PSO duomenimis, nuo geležies stokos anemijos arba mažakraujystės kenčia beveik 2 mlrd. žmonių. Nemažai šios būklės kamuojamų yra ir Lietuvoje. Skirtingai nei manoma, anemija sergama visus metus, ne tik žiemą ar ankstyvą pavasarį. Žmogų bet kuriuo metu gali užklupti aibė simptomų, išduodančių sumažėjusį hemoglobino ir eritrocitų kiekį. Deja, į daugelį jų nekreipiama dėmesio, kol nedidelė geležies stoka virsta rimta problema.

 

Iron,Deficiency,Anemia.the,Difference,Of,Anemia,Amount,Of,Red,BloodAnemijos priežastys

 

Kaip ir išduoda lietuviškas šios būklės pavadinimas, mažakraujystė reiškia, kad organizmas stokoja kraujo. T. y. esminių jo komponentų – raudonųjų kraujo kūnelių, vadinamų eritrocitais, bei specifinio baltymo hemoglobino, kuris organizme gaminamas iš su maistu gaunamos geležies. Kai organizmui trūksta geležies ir jis pagamina per mažai eritrocitų, sutrinka deguonies apykaita. Mat būtent geležis padeda išnešioti deguonį. Štai audiniams negaunant užtektinai deguonies gali sutrikti įvairių organų veikla. Anemija gali išsivystyti bet kokio amžiaus ar lyties žmogui. Ir tai nutinka dėl daugelio priežasčių. Ši liga gali prasidėti sergant kitais lėtiniais susirgimais. Kartais mažakraujystė išsivysto dėl retų, įgimtų kraujo gamybos sutrikimų. Būna atvejų, kai mažakraujystė nustatoma netekus daug kraujo. Pavyzdžiui, po traumų ar operacijų, plyšus stambiai kraujagyslei, po gimdymo ar varginant gausioms menstruacijoms. Tokias būkles lengva pastebėti. Stipriai nukraujavus paprastai perpilamas kraujas ir ligos išvengiama. Tačiau mažakraujystė gali prasidėti ir tada, kai žmogus lyg ir nepastebi, kad netenka kraujo. Po nedaug, tačiau ilgai (jei liga negydoma net keletą metų) gali kraujuoti iš nosies, išsiplėtusių hemoroidinių mazgų, skrandžio opos, po įvairių kitų virškinimo trakto ar šlapimo takų pažeidimų. Visgi dažniausiai mažakraujystė išsivysto, kai trūksta tam tikrų maisto medžiagų arba jų įsavinama neužtektinai. Pagrindinė jų yra geležis. Neretai žmogus net nežino, kad jo organizmas stokoja šio gyvybiškai svarbaus mikroelemento, tad varginančius simptomus priskiria nuovargiui, stresui ar sezonų kaitai.

 

Simptomus galima ne tik pajusti, bet ir pamatyti

 

Medikai pastebi, kad pastaruoju metu daugėja pacientų, kuriems mažakraujystė nustatoma tik atlikus profilaktinį kraujo tyrimą. Tokiu atveju organizmas jau būna išvargintas ligos ir tenka įdėti daugiau pastangų, kad būtų atkurtas geležies kiekis ir kraujo kokybė. Taip nutinka, nes žmonės arba neatpažįsta ankstyvųjų mažakraujystės simptomų, arba pakitusią savijautą ir išvaizdą laiko normaliais reiškiniais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tik pradėjus mažėti geležies atsargoms organizme iš tiesų nejaučiami jokie specifiniai simptomai, tačiau ligai progresavus pirmiausia galima pastebėti odos blyškumą. Blyški būna ne tik oda, bet ir gleivinės. Lengviausia apžiūrėti apatinio akies voko gleivinę – sergant mažakraujyste ji labiausiai išblyškusi. Kai kurių žmonių oda iš prigimties blyški, tačiau jų gleivinės įprastos rausvos spalvos. Taip pat galima pastebėti odos sausumą, nagų pakitimus. Bene ryškiausias požymis – nuovargis ir bendras silpnumas. Ligai pasunkėjus net gali atsirasti mirgėjimas akyse ir spengimas ausyse. Tai rodo, kad organams ir audiniams trūksta deguonies. Kitas svarbus simptomas, kurį daugelis ignoruoja – pagreitėjęs pulsas. Mažakraujystei įsisenėjus širdis pradeda dirbti daugiau, kad kompensuotų kraujo komponentų ir deguonies trūkumą. Tuomet gali prasidėti alpimas. Esant deguonies badui ne tik alpstama, tačiau ir padidėja miego poreikis. Kartais kamuojant mažakraujystei dingsta apetitas arba norisi suvalgyti ko nors nevalgomo, pavyzdžiui, ledo, molio ar kreidos. Tokiu neįprastu būdu organizmas praneša, kad stokoja mikroelementų. Anemiški žmonės dažnai skundžiasi dusuliu (pritrūksta kvapo net kalbėdami), uoslės sutrikimais bei galvos skausmu.

 

Gelbsti visavertė mityba ir maisto papildai

 

Nors mažakraujystė dažniau užklumpa vaikus, paauglius ir vaisingo amžiaus moteris, tačiau nuo šio sutrikimo neapsaugotas nė vienas. Mat ligos išsivystymą lemia nevisavertė mityba, žalingi įpročiai ir kai kurių vaistų vartojimas. Tad visiems bent kartą per metus derėtų atlikti bendrąjį kraujo tyrimą, kuriuo nustatomas hemoglobino ir geležies kiekis. Taip pat prasminga papildomai patikrinti feritino kiekį. Būtent feritino kiekio nustatymas padeda aptikti dar tik beprasidedančią mažakraujystę. Jei organizmas stokoja geležies, pirmiausia jos trūkumą mėgina kompensuoti naudodamas sukauptus resursus. Šie resursai ir yra feritinas. Tad kai nustatomas mažesnis nei norma hemoglobino lygis, organizmui jau būna pakenkta. Siekiant to išvengti, medikai ragina rūpintis profilaktika. Pirmiausia būtina į valgiaraštį įtraukti geležies turinčių produktų: jautieną, triušieną, žaliąsias lapines daržoves, grikius (brinkintus), burokėlius, ankštines daržoves ir desertus pakeisti saujele džiovintų vaisių. Itin vertingais laikomi džiovinti abrikosai. Specialistai primena, kad įsisavinti geležį trukdo pieno produktai bei fitino rūgšties turintys gėrimai. Jos yra kavoje, juodojoje ir žaliojoje arbatoje. Svarbu žinoti ir tai, kad geležies įsisavinimą slopina oksalatai – jų gausu rabarbaruose ir špinatuose, fostatai – randami maisto prieduose E339, E340, E341, E450, E451 ir E45. Tad reikėtų riboti pramoniniu būdu pagamintų dešrelių, šaldytų picų, mėsainių ir gaiviųjų gėrimų vartojimą. Visgi esant dideliam geležies trūkumui būtina vartoti geležies preparatų. Šis mikroelementas gana sunkiai įsisavinimas, tad organizmui reikia šiek tiek padėti. Esant mažakraujystei, papildomai gali būti skiriama vitaminų C ir D.

 

Naudinga žinoti

 
  • Mažakraujystę gali lemti ne tik geležies, bet ir vitamino B12 stoka. Šios formos mažakraujyste dažniau serga vyresni asmenys. Minėtas vitaminas dalyvauja ne tik kraujo kūnelių, DNR sintezėje, bet ir reikalingas nervinio audinio apvalkalo stabilumui palaikyti.
  • Geležies stokos simptomai pajuntami praėjus 3–6 mėn., o vitamino B12 trūkumo požymiai formuojasi daug lėčiau ir gali pasireikšti tik po kelerių metų.
  • Sergant vitamino B12 stokos anemija jaučiami tokie neurologiniai simptomai: rankų, kojų pirštų tirpimas, šalimas, tarsi vatinės kojos. Kiti būdingi požymiai: silpnėja atmintis, alpstama, sutrinka pusiausvyra, virškinimas – dega liežuvis, burnos gleivinė, krinta svoris.
  • Įvairiose pasaulio šalyse vitamino B12 stokos mažakraujyste serga 5–40 % gyventojų. Manoma, kad dėl vitamino B12 trūkumo gali formuotis Alzheimerio liga.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė