Sertifikuota mitybos specialistė Beata Rusu mityba susidomėjo dar paauglystėje. Tiesa, dabar ji jau žino, kad tuomet sąvoką „sveika mityba“ interpretavo kiek kitaip. „Buvau sveika, aktyvi mergina, tačiau iš aplinkinių neretai sulaukdavau komentarų, kad esu stora. Tai nemalonu, bet motyvavo keistis, nors ir ne visai tinkamais būdais, griežtai save ribojant. Kelionė geresnės savęs link nebuvo lengva, todėl noriu ją palengvinti kitiems“, – sako pašnekovė.

 
Beata Rusu

Beata Rusu

 

Kaip pasikeitė savijauta pradėjus maitintis subalansuotai?

 

Iš tikrųjų subalansuotai maitintis pradėjau tik prieš kelerius metus, kai supratau, kad griežtos dietos ir ribojimai neveikia arba atneša trumpalaikį rezultatą. Ėmiau valgyti pakankamai, įvairiai, reguliariai. Valgant subalansuotai atsirado daugiau jėgų, pagerėjo miego ir treniruočių kokybė, virškinimas, tyrimų rezultatai. Kai nustojau laikytis griežtų mitybos taisyklių ir pradėjau klausytis organizmo, dingo persivalgymai, kurie anksčiau buvo dažni (ypač po griežtų dietų). Dingo ir nuotaikų svyravimai, susitvarkė veido oda. Tad galiu drąsiai teigti, kad tinkama mityba – raktas į gerą savijautą ir kokybišką gyvenimą.

 

Kur įgijote reikiamų žinių ir kodėl nusprendėte jomis dalintis su klientais bei sekėjais?

 

Baigusi mokyklą studijavau Socialinių mokslų kolegijoje, pasirinkau sveikatingumo ir grožio verslo studijas. Tačiau nedirbau pagal specialybę. Noras ir vėl išsamiau domėtis mityba atsirado po pasiruošimo fitneso varžyboms. Per 8 savaites dėl griežtos varžybų dietos numečiau nemažai svorio, bet viskas grįžo atgal. Tad nusprendžiau, kad užteks tų amerikietiškųjų kalnelių: reikia rasti balansą mityboje ir to mokyti kitus. Po šio sprendimo baigiau kelis mitybos mokymus ir gilinau žinias šioje srityje. Mano patirtis buvo skausminga, todėl norisi, kad kuo daugiau žmonių to išvengtų, noriu parodyti sekėjams, kad galima valgyti viską, svarbiausia – saikas.

 

Sąvoką „subalansuota mityba“ girdime kone kasdien, bet kas iš tiesų tai yra?

   

Subalansuota mityba – tinkamas maistinių medžiagų (baltymų, angliavandenių, riebalų), vitaminų, mikroelementų kiekis bei jų tarpusavio santykis. Mityba turi būti reguliari, įvairi, saikinga. Mitybos taisyklės ir principai – tokie, kurių žmogus galėtų laikytis didžiąją gyvenimo dalį. Taip pat nereikia pamiršti, kad tai, kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam: mes visi skirtingi ir individualūs. Turime atrasti tai, kas (pa)tinka: tuomet mityba nebus kančia ir palaikysime sveiką santykį su maistu.

 

Kokių pavojingiausių mitybos klaidų pastebite?

 

Turbūt viena dažniausių – dieną valgoma mažai, valgymai panašesni į užkandžius, todėl vakare norisi ištuštinti visą šaldytuvą. Sočiai pavalgius vakare, ryte praleidžiami pusryčiai: taip atsiduriama užburtame rate. Kai sudarau mitybos planus, klientai stebisi, kad valgo gerokai didesnes porcijas, reguliariai, skaniai, o svoris mažėja, savijauta gerėja.

 

Taip pat pastebiu, kad valgoma per daug stipriai apdoroto maisto, kuris nesuteikia sotumo, tik atvirkščiai, skatina norą valgyti dar daugiau. Dažnai žmonės neplanuoja mitybos, valgo chaotiškai: tai paliečia ne tik savijautą, bet ir piniginę (išleidžiama daugiau pinigų, išmetami produktai).

 

Dar viena svarbi klaida – griežti ribojimai, tam tikrų maistinių medžiagų arba produktų atsisakymas. Dera suprasti, kad vienas maisto produktas sveikatos neišsaugos ir vienas maisto produktas jos nesugadins: svarbi visuma – reguliari, įvairi ir subalansuota mityba.

 

Ką daryti, kad sveikai maitintis nebūtų nei sunku, nei neskanu?

 

Pirmiausia reikia suprasti, kad sveika mityba – tai ne virta vištiena su ryžiais ir agurku. Toks mąstymas apie sveiką mitybą jau pasenęs. Valgant sveikai ir subalansuotai tikrai galima atrasti begalę skanių maistingų patiekalų arba pritaikyti juos pagal save. Kaip minėjau, mityba turi būti tokia, kokios galėsite laikytis didžiąją gyvenimo dalį. Jeigu bus sunku ir neskanu, faktas, kad galų gale palūšite. Tikrai nereikia atsisakyti mėgstamo maisto ir valgyti kažką vien todėl, kad tai neva sveika. Atraskite tai, kas (pa)tinka jums, ieškokite sveikesnių alternatyvų, sveikatai palankesnių maisto ruošimo būdų: šiuo metu tikrai turime begalę galimybių ir pasirinkimų.

 

Mityba (ir sportu) daugelis susidomi atšilus orui. Tai bloga ar gera tendencija?

   

Manau, kad rūpintis savimi turime ištisus metus, o ne tik tada, kai artėja šiltasis laikas, atostogos ar ypatinga proga. Svarbu suprasti, kad subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas – tai ne tik mūsų išvaizda. Nuo gyvenimo būdo ir įpročių priklauso savijauta, energija, emocinė būsena, gyvenimo kokybė. Trumpalaikiai rutinos pokyčiai atneša ir tokį patį trumpalaikį rezultatą, tad kodėl gi nepakeitus tam tikrų įpročių visam laikui? Mes turime 2 namus: žemę, kurioje gyvename, ir savo kūną, tad rūpinkimės jais nepriklausomai nuo metų laiko.

 

Kodėl pavojingos pernelyg griežtos dietos?

   

Turbūt dauguma, išgirdę žodį „dieta“, iškart pagalvoja apie trumpalaikius ribojimus, mėgstamo maisto atsisakymą. Kurį laiką pasikankini, atsikratai kelių kilogramų ir vėl grįžti prie įprastų mitybos įpročių. Kaip paprasta ir nuostabu. Gaila, tačiau taip tikrai nėra. Net 80 % žmonių susigrąžina atsikratytą svorį arba priauga dar daugiau. Tai vadinamasis jo-jo efektas: laikomės dietos, atsikratome svorio, vėl valgome viską, priaugame svorio. Tad ar dietos ir ribojimai yra gerai? Nepasakyčiau. Negerai ir šalutinis griežtų dietų poveikis: pablogėja nuotaika, išsibalansuoja hormonai, trūksta energijos, suprastėja miegas, sumažėja libido, prarandama raumenų masės.

 

Nemeluosiu: kadaise dietų teko laikytis ir pačiai, bet ar jos atnešė rezultatą? Tikrai ne. Tai numesdavau svorio, tai vėl priaugdavau. Rezultatą pamačiau tik tada, kai pradėjau po truputį keisti mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. Šią alternatyvą galiu rekomenduoti ir kitiems: nesiimkite drastiškų priemonių, pradėkite nuo mažų žingsnelių ir apsišarvuokite kantrybe. Pokyčiams reikia laiko, pastovumo, pastangų.

 

Ar reikėtų kreipti dėmesį į svorį ir reguliariai svertis?

   

Jeigu žmogaus savivertė nepriklauso nuo skaičių ant svarstyklių ir jis ramiai reaguoja į svorio pokyčius, nieko nenutiks, jei sversis reguliariai. Be to, nereikia pamiršti, kad svoris gali svyruoti, jis nėra pastovus ir tai visiškai normalu. Beje, 1 kg riebalų ir 1 kg raumenų atrodo skirtingai, tad sportuojant svoris gali padidėti, nors vizualiai atrodysime dailiau.

 

Pati dažnai nesisveriu: man svarbiau ne skaičiai svarstyklėse, o tai, ką matau veidrodyje, kaip jaučiuosi, kaip progresuoju treniruotėse ir kitose gyvenimo srityse.

 

Ar kilogramai visada nusako sveikatą ir savijautą?

 

Mažesnis svoris nelygu gera sveikata, savijauta, nors dauguma mano atvirkščiai (kažkada taip maniau ir aš): „Na, dar X kilogramų numesiu ir būsiu laiminga, gerai jausiuosi, mylėsiu save.“ Jeigu svoris trukdo gyventi kokybiškai, turime daryti atitinkamas išvadas. Tačiau svarbu įsisąmoninti ir tai, kad sveikas kūno svoris nebūtinai sutampa su mūsų įsitikinimais, kokio dydžio jis turi būti. Sveikas kūno svoris yra tas, kuriam palaikyti nereikia dėti pernelyg daug pastangų. Be to, nereikia pamiršti, kad vienodo ūgio ir svorio žmonės gali atrodyti visiškai skirtingai: tuo ir esame individualūs. Daug svarbesnė savijauta, emocinis stabilumas, pasitikėjimas savimi, kuris tikrai neturi priklausyti nuo skaičių ant svarstyklių.

 

Kokių produktų patartumėte atsisakyti ar blogo maisto nėra?

 

Patarčiau atsisakyti pasenusių produktų; kuriems esate alergiški; kurių tiesiog nemėgstate. Nėra blogo ir gero maisto: vieni produktai / patiekalai suteikia emocinį komfortą, kiti turi vertingų maistinių medžiagų. Nė vienas produktas nelemia svorio augimo: esmė – saikas ir subalansuota mityba.

 

Jeigu norėsite spurgos, bet suvalgysite obuolį, galiausiai vis tiek nepatenkinsite savo poreikių, ir ta spurga bus suvalgyta, gal net ne viena. Tai tik vienas pavyzdžių, kaip veikia ribojimai. Draudžiamas vaisius visada saldžiausias.

 

Kai nėra draudimų, ribojimų, dingsta ir noras persivalgyti, nes žinai, kad visada gali sau leisti to, ko nori. Svarbu išmokti saikingai mėgautis maistu, o ne valgyti taip, lyg tai būtų paskutinis kartas: maistas niekur nedings.

 

Netinkamą maistą ir netinkamus jo kiekius dažnai suvartojame vedami emocijų…

 

Mes sukurti valgyti tada, kai esame alkani, bei sustoti, kai pasisotiname. Tačiau vedami emocijų dažnai nesilaikome šio principo: valgome nejausdami alkio, o kartais net ir tada, kai skrandis jau pilnas. Tokie pasikartojantys persivalgymo epizodai gali sukelti sveikatos komplikacijų, tokių kaip pavojingi cukraus kiekio kraujyje šuoliai, aukštas kraujospūdis, padidėjusi širdies ligų ir diabeto rizika, jau nekalbant apie emocinę žalą. Taip, maistas trumpam sukelia teigiamų emocijų, laikiną pasitenkinimą, tačiau vėliau ateina kaltė ar gėda. Pažįstama situacija? Maistas neturi tapti priemