Prieš keturis šimtus metų žmonės gydydavosi šiandien visiškai nesuprantamais būdais. Tada skrandžio skausmas nebūdavo malšinamas paracetamoliu, o suskirdusios lūpos gydomos vazelinu. Žmonės gydydavosi tokiomis neįprastomis priemonėmis kaip krabo akys ar šerno taukai.

 

senasis londonas

Tuomet, kai dar nebuvo visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos, žmonėms teko pasikliauti tokiomis gydymo priemonėmis, kokias turėjo po ranka. Kiekvienoje šalyje tos priemonės būdavo vis kitokios. D. Britanijoje atsirado tokie receptai, kaip gydyti inkstų akmenis: išvirti balandžio kojelę baltajame vyne.

 

Senovės Anglijoje pacientams kamuojamiems šlapimo pūslės infekcijų būdavo rekomenduojama gerti mikstūrą iš vyno, česnako, krabo akių ir gyvulio lyties organų miltelių, rašo dailymail.co.uk.

 

Jeigu nukrito nagai, būdavo patariama ant pažeistos piršto vietos uždėti kiaušinio baltymo. Manyta, kad jame esančios cheminės medžiagos padeda nagams greičiau ataugti.

 

Senose spausdintose knygose aprašoma kavos kilmė. Šių dienų sveikatos specialistai tikriausiai netektų amo sužinoję, kad tada kava buvo pristatomas kaip pats nekalčiausias ir nekenksmingas gėrimas.

 

Šerpetojančioms lūpoms ir skilinėjantiems lūpų kampučiams gydyti neseniai užsienio žiniasklaidoje publikuotuose rankraščiuose buvo paminėtas receptas balzamo, kuris gaminamas iš 60 gramų gryno vaško arba šerno taukų.

 

1652 metų leidinyje „Anglų gydytojas“ Nicholasas Cupeperis rekomendavo vartoti kaštainius žmonėms, kurie atsikosėdavo su krauju. Jis tvirtina, kad kaštainiai veikia kaip vaistai, nes medis priklauso Jupiterio planetos įtakos zonai.

 

XVII amžiaus namų šeimininkės turėjo bent šiek tiek išmanyti, kaip pasigaminti gydomąsias priemones iš įvairių vaistažolių. Visa 25 knygų kolekcija saugoma Kembridžo universiteto bibliotekoje ir šiuo metu yra viešoje ekspozicijoje.

 

Knygose taip pat būdavo pateikiama sveikų patiekalų receptų. Pavyzdžiui, tradicinis angliško saldžiojo gėrimo, gaminamo iš pieno arba grietinėlės, kuris sustingdomas su trupučiu vyno, sidro ar kitos rūgšties. Mažai kam Lietuvoje žinomas desertas Didžiojoje Briatinojoje vadinamas silebebu.

 

Gydymo vadovuose be vaistų receptų būdavo pateikiama visų žinomų ligų ir infekcijų rodyklė, surašyta abėcėlės tvarka.

 

Kažin ar šiais laikais pavyktų gauti visų reikalingų sudedamųjų dalių gydomosioms priemonėms. Ko gero, paprasčiau nueiti į vaistinę ir įsigyti jau paruoštą naudoti produktą. Tačiau labai įdomu šiek tiek praskleisti praeities šleifą ir žvilgtelėti, kas vyko senovinėje farmacijos įmonėje.

 

Autentiškas XVII amžiaus gražių lūpų gydomasis tepalas

 

Sumaišyti 2 uncijas (apie 60 gramų) tyro (recepte nenurodyta, kokio tiksliai) vaško, 2 uncijas šerno taukų, pusę uncijos (apie 14 gramų) spermaceto (balta, panaši į vašką medžiaga, gaunama iš kašaloto kaukolės), unciją (apie 28 gramus) saldžiųjų migdolų aliejaus, 2 šlakelius Peru balzamo, 2 žiupsnelius smulkintos alkaneto šaknies, šiek tiek smulkaus cukraus ir truputį pavirinti. Paskui nukošti nuovirą ir supilstyti į mažus indelius. Farmacininkų knygoje teigiama, kad tai geriausias lūpų gydomasis tepalas pasaulyje! Galbūt tais laikas ir buvo!

 

Pažiūrėti autentiškas iliustracijas galite PASPAUDĘ ČIA.