Vieni įsitikinę, kad optimistais gimstama arba tėvai įskiepija teigiamą požiūrį vaikystėje. Kiti teigia, kad optimistai – išbandymų nepatyrę laimės kūdikiai. Psichologai antrina, jog šią savybę galima išugdyti savarankiškai, laikantis tam tikrų įpročių.

 

Mėgstamas darbas Happiness,And,Positive,Thinking,,Optimism,Or,Motivation,To,Live,Happy

 

Pirmadienis sukelia liūdesį? Tik pagalvojus apie darbą suskausta skrandį? Didžiąją dalį dienos praleidžiate ne namuose, todėl jei rytais sunku keltis iš lovos ir veikla, kuri aprūpina finansiškai, neteikia malonumo, būtina persvarstyti vertybes. Darbas – kaip ganyklos, kuriose ganomės ir siurbiame resursus, kad vėliau pateiktume produktyvų rezultatą. Pasak verslininko, „Pluto TV“ įkūrėjo ir „Forbes“ apžvalgininko Ilya Pozino, laikas paieškoti ekologiškesnių pievų. Jis pastebėjo, kad optimistiškai nusiteikę žmonės renkasi darbus ar profesijas, kurioms jaučia aistrą. Mėgstama veikla yra ne tik galimybė gauti atlyginimą. Darbas sudaro sąlygas mokytis, augti ir daryti tai, kas teikia džiaugsmą, pasitenkinimą, didina savivertę. Galiausiai laimė dėl mėgstamo darbo atsispindi ir kitose gyvenimo srityse.

 

Užsispyrimas

 

Optimistai niekada nepasiduoda, nesusitaiko su blogiausiu scenarijumi ir neapleidžia senų problemų, jeigu tiki, kad gali kažką pakeisti. Užsispyrimą lemia požiūris. T. y. jie visada mato pusiau pilną stiklinę, todėl neabejoja, jog sėkmė – ne už kalnų. Vieno tyrimo metu psichologai pateikė žmonėms užduotis, kurių neįmanoma atlikti. Optimistai sugaišo 50–100 % ilgiau nei pesimistai. Taigi, linkę spręsti problemas dar ilgai po to, kai kiti nuleidžia rankas, todėl jiems sekasi vis labiau. Užsispyrimas duoda vaisių kopiant karjeros laiptais, kuriant romantinius santykius, net ieškant palankių sąlygų banko paskolai svajonių namui įsigyti. Nesėkmės parklupdyti optimistai nesiskundžia, o keliasi ir bando iš naujo. Jie tiki savimi ir modeliuoja ilgalaikę teigiamą perspektyvą, todėl nesusikoncentruoja į nesklandumus.

 

Pozityvūs draugai

 

„Su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi“ arba „Pasakyk, kas tavo draugas, ir pasakysiu, kas esi“ – liaudies išmintis patvirtina, kokią įtaką žmogaus asmenybei turi aplinkiniai. Geriausias būdas tapti optimistu – susirasti draugų, kurie žvelgia į pasaulį per teigiamą prizmę. Per metus trukusį tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 100 Oregono universiteto studentų, nustatyta, kad optimistai ir jų antrosios pusės buvo labiau patenkinti santykiais nei poros, kuriose nė vienas partnerių nebuvo pozityvus. Nauda jaučiama bet kokiuose ryšiuose – tiek šeimoje, tiek tarp draugų ir bendradarbių. Kuo pozityvesnė aplinka supa, tuo labiau žmogus jaučiasi patenkintas ir žvelgia į ateitį optimistiškai. Ne veltui sakoma, kad požiūris užkrečiamas. Norite būti laimingi? Bėkite tolyn nuo pesimistų, niurzglių ir skundų maišų.

