Kur driekiasi piligrimų takai

Pasaulyje driekiasi keliasdešimt piligriminių kelių, kuriais žingsniuoja milijonai žmonių. Lietuvoje taip pat turime savąjį Camino Lituano, kuris pritraukia vis daugiau piligrimų iš įvairių šalių. Kuo ypatingi šie kriauklytėmis sužymėti keliai ir kodėl sulaukia milžiniško susidomėjimo?

Camino de Santiago

Lietuviškas šio kelio pavadinimas – Šv. Jokūbo kelias. Tai katalikų piligrimų kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje, kur, manoma, palaidotas apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas jau nuo viduramžių, o pirmieji apaštalo Jokūbo kelio piligrimai aprašyti XI a. metraščiuose.

Kelias nėra apibrėžtas vienu maršrutu, nes iki minėtos katedros galima ateiti Kantabrijos pajūriu iš Ispanijos pasienio miesto Irūno – tai šiaurinis kelias, iš Lisabonos veda portugališkasis, iš Iberijos pusiasalio pietuose esančio Sevilijos miesto – sidabrinis. Arčiau Santjago yra ir trumpesnių kelių, kuriais prie Šv. Jokūbo palaikų traukė krante išsilaipinę anglai, škotai, airiai ir velsiečiai. Pats populiariausias – prancūziškasis kelias, kuris prasideda Sen Žan Pjė de Poro mieste, persirita per Pirėnų kalnus, kerta Prancūzijos bei Ispanijos sieną ir sujungia virtinę istorinių miestų bei miestelių, senųjų krikščioniškosios religijos centrų, tarp kalnų ir lygumų išsibarsčiusių iki pat Santjago de Kompostelos. 1993 m. Šv. Jokūbo kelias įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Beveik 800 km kelią kasmet nueina keli milijonai žmonių.

Kryžiaus kelias

Nors šiuo laikotarpiu vykti į Jaruzalę nesaugu, šis piligrimų kelias laikomas vienu reikšmingiausių. Jis ir trumpiausias mūsų sąraše – vos 600 metrų, bet kasmet lankomas milijonų krikščionių. Kryžiaus kelias, arba Via Dolorosa, driekiasi Jeruzalės senamiesčiu ir veda šventomis laikomomis vietomis, pradedant nuo Jėzaus Kristaus nuteisimo mirti, kryžiaus įdavimo, stabtelint, kur jis suklupo, susutiko su motina ir kt., kol galiausiai buvo nukryžiuotas. Iš viso aplankoma 14 šventų vietų, kur tikintieji meldžiasi, leidžiasi į vidinius apmąstymus. Paskutinė kelio vieta yra Šv. Prisikėlimo bažnyčia, kurioje eksponuojama medinė lenta, ant kurios nukeltas nuo kryžiaus buvo apiplaunamas jau miręs Jėzus. Tikintiesiems ši lenta turi ypatingą reikšmę, todėl parklupę meldžiasi ją liesdami, dažnas pasilenkia pabučiuoti, padėti galvą. Tikima, kad tokie ritualai ne tik priartina prie Išganytojo, bet ir grąžina sveikatą, atleidžia nuodėmes, suteikia vilties, pildo maldas.

Įdomu tai, kad su Jeruzale siejamas ne tik šis trumpiausias, bet ir ilgiausias pasaulyje piligriminis kelias, vadinamas Jeruzalės keliu. Jis veda nuo Ispanijos pakrantėje esančio Finnistere kyšulio per visą Europą, Viduržemio jūros pakraščiu iki pat Jeruzalės. Iš viso net 8500 km.

Kumano Kodo kelias

Į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas 370 km piligriminis kelias, kuriuo karaliai, vienuoliai ir pasauliečiai eina jau daugiau nei tūkstantį metų. Kumano Kodo kelias driekiasi viename didžiausių Kijo pusiasalių, esančių Honšiu saloje, Japonijoje. Einantieji šiuo keliu aplanko tris didžiulius, istorinius, bet išpuoselėtus budistų vienuolynus ir kone šimtą mažesnių šventyklų. Keli iš šių mažučių vienuolynų išliko puikios būklės iki šių dienų, nors pastatyti apie 700-uosius metus. Kiti vienuolynai apleisti dėl vykdomos vienuolynų sujungimo reformos XX a. pradžioje.

Kumano Kodo piligriminis kelias susideda iš kelių skirtingų maršrutų, todėl prieš pradedant žygį reikia pasidomėti, kokiu statumu ir pavojingumu teks kopti, nes kelias vinguoja kalnuota vietove. Visi trys Kumano kalnai Japonijoje garbinti nuo senų laikų tiek vargingai gyvenančių žmonių, tiek monarchų. Įdomu tai, kad šis piligrimų kelias iš pradžių laikytas aristokratų keliu, tik XIV–XVI a. išpopuliarėjo tarp samurajų ir eilinių žmonių, todėl kuriam laikui pramintas „skruzdėlių keliu“. Šiandien kelias populiarus ne tik tarp budistų, bet ir Japoniją lankančių turistų, kurie nori pasigrožėti unikalia gamta ir vienuolynų architektūra.

Abraomo kelias

Šis piligrimų kelias labiau skirtas islamo tikėjimą išpažįstanties tikintiesiems, tačiau didelę reikšmę turi ir kurdams, žydams, krikščionims, ortodoksams, nes visų religinių pakraipų atstovai turi pranašą Abraomą ar Ibrahimą. Deja, šiuo metu lankyti Abraomo piligriminį kelią taip pat būtų nesaugu dėl geopolitinės situacijos. Abraomo kelias prasideda pranašo Abraomo gimimo vietoje Urfoje, Turkijoje, ir driekiasi per 1000 km pro Jeruzalę, Haraną, Betliejų, Nablusą, Hebroną iki Negebo dykymos Pietų Izraelyje, kur kelionės pabaigą žymi senovės Babilono miesto griuvėsiai. Kelionės metu aplankomi net 9000 metų istoriją menantys romėnų, asirų, babiloniečių civilizacijos likučiai. Tarp jų ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Giobekli Tepė, laikoma viena seniausių šventyklų pasaulyje. Šios piligriminės kelionės metu rekomenduojama kreiptis į kelionių agentūras ir pasisamdyti gidą, kuris suteiktų išsamią informaciją apie istorinius objektus. Taip pat reikėtų nepervertitni jėgų ir nesistengti nueiti viso piligriminio kelio, nes klimatas nėra palankus prie sauso ir karšto oro nepratusiems keliautojams. Verčiau rinktis vieną atkarpą.

Inkų takas

Vienintelis mūsų sąraše nereliginis piligrimų kelias, tačiau leidžiantis patirti dvasinių atradimų, ypač žmonėms, mėgstantiems gamtos didybę ir besižavintiems senosiomis civilizacijomis. Inkų kelias vingiuoja per Andų kalnus ir veda prie bene gausiausiai lankomos Peru vietos – Maču Pikču miesto. Tai senovės inkų XV–XVI a. tvirtovės griuvėsiai Maču Pikču kalno šlaite, 2350 m aukštyje virš jūros lygio. Tiesa, galima rinktis ir ilgesnį maršrutą, kuriuo keliaujant galima aplankyti daugiau įspūdingų objektų, išsidėsčiusių kalnuotame regione. Mažiau patyrusiems keliautojams patariama leistis į žygį kartu su vedliu, o pasitikintiems savo jėgomis, mėgstantiems pasivaikščioti po kalnus galima leistis ir į savarankiškus atradimus. Trumpiausias maršrutas įveikiamas per dieną, klasikiniam reikia 4–5 dienų.

Verta įsidėmėti, kad kai kurios inkų kelio atkarpos pakyla aukščiau 4200 m virš jūros lygio. Planuojant kelionę į Peru ir norint pereiti inkų kelią, būtina iš anksto pasidomėti, ar tokia galimybė bus. Dėl pernelyg didelio turistų antplūdžio daromos žalos inkų takui, ribojamas žmonių, kurie per sezoną gali pereiti šiuo taku, skaičius.

Camino Lituano

Piligriminis, kultūrinis, turistinis Šv. Jokūbo kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą nuo Žagarės iki Lazdijų. Lietuviškasis kelias priklauso tarptautiniam Šv. Jokūbo kelių tinklui. Tai reiškia, kad pradėjus Žagarėje, galima toliau juo keliauti per visą Europą iki pat Santjago de Kompostelos katedros Ispanijoje. Camino Lituano kelias dar visai jaunas – įkurtas tik 2019 m. vasarą. Šiaurės Lietuvoje Camino Lituano susijungia su Camino Latvia, o pietuose įsilieja į lenkiškąjį Camino Polaco. Kaip ir Šv. Jokūbo kelias, sužymėtas tarptautiniu piligrimystės simboliu – šukutės kriauklyte. Lietuvoje piligrimų kelias tęsiasi 500 km: per Šiaulių, Kauno ir Alytaus apskritis, taip pat vis atsiranda naujų atkarpų, pavyzdžiui, per Žemaitiją. Visas kelias suskirstytas į 21 etapą po 22–30 km per dieną, išvystyta nakvynių infrastruktūra. Žinoma, galima nakvoti ir palapinėje, bet tuomet ją nuolat reikės neštis ant pečių. Kaip ir Šv. Jokūbo kelyje, Camino Lituano daug dėmesio skiriama dvasiškai reikšmingoms vietoms: bažnyčioms, koplyčioms, kryžiams ir pan. Pereiti visą Camino Lituano prireiks apie 20 dienų.

Kodėl einama piligrimų keliais?

Tradiciškai piligrimų keliais eina religingi žmonės, norintys pamatyti ir prisiliesti prie šventų vietų. Tikima, kad tokios vietovės gydo fiziškai ir dvasiškai. Buvo metas, kai įveikus Šv. Jokūbo kelią nusikaltėliai buvo atleidžiami nuo bausmės. Dabar tai pakeitė tikėjimas, kad kelio gale laukia nuodėmių atleidimas.

Žinoma, piligrimų keliais eina ne tik tikintieji. Šimtai kilometrų pėsčiomis patikrina fizinę ištvermę, charakterio tvirtumą, padeda rasti atsakymus į kamavusius asmeninius ar profesinius klausimus. Ėjimas gali padėti geriau pažinti ir pagerinti santykius ne tik su asmeniškai svarbiais žmonėmis, bet ir pačiais savimi. Ypač šiam tiksliui tinka eiti vieniems.

Piligrimų keliais einama ir iš turistinių paskatų, norint kitaip pažinti kraštą ir vietinius žmones, pasigrožėti besikeičiančiu kraštovaizdžiu ir klimatu. Juk nueiti reikia kelis šimtus kilometrų, o tai trunka ne vieną savaitę.

Tinkamai pasiruošti

Per dieną piligriminiais keliais keliautojai nužingsniuoja dešimtis kilometrų, todėl fizinė forma turi būti gera. Rekomenduojama prieš tai bent du mėnesius kas vakarą nueiti 10 km. Tai išpildys ir kitą būtiną sąlygą – avėti pranešiotus žygio batus. Avalynė šiose kelionėse – vienas svarbiausių dalykų, todėl jai reikėtų nepagailėti pinigų.

Visus daiktus reikės nešti ant pečių, todėl jų turi būti kuo mažiau. Svarbiausi daiktai: pakaitiniai batai, drabužiai įvairioms oro sąlygoms, kepurė, saulės akiniai, gertuvė, telefonas, įkroviklis, higienos reikmenys.

Kelionei paskirkite bent savaitę daugiau, nei visur rašoma, taip save apsaugosite nuo streso ir skubėjimo, kad sutilptumėte į numatytą grafiką.

Pasitaupykite pinigų maistui. Nors piligrimų namuose nakvynė ir maistas teikiami už simbolinį mokestį, tačiau norėsis ledų ar kavos, mėgstamo saldumyno, galbūt prireiks nusipirkti vaistų ar pleistro.

Nusiteikime eiti, valgyti ir miegoti su svetimais žmonėmis, nes piligrimų kelyje jų sutiksite daugybę, o piligrimų namuose pasivysime ir greičiau atėjusius nakvoti.

Verta žinoti, kad daugelyje piligrimų namų galioja „tylos valandos“, tad vėlai atėjus negalima čežinti maisto pakuočių, tad teks miegoti tuščiu skrandžiu, jei maisto nesupakuosime į medžiaginius maišelius.