Kuo svarbu pasirūpinti netekus darbo?

Per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo beveik 20 tūkst. Užimtumo tarnyboje ne vienus metus dirbantis psichologas Tomas Norvilas teigia, kad darbo netektis – ne vien nerimas dėl finansinės ateities. Šis pokytis daugeliui siejasi su krize, kurios sprendimo sėkmė priklauso nuo paties žmogaus.

Lietuvoje auga bedarbių skaičius

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad nedarbo lygis Lietuvoje I ketvirtį siekė 7,7 % ir, palyginti su praėjusių metų IV ketvirčiu, padidėjo 1,3 %. O palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis pakilo 1,4 %. I ketvirtį buvo 116,4 tūkst. bedarbių, iš jų 15–24 m. – 15,1 tūkst. Per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo 19,9 tūkst. Ilgalaikių bedarbių buvo 44,9 tūkst., arba 38,6 % visų bedarbių. Per ketvirtį jų skaičius padidėjo 8,3 tūkst., per metus – 6,4 tūkst. Užimtumo tarnyba taip pat fiksuoja padidėjusį atleidžiamų darbuotojų kiekį. Prieš metus iki gegužės gauta 16 pranešimų apie grupinius atleidimus (720 darbuotojų), o tuo pačiu laikotarpiu šiemet gauti 24 pranešimai apie beveik 1090 darbuotojų atleidimą. „Sodros“ duomenys rodo, kad ir nedarbo išmokų gavėjų ratas gerokai prasiplėtė. Šių metų kovą buvo 77,7 tūkst. nedarbo išmokos gavėjų, prieš metus – 66,3 tūkst. Nuo šių metų pradžios nedarbo išmokų gavėjų padaugėjo 700. Nedarbo išmokų daugiau gauna moterų (41,3 tūkst.) nei vyrų (36,4 tūkst.). Daugiausia bedarbių dviejose amžiaus grupėse: tarp 30–35 m. ir 60–65 m. (po 10,1 tūkst.).

Darbo paieškoms – ne daugiau 3 mėn.

Užimtumo tarnyboje dirbantis psichologas T. Norvilas atkreipia dėmesį – nors finansinė parama netekus darbo itin svarbi, tačiau būtina stebėti ir psichologinę būklę. Ji daugiausia priklauso nuo to, kokiu būdu netenkama darbo: „Sudėtingiausia tiems, kurie dirbo ilgą laiką ir buvo atleisti. Ryškiausias pavyzdys – karantinas, kai užsidarė verslai, o žmonių pasirinkimas buvo apribotas. Tačiau girdėjome ir ne vieną sėkmės istoriją, kai nauji hobiai padėjo įkurti verslus.“ Nerimą, baimę, abejingumą ir daug kitų neigiamų reakcijų gali siųsti organizmas. Didesnė problema, kad bene visi darbo netekę žmonės pirmiausia pagalvoja apie atostogas. „Labai gerai, kai poilsiui skiriamos 1–2 savaitės, nes vėliau kyla rizika užstrigti šiame etape ir palaipsniui tapti ilgalaikiais bedarbiais. Mūsų smegenys mėgsta struktūrą, o darbo paieška ir naujos dienotvarkės kūrimas – didžiulis darbas. Poilsis, darbo paieška ir įsidarbinimas turėtų užtrukti iki 3 mėnesių“, – sakė T. Norvilas. Ilgesnę darbo paiešką lydi nusivylimai, kurie veda prie pasiteisinimų (nežinau, ką noriu veikti gyvenime) ar atsakomybės perkėlimo kitiems (niekas nepadeda rasti darbo). Stengdamiesi pažinti save iš naujo, žmonės gali pajusti sumažėjusią savivertę (tokio amžiaus darbuotojų jau niekam nereikia).

Svarbūs žingsniai netekus darbo

Užimtumo tarnybos psichologas pateikė patarimus, leidžiančius kovoti su nedarbo stresu. Pagrindinis jų principas – asmeninė atsakomybė, kurią kiekvienas darbo ieškantis žmogus turi prisiimti, jei nori sėkmingos karjeros.

Pirmas žingsnis – dokumentų, gyvenimo aprašymo atnaujinimas ir savo gebėjimų įsivertinimas. Svarbu įsiklausyti ir į artimųjų žodžius, kurie gali priminti apie pamirštas stiprybes. Visą šį procesą reikia suvokti kaip darbą ar kasdienę rutiną, nepamirštant kelti vis naujų tikslų. Tai darbo pasiūlymų peržiūra, CV siuntimas darbdaviams, kalbos ar kitų įgūdžių ugdymas interneto platformose.

Ieškant darbo privalu įvertinti realybę. Jei žmogus nori keisti kvalifikaciją ar profesinę kryptį, pirmasis atlyginimas gali būti ir menkesnis. Žinoma, galima ir priešinga situacija, kai naujajame darbe būsi vertinamas ir pastebimas, ko nepatyrei anksčiau.

Netekusiems darbo rekomenduojama ieškoti naujų hobių ar išbandyti įvairias darbo pozicijas. Kertinis momentas – pamiršti išankstines nuostatas ir vertinti tik išbandžius: negalime sakyti, kad tenisas man nepatinka, jei jo niekada nežaidėme. Darbo atveju galioja ta pati taisyklė, nes įveikti naujos profesijos iššūkiai gali tapti pirmuoju laipteliu į karjeros aukštumas.

Išsiuntėte CV ir laukiate atsakymo? Verta pamąstyti apie kitas veiklas: renginius, atvirų durų dienas, savanorystę. Gal ne viskas bus įdomu, bet tai galimybė sutikti naujų žmonių ar rasti mėgstamą veiklą.

Tiek vykstant į pokalbius su darbdaviu, tiek jau įsidarbinus susiduriama su baime. Vieni jaučia per didelę atsakomybę pasirodyti nepriekaištingai ir nesuklysti, kiti nerimauja dėl naujų kolegų požiūrio. Tai riboja žmogaus veiksmus, nes kūnas mėgsta tokius triukus. Tuomet geriausia imtis kuo didesnių iššūkių ir išmokti kovoti su baimėmis.

„Nepamirškite, kad pats pastoviausias dalykas gyvenime yra pokyčiai, o juos kuria aplinka ir mes patys. Galime sustoti, keisti kryptį, gal net grįžti atgal. Kiekvienas pokytis padeda prisiimti atsakomybę, leidžia rinktis patiems ir suvaldyti baimes. Negalima kliautis tik Užimtumo tarnybos pagalba ar artimųjų rekomendacijomis, nes geriausią sprendimą galite priimti tik patys“, – pabrėžė psichologas T. Norvilas.

Užimtumo tarnybos informacija