 

Dėkingumas

 

Optimistai nekelia savo ego aukščiau ir savo sėkmę priima kaip natūralų arba sunkaus darbo rezultatą. Jie skiria laiko padėkoti visiems, kurie padėjo nueiti ilgą kelią. Pensilvanijos universitete atlikto tyrimo duomenimis, dėkingumas neatsiejamas nuo laimės jausmo. Žmonių paprašė parašyti laišką ir padėkoti asmeniui, kuris labai padėjo, bet kuriam nebuvo tinkamai padėkota. Vėliau pasiūlyta laišką įteikti asmeniškai arba išsiųsti paštu. Psichologai nustatė, kad dėkingumas sukėlė stiprias emocijas – nuo palengvėjimo iki pasididžiavimo savimi. O laimės užtaisas truko net mėnesį po dėkingumo išraiškos. Atgalinis ryšys naudingas ne tik gavėjui, bet ir padėkos iniciatoriui. Mums svarbu žinoti, kad esame reikalingi ir kažkam rūpime, dėkingumas patvirtina šį socialinį ryšį. Didėja tikimybė, jog esant poreikiui visada atsiras, kas išties pagalbos ranką.

 

Asmeninė raida

 

Daugelis optimistų yra kūrybingi ir randa būdų, kaip pasidalinti savo gebėjimais su kitais, pavyzdžiui, savanoriauja sporto varžybose, labdaros akcijose, gyvūnų prieglaudose, gamina patiekalus, kad galėtų pavaišinti draugus ar kolegas. Kūrybiškumas – mokėjimas įdarbinti ir tobulinti savo stipriąsias puses, neatsiranda iš karto. Pirmiausia reikia įgusti mąstyti tinkamai ir išgryninti talentus. Ant balto lapo užrašykite penkias stipriąsias savybes, dėl kurių didžiuojatės ar sulaukiate aplinkinių įvertinimo. Kartą per savaitę naudokite vieną šių gebėjimų nauju ir skirtingu būdu. Jei mėgstate gėles, sutvarkykite darželį prie namų, pasidalinkite su kaimynais naujais sėjinukais ir daigais, papuoškite darbo aplinką ir pan. Remiantis tyrimu, paskelbtu žurnale „Psychologists’Desk Reference“, žmonės, kurie kūrybingai išnaudoja savo stipriąsias puses, jau po pusmečio jaučiasi laimingesni.

 

Šypsena veide

 

Šypsena – ne tik neverbalinė komunikacijos priemonė, atskleidžianti geranoriškumą ir pozityvumą. Ji persiduoda nuo žmogaus žmogui kaip virusas ir kuria malonų mikroklimatą. Štai kodėl komfortiška būti laimingoje draugijoje. Šypsena veikia psichiką, net kūno fiziologiją, dėl to mažta streso hormono kortizolio koncentracija, gerėja nuotaika, lengviau megzti socialinius ryšius. Moksliniai tyrimai rodo, kad pozityvumas didėja ne tada, kai šypsena išspaudžiama sąmoningai ir dirbtinai. Užtenka įtempti tam tikrus veido raumenis, pavyzdžiui, sukąsti dantimis horizontaliai laikomą pieštuką neliečiant jo lūpomis, ir smegenys pradeda ieškoti preteksto laimei. Šį pratimą rekomenduojama atlikti sunkiais momentais, kai atrodo, jog griūva pasaulis. Šypsena, nors ir dirbtinė, suteikia optimizmo, kad ateityje viskas susitvarkys. Be to, liūdnai besišypsantis žmogus atrodo lengviau prieinamas, palyginti su piktu, todėl padidėja tikimybė sulaukti pagalbos.

 

Atleidimas

 

Optimistai nelaiko akmens užantyje ir lengvai paleidžia sunkias emocijas, tokias kaip skausmas, pyktis, gėda, kaltė. Pasak knygos „Contagious Optimism“ autoriaus Davido Mezzapelle, nors lengviau pasakyti nei padaryti, svarbu mokytis atleisti ir išsilaisvinti iš neigiamų jausmų, o ne versti kaltę ant likimo, kito žmogaus ar savęs. Tai tiesiausias kelias pozityvesnio gyvenimo link. „Susitaikykite su praeitimi, kad ji negadintų dabarties. Kai tai padarysite, uždarysite tam tikrą skyrių, pradėsite gyventi esamuoju laiku, pajusite daugiau optimizmo ir tapsite laimingesni“, – teigė sėkmės lydimas verslininkas ir įmonių konsultantas. Patarimas nereiškia, jog reikia nuneigti jausmus. Svarbu leisti jiems būti, tačiau nesulaikyti ilgiau, kad mintys nesukeltų chaoso galvoje. Mokykitės susitaikyti su tuo, kas įvyko nemalonaus, kitų žmonių poelgių nepriimkite asmeniškai.

 

Dienoraščio praktika

 

Pasak psichologės dr. Amy Przeworski, jei kiekvieną dieną skirsite kelias minutes dienoraščiui ir užfiksuosite gerus dalykus, sulėtinsite gyvenimo tempą, padidinsite sąmoningumą ir optimizmą. Net jei nebuvo puiki diena, svarbu rasti nors kelis pozityvumo krislelius. „Daugumą situacijų galime vertinti teigiamai ir neigimai. Pasirinkimą lemia mąstymo modelis. Žmonėms reikia įgusti mąstyti optimistiškai ir matyti daugiau gerų dalykų. Dienoraštis pradeda įtvirtinti šį įgūdį ir primena, ypač pasijutus blogai, kad nesėkmė nėra tragedija, o tik momentas“, – įsitikinusi specialistė. Sąmoningas minčių nukreipimas nuo negatyvo prie pozityvo treniruoja smegenis vertinti įvykius. Rašant dienoraštį 6 mėnesius, mąstymo modelis pasikeičia ir teigiamos reakcijos tampa automatinės. Be to, tyrimai rodo, kad žmonės, fiksuojantys pozityvius dalykus, gyvena ilgiau, palyginti su pesimistais.

 

Sveika gyvensena

 

Fizinis aktyvumas didina laimės hormono serotonino lygį smegenyse, todėl pasportavę jaučiamės pozityvesni ir patenkinti. Tačiau optimistai kūnu rūpinasi ir kitais būdais, pavyzdžiui, sveikai maitinasi, užtektinai laiko būna gryname ore, kad įsisavintų vitaminą D. Pasak D. Mezzapelle, net 15 minučių rytinė mankšta padidina energingumą, kūrybiškumą, darbingumą, gebėjimą spręsti problemas ir atsparumą stresui. Didelė dalis serotonino sintetinama žarnyne, todėl nerekomenduojama teršti kūno nesveiku maistu ir tuščiomis kalorijomis. Atsisakius kepto, perdirbto maisto, pridėtinio cukraus, paprastuosius angliavandenius iškeitus į sudėtinius, sumažinus gyvūninių produktų ir valgant daugiau šviežių daržovių, nebūna alkio priepuolių, sunkumo, apatijos, mieguistumo. Nustatyta, kad optimistai valgo labiau spalvotą maistą, t. y. renkasi skirtingas salotas ir vaisius.

 

Socialumas

 

Optimistai – geri klausytojai, nes nereikia įrodinėti savo pranašumo ar konkuruoti. Ši savybė padeda užmegzti tvirtesnius santykius. „Klausantis atsiveria galimybė įgyti daugiau žinių, mokytis iš patirties. Kartais žodžiai tik slopina tai, ką nori pasakyti pasaulis, ir blaško mintis. Tylėjimas ir klausymas rodo pasitikėjimą ir pagarbą“, – teigia D. Mezzapelle. Sukurkite ritualą pasikalbėti su svarbiais žmonėmis. Ryte prie kavos puodelio pasidalinkite mintimis su kolegomis, per pietus susitikite su draugais, o vakare bendraukite su šeimos nariais. Tobulinkite savo klausymo įgūdžius, dažniau laikykite liežuvį už dantų ir pastebėsite, kaip atsiskleidžia aplinkiniai. Optimistai moka padaryti artimus žmones laimingus, nes suteikia paramą ir atgalinį ryšį.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė