Kiekviena karta atneša permainų. Įprasta viltis, kad jos padės tobulėti ar keistis į gerąją pusę. Dabar jų tiek, kad gyvenimo nepavadinsi nuobodžiu, bet ar iš tiesų viso to reikia?

 

papročiai

Pagyventi, pašvęsti ir išeiti

 

Niekas neprieštarauja, kad žmonės visais laikais dažniausiai tuokėsi iš meilės. Šiandien paprastai dėl meilės skiriamasi. Ji, panašiai kaip nuobodulys, rutina ar monotonija, vieną dieną užklumpantys netikėtai, ima ir išeina. Partneris, su kuriuo dalytasi būtimi ir buitimi, tampa lyg įkyrus nepažįstamasis: erzina, trukdo augti, tobulėti, siekti svajonių, mėgautis spalvingu gyvenimu. Tokiu, kuris verda socialiniuose tinkluose, „Netflix“ filmuose, gyvenimo būdo laidose, nuomonės formuotojų vizijose. Ten meilė turtinga, romantiška, stilinga, dėmesinga, akinanti briliantų šviesa. Ji nukrinta iš dangaus tarsi meteorų lietus rugpjūtį, partneriai verti vienas kito grožiu, statusu, finansine padėtimi. Ko gaišti su nevykėliais, kai yra galimybė susikurti tokį gyvenimą? Abejonės, kad meilė tapo alinanti ir gesinama buities, ragina permainoms. Tik kas paiso, kad šiandien dažną labiau nei meilė įkvepia iliuzijos apie ją. Gal todėl tiek jaunų, dailių moterų socialiniuose tinkluose nenuilstamai rodo nuotraukas iš prabangių kurortų, viešbučių, salų, žemynų, stengiasi atrodyti laimingos, nors šalia nematyti mylimo žmogaus. Ir neaišku, ar iš tiesų jis yra, o gal gyvena tik jų svajonėse? Kai viešumoje kuriama tūkstančiai meilės veidų ir istorijų, sunku suvokti, kurios jų tikros. Tad gal vis dėlto verta gaivinti blėstantį ryšį ir nebėgti ieškoti kito, kai atrodo, kad trokštamiausias Žemėje jausmas tapo pernelyg mechaniškas, nesidirginti iliuzijomis apie tikrą meilę. Nebūtina paliktibuvusiomylimojo dėl neva tobulo partnerio – verčiau pačiai mėginti būti tobulai. O kai griūva viskas aplink, partnerystę tiesiog išgyventi.

 

Tapti populiariems ar būti savimi

 

Mano asmenybė, mano ambicijos, mano nuopelnai. Ką reiškia būti nežinomam visuomenėje, kur pripažinimo ir populiarumo siekiama bet kokia kaina? Kai tiek trokštančių šlovės, sunku patikėti, kad atsiranda pasirenkančių gyventi taip, kaip išeina, o ne siekti pripažinimo, kurį maitina konkurencija ir nenutrūkstamas reikšmingumo poreikis. Suprantama, smagu daryti įtaką kitiems, nors galbūt veiksmingiau ne teigti, rodyti, o tiesiog išklausyti, paklausti. Laimei, ne visiems atrodo, kad pasaulis sukasi tik įtakingųjų ir galingųjų dėka, o svarbiausia – ne lyderystė ir žinomumas. Šilti, draugiški tarpusavio santykiai tiesiog šiaip, geranoriškumas, laikas, leidžiamas su kuo nors, nes smagu, suvokimas, kad malonu dėmesį skirti ir tiems, kurie nebūtinai naudingi ar reikalingi – vis dar aktualūs ir vertinami. Ir ne visiems pasitenkinimą teikia bet kokia kaina susikurtas populiarumas. Varžantis dėl jo sudėtinga pažinti save. Gyvenimo prasmę, galimybę tobulėti, reikšmingumo pojūtį, regis, gali teikti ir visai paprasti dalykai ar mažmožiai. O pasirinkę gyventi taip, kaip jiems atrodo tinkamiausia, neverti abejonių, kad jų esatis blanki. Nors pasiekiami daugelio vertinami malonumai, jie tiesiog turi savus. Suprantama, populiarumas kuria finansinę gerovę, tačiau ne visi, siekdami stabilios ekonominės padėties, trokšta viešumo. Akivaizdu – jei iš žmogaus ko nors reikia ar jis gali būti naudingas, draugu ar mylimuoju be mažiausių svarstymų gali tapti bet kas.

 

Statusas: įgyti ar pirkti

 

Gražūs stilingi namai, greiti prabangūs automobiliai, žadą atimantys pasaulio kurortai ir SPA, pažintys ir asmenukės su įtakingais asmenimis, talentingi vaikai, retų veislių augintiniai ir augalai, nišiniai kvepalai, vardiniai drabužiai, net lėkštės su egzotiškais patiekalais – toks sėkmės lydimo šiuolaikinio žmogaus portretas. Nejaugi iš tiesų taip svarbu žinoti, kas, kiek ir ko turi ar gali įsigyti? Dizaineriai, popkultūros atstovai, nuomonės formuotojai, stilistai, interjero kūrėjai, iškilmių planuotojai ir vedėjai šiandien populiarūs kaip niekada. Suprantama, jie suteikia gyvenimui spalvų. Bet kaip dažnai jų kuriamas viešas šurmulys blaško, klaidina ir trukdo tapti tokiems, kokie norime, o ne turime būti, siekdami sėkmės ir savirealizacijos. Užtat kaip veiklai ir geroms permainoms paskatina tai, kai parodoje sužinai, kad kūrėja, užauginusi vaikus, dar sugebėjo baigti dailės studijas, kai paaiškėja, kad pacientų vertinama šeimos gydytoja – dar ir šešių vaikų mama, kad sudėtingas bylas nagrinėjanti advokatė negaili asmeninių lėšų ir remia talentingus nepasiturinčių šeimų vaikus, kad profesorius onkologas po operacijos dar randa jėgų pasidomėti ne tik pacientės sveikata, bet ir situacija jos namuose, neleidžiančia greičiau sveikti. Tokios asmenybės nekalba apie statusą, tiesiog dirba ir žino, kad svarbu dieną nugyventi prasmingai, bet nebūtinai – stilingai ar prabangiai.

 

Vartoti ir nesustoti

 

Ne tik daiktus – vieni kitus. Bendrauti, negaunant ko nors mainais, šiandien dažniausiai nėra motyvacijos. Palankiausia valiuta – jaunystė ir grožis. Ir kas, kad išorinis grožis bei spindesys ne visada prilygsta unikalioms būdo savybėms. Kiek keturiasdešimtmečių ir vyresnių moterų, kurių gyvenimas nestokoja iššūkių vien dėl to, kad jos neatitinka šiuolaikinių standartų? Nepaisant, kad tokio amžiaus asmenybės, tikėtina, sukaupta patirtimi, žiniomis ir kompetencija vertos tikrai daug. Užtat, kai socialinių tinklų, veidaknygių ir televizijų dėmesys sutelktas į tai, kas ryšku, spigu ir akina, daugelio patirtis ir kompetencijos, kurios galėtų apsaugoti nuo šių laikų iššūkių, bei nepatogumų, lieka nepanaudotos. Sugebanti patenkinti lūkesčius, pasitikinti savimi ir harmoninga asmenybė nebūtinai yra jauna ir pritaria gyvenimo, kuriame svarbu, kiek sveriame, kaip atrodome ir kiek raukšlelių turime, standartams. Ir net tada, kai esatis atneša nemažai iššūkių, tokie žmonės, laimei, mažiausiai nerimauja dėl amžiaus, išvaizdos, žinomumo. Mat moka nepasimesti kasdienybėje, nesijaučia nuvertinti, nes gilinasi į save ir nepasiduoda tendencijoms.