas šiuo metu užima paskutinę vietą laimingiausių pasaulio šalių sąraše. Valdžią perėmus Talibanui, daugelis žmogaus laisvių ir teisių suvaržyta, ypač moterų teisių. Talibanas iki šiol griežtai draudžia vyresnėms nei 10-ies mergaitėms lankyti mokyklą, nuo galvos iki kojų moterys turi vilkėti burkas. Nė viena negali išeiti iš namų be vyro palydos. Per pastaruosius kelerius metus įsigaliojo ne vienas absurdiškas draudimas – moterims uždrausta vaidinti kino filmuose ir serialuose, sportuoti, dirbti, vairuoti automobilius, taip pat lankytis grožio salonuose ir t. t. Ir, žinoma, visiškai priešinga situacija yra laimingiausiose šalyse, kur žmogus turi visas teises ir laisves.

 

Tiesa, pasak laimės fenomeną tyrinėjančių mokslininkų, laimei ne mažiau svarbi kiekvieno žmogaus laisvė kurti savo likimą, būti atsakingam už savąją laimę. Prieš keturis dešimtmečius buvo įprasta gauti paskyrimą į darbovietę ir net gyvenamąją vietą. Daug kas buvo nulemta iš aukščiau, žmonėms nereikėjo priimti svarbių sprendimų. Šiandien vis daugiau asmenų nenori paskirtomis valandomis dirbti biure. Per pastaruosius kelerius metus itin išaugo laisvai samdomų darbuotojų rinka. Jie mielai iškeičia darbdavio kuriamą saugumą į laisvę planuoti darbus ir poilsį, kaip patogiau. Įprastą darbo vietą dalis šiuolaikinių žmonių iškeičia į jaukią kavinukę, paežerę, namelį miške arba susirinkę svarbiausias darbo priemones – kompiuterį ir telefoną – iškeliauja mėnesiui į kitą pasaulio kraštą. Tokia asmeninė laisvė daro žmones laimingus.

 

Įdomu

 
  • Jei jaučiatės laimingi, antrosios pusės tikimybė tapti laiminga padidėja 34 %, brolių ir seserų – 14 %, kaimynų ir draugų – 8 %.
  • JTO duomenimis, laimingiausia šalimi šiemet paskelbta Suomija.
  • Po Suomijos rikiuojasi kitos Šiaurės šalys – Danija, Islandija ir Švedija.
  • Lietuvai teko aukšta 19 vieta.
  • JTO skelbia, kad pasaulyje laimingiausi devynmečiai.
  • Kopenhagoje įsikūrusio Laimės tyrimų instituto duomenimis, laimingiausi tie žmonės, kurie moka džiaugtis mažais dalykais.

 

Autorius Laima Samulė