Belgijos sostinė – puikus pasirinkimas savaitgalio išvykai. Skrydis trunka vos dvi su puse valandos. Mieste viešasis transportas veikia nepriekaištingai. Turistus žavi architektūra, vilioja aukščiausios kokybės šokoladas ir nuodėmes vertos bulvytės. Čia apstu pramogų šeimoms, draugų kompanijoms ir, žinoma, įsimylėjėliams.

 

Iš pelkės į ES sostinęCityscape,Of,Brussels,In,A,Beautiful,Summer,Day,,Belgium

 

„Broeksel“– nuo šio olandų kalbos žodžio kilo Briuselio miesto pavadinimas. Į lietuvių kalbą jis verčiamas kaip „namai pelkėje“. Mat 979 m., kai ir buvo įkurtas miestas, jis tikrai skendėjo pelkėse. Miestui augant ir plečiantis vandeningos vietovės nusausintos. Briuselis galėjo būti tik nedidelės valstybės sostinė su nuostabia centrine aikšte, bet 1951 m. paverstas Europos Sąjungos širdimi – ir tai pakeitė jo likimą. Senų kuklių sublokuotų namelių vietoje iškilo tikri biurokratijos monstrai, o belgiškus simbolius papildė žodžiai, vėliavos, net pastatų miniatiūros iš visų Europos pakampių. ES – didžiausią biurokratinę mašiną ir įtaką valstybėms narėms turinti tarptautinė organizacija visame pasaulyje, todėl apibūdinimas „Europos Sąjungos sostinė“ nėra tik gražus titulas. Dabar Briuselis padalintas į dvi dalis – Žemutinę, kurioje iki šiol gyvena darbininkai ir imigrantai, ir Aukštutinę – teritoriją, kurioje įsikūrusios pagrindinės ES institucijos, kitos svarbios įstaigos. Šiandien mieste gyvena apie 1 mln. gyventojų, o metropoliniame regione – dvigubai tiek. Pusė briuseliečių – atvykėliai. Jeigu norisi realybėje išvysti, kaip atrodo vaizdingas posakis „tautų katilas“, tai Briuselis tam ideali vieta. Kultūrinės, tautinės ir rasinės „sriubos“ pagrindą šiame mieste sudaro ne vietiniai belgai, bet kostiumuoti ES biurokratai, kurių daugelis atvyksta darbuotis rotacijos principu ir mieste gyvena 1–2 metus. Darbo dienomis jie užplūsta miesto centrą ir viešąjį transportą. Tad gali atrodyti, jog tam tikri Briuselio rajonai yra vienas didelis biurų kompleksas. Tačiau tai tik pirmas įspūdis. Iš tiesų Belgijos sostinėje yra visko ir visokių. Vos už kelių gatvelių nuo įspūdingo modernių pastatų rajono driekiasi ištisi kvartalai, kuriuose įsikūrę imigrantai iš viso pasaulio. Jie čia atsivežė savo kalbą, maistą, madą ir gyvenimo būdą, kuris Briuselį paverčia tokį spalvingą. Tas spalvingumas vienus žavi, kitus šiek tiek gąsdina. Miestas visada saugomas dėl terorizmo grėsmės. Turistai to nemato, tačiau saugumo tarnybos čia nuolat dirba.

 

Visų ar niekieno miestas?

 

Jau minėtą etninį spalvingumą lėmė daugybė priežasčių ir, deja, ne visos jos tokios gražios, kaip „Europos Sąjungos sostinės“ titulas. Iš tiesų Belgijos sostinė kosmopolitiška ir priima daugybę migrantų iš kitų ES šalių bei viso pasaulio. Juk priglausti atvykėlius reikalauja ES direktyvos. Tačiau yra ir tamsioji masinės imigracijos pusė. Belgija kadaise buvo imperija, dominavusi Afrikoje ir valdžiusi Kongo laisvąją valstybę. Valdant karaliui Leopoldui II šioje užjūrio dominijoje XX a. pradžioje 7 mln. žmonių atsidūrė neoficialioje vergijoje. Tamsiausiam imperijos periodui pasibaigus dalis valdytų teritorijų gyventojų visgi patraukė į Belgiją, mat čia jau buvo įsikūrę jų giminaičiai. Masiškai į Briuselį migravo ir Artimųjų Rytų, Indijos, Pakistano, net Kinijos piliečiai. Kultūriškai spalvingi ir patys belgai. Nors šalies sostinė stovi kone Belgijos viduryje, kur susikerta abi šalies kultūros – olandiškoji (flamandų) ir prancūziškoji (valonų), tačiau Briuselyje daugiausia kalba prancūziškai (o dabar dar dažniau angliškai). Žvelgiant ne turisto akimis, šis miestas atrodo visų ir niekieno vienu metu. Mat čia sutelpa ir patogiai jaučiasi kultūriškai marga minia, tačiau pasigendama autentikos, kuri tokia ryški kituose Belgijos regionuose. Visgi tai nėra tik minusas. Briuselis yra miestas, kuris leidžia apkeliauti visą Europą ir aplankyti daugelį prancūzakalbių Afrikos šalių nekertant Šengeno zonos ribų. Reikia tik užsukti į imigrantų įkurtus restoranus, kuriuose gaminami autentiški afrikietiški patiekalai. Tikrai žavus vieningos Europos simbolis – „Mini Europos“ parkas, kuriame kiekviena ES šalis pastato po kelias žymiausių savo objektų sumažintas kopijas. Tiesa, naujausioms narėms, kaip Lietuvai, neliko vietos – galėjo pastatyti vieną miniatiūrą. Lietuva pasirinko Vilniaus universitetą, o Latvija ir Estija dar menkesnius objektus: Talino pilies bokštą, Rygos laisvės paminklą. Visus tris jungia Baltijos kelias.

 

Paprastas savaitgalio planas

 

Savaitgaliais Briuselis pakeičia savo veidą – iš nuolat skubančio biurokratų miesto virsta jaukia vieta tingiai papramogauti. Gatvėse nusidriekia sendaikčių turgūs, aikštėse stalelių pastato austrių pardavėjai. Jas šviežutėles, užgeriant šampanu, galima valgyti tiesiog gatvėje. Šieme mieste tiesiog būtina vaikščioti, žinoma, apsiavus patogia avalyne, o sustoti privaloma Didžiojoje aikštėje. Tai turistų lankomiausias taškas. Čia stovi XV a. pastatyta miesto rotušė, Karaliaus namas bei gildijos namai. Aplink aikštę išsidėstę įvairių architektūros stilių pastatai, kurie sudaro iš tiesų įspūdingą, net prabangią panoramą. Be to, Didžioji aikštė įtraukta į UNESCO saugomų pasaulio objektų sąrašą. Pasivaikščioti verta ir aplink karališkuosius rūmus. Pastatas, baigtas statyti 1865 m., laikomas gražiausiu visame mieste. Neoklasikinio stiliaus architektūra atrodo žaviai visais metų laikais. Beje, tai oficiali karališkosios Belgijos šeimos atstovų buveinė. Savaitgalis taip pat palankus pašmirinėti aplink Europos Parlamento kvartalą. Čia stovi ne tik Europos Parlamentas, bet ir daugybė kitų organizacijų būstinių. Tik į jas patekti reikalinga išankstinė registracija ir geriau tai daryti ne laisvadieniais, o darbo dienomis. Visgi bendram įspūdžiui susidaryti visiškai pakaks apžiūrėti pastatus iš išorės, pasižvalgyti į vėliavas bei skambius šūkius. Savaitgalį mažesnė tikimybė atsidurti ir nuolat čia vykstančių protestų įkarštyje. Yra ir dėmesio vertų muziejų. Įdomiausi – Muzikos instrumentų ir art nouveau architektūrinis šedevras „Horta House“. 1893 m. legendinio architekto Victoro Horta suprojektuotas namas, nors paverstas muziejumi, tačiau atrodo vis dar gyvenamas. Lankytojams leidžiama ne tik apžiūrėti kambarius, bet ir pasivaikščioti tarnų koridoriais. Briuselyje neišvengiama – besišlapinančio berniuko skulptūra. Nuo 1619 m. miestą puošianti skulptūra pati savaime nėra įspūdinga, tačiau įvairių švenčių proga ji papuošiama žaviais kostiumais. Taip pat būtina paskanauti bulvyčių su įvairiausiais pagardais, midijų, garsiųjų vaflių ir šokolado.

 

Įdomu

 
  •  Pirmasis dangoraižis Europoje pastatytas būtent Belgijoje. 1928 m. Antverpene iškilo 96 m aukščio dangoraižis.
  •  Netoli Briuselio esantis „Charleroi“ oro uostas laikomas pačiu punktualiausiu Europoje ir antru pagal punktualumą visame pasaulyje. Pagal šį kriterijų jį lenkia tik Japonijoje esantis „Osaka“ oro uostas.
  •  Briuselyje yra net keletas komiksų muziejų, daugybė komiksų piešinių ant namų sienų, skulptūrų. Ir, žinoma, kiekviename knygyne, parduotuvėje ar senienų krautuvėlėje galima įsigyti komiksų.
  •  Kelionių organizatoriai tikina, kad per 4–5 dienų kelionę Belgijoje verta aplnakyti net tris miestus: Briuselį, Gentą ir Briugę. Juos sieja geležinkelio vėžė. Beje, Belgijos geležinkeliai ir greitkeliai taip gerai apšviesti, kad esą matomi iš kosmoso.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė