Greta Kursevičiūtė-Jakaitė

Psichologė-psichoterapeutė Greta Kursevičiūtė-Jakaitė

Psichologė-psichoterapeutė Greta Kursevičiūtė-Jakaitė

www.gretajakaite.lt

 

Ne visada gyvenimo aplinkybės lemia mūsų nuotaiką. Laimė, ramybė, meilė – tai jausmai, kurie gyvena smegenyse hormonų pavidalu. Hormonai atsakingi ne tik už kasdienių kūno procesų (virškinimo, širdies plakimo, pabudimo ryte) vykdymą, bet ir jausmus, nuotaiką. Keturi laimės hormonai – serotoninas, oksitocinas, dopaminas ir endorfinai – padeda pajusti ryšį su kitais, skatina laimę ir malonumą. Žinodami laimės hormonų kilmę ir veikimo principą, galėsime atrasti, kaip pasijusti laimingiems.

 

Hormonų veikla

 

Laimė – sudėtingas reiškinys, susidedantis iš daugybės vidinių ir aplinkos veiksnių bei elementų, kurių negalime arba juos dar tik mokomės pakeisti, nes tai kur kas daugiau nei jausmas. Tačiau, kuriant savo laimės mozaiką, šie keturi hormonai prisideda prie geros savijautos ir funkcionavimo. Jie organizme atlieka skirtingas funkcijas.

 
  • Serotoninas stabilizuoja nuotaiką ir sukelia džiaugsmą.
  • Dopaminas motyvuoja ir kelia malonumą.
  • Endorfinai suteikia malonumo, mažina skausmą ir stresą.
  • Oksitocinas padeda pajusti ryšį su žmonėmis ir meilę.
 

Paprasčiausiai rūpindamiesi savimi galime daryti didelę įtaką šių hormonų išsiskyrimui. Kuriant laimės jausmą svarbūs elementai – sveika mityba, įvairus fizinis aktyvumas, supanti aplinka ir saugų ryšį kuriantys žmonės.

 

Jeigu trūksta…

 

Savijautos pablogėjimui įtakos turi vieno ar kito hormono trūkumas. Kai stebime nuotaikų kaitą, nerimą, suprastėjusią atmintį, dėmesio sutelkimo sunkumus, trūksta serotonino. Stokojant trūksta oksitocino, pakinta miego kokybė, pasireiškia vienišumo jausmas, padidėja jautrumas skausmui, motyvacijos stygius, socialinis nerimas. Endorfinų stygius turi įtakos nerimui, impulsyvumui, nuotaikų svyravimui, nemigai. Trūksta dopamino, stebimi svorio svyravimai, savęs nuvertinimas, motyvacijos stoka, sunkumai susikaupti, nuotaikų kaita.

 

Didiname laimės kiekįWinter,Portrait,Of,A,Happy,Woman,In,A,Snowy,Park.

 

Norėdami padidinti laimės lygį organizme, turime aktyvinti hormonų veiklą. Serotoninas – svarbus hormonas, dalyvaujantis daugybėje kasdienių kūno funkcijų, tokių kaip miegas, virškinimas ir nuotaikos reguliavimas. Normali serotonino koncentracija kraujyje padeda išlikti ramiems, laimingiems, emociškai stabiliems, susikaupti ir efektyviau mokytis. Nors šis hormonas dalyvauja daugybėje kūno funkcijų, nė už vieną nėra atsakingas. Taigi, per mažas serotonino kiekis kraujyje nesutrikdys organizmo darbo, tačiau bendra savijauta bus prastesnė. Didžioji šio hormono dalis pagaminama žarnyne. Tad serotonino lygį kraujyje reguliuoti galime paprasčiausiai rinkdamiesi sveiką mitybą ir praktikuodami keletą įpročių. Serotoniną skatina išsiskirti įvairus fizinis aktyvumas, pabuvimas lauke, o jeigu dar šviečia saulė, tai dar viena nauda. Saulės ar ryškios šviesos terapija kelia serotonino lygį ir gerina nuotaiką. Meditacija ir įvairios dvasinės kontempliacijos, kontrastinis dušas irgi didina serotonino koncentraciją. Sveika mityba, kurioje gausu skaidulų, jūrų gėrybių (silkės, lašišos, tunai, menkės ir kiti jūros produktai) taip pat turi įtakos serotonino lygiui organizme.

 

Oksitocinas vadinamas meilės, apsikabinimų hormonu. Jis padeda pajusti ypatingus ryšius su žmonėmis, tai siejama su pasitikėjimu, stiprina dėkingumą, patiriamą meilės jausmą. Užmezgus artimus santykius su kitu žmogumi, į kraują reguliariai išsiskiria oksitocino. Šis hormonas padeda reguliuoti stresą ir nuraminti nervų sistemą. Prisilietimai didina oksitocino kiekį kraujyje. Jo išsiskiria reaguojant į malonius prisilietimus ar net žvilgsnį. Oksitocino lygį didina subalansuoti romantiniai santykiai, švelnus draugiškas prisilietimas ir apsikabinimai, laikas su draugais, augintinių glostymas.

 

Pojūčių prasme endorfinai – stipriausi laimės hormonai, mat jiems išsiskyrus visą kūną apima šilta euforija. Pagrindinė jų funkcija – malšinti skausmą. Endorfinų išsiskiria patyrus fizinį skausmą ar stresą, tačiau dažniausiai su jais susiduriama sportuojant, mėgaujantis masažu, valgant ar mylintis. Endorfinų gamybą veikia juokas ir verkimas, grupinis sportas, šokiai, kūrybinė veikla, masažas, juodasis šokoladas ir mėgstamas maistas (ypač aštrus).

 

Dopaminas – atlygio ir motyvacijos hormonas. Smegenys jį išskiria kaip atlygį, kai darome kažką malonaus ir naudingo organizmui. Tai gali būti valgymas, masažas, lytiniai santykiai. Dopamino suteikiama palaima trunka trumpai, tačiau jos užtenka, kad jaustume motyvaciją vėl užsiimti apdovanojama veikla. Dopaminas padeda mokytis ir skatina domėtis dalykais, kurie sekasi.Jo gamybą aktyvina miegas, sportas, buvimas lauke, meditacija, mėgstama muzika, kūrybinė veikla.

 

Laimės hormonai reikšmingi savijautai. Tačiau svarbu suprasti, kad patys esame atsakingi už savo jausmus ir tik mes galime jiems daryti įtaką praktikuodami nesudėtingus, bet veiksmingus įpročius, kurie sužadina malonumą, džiaugsmą ir laimę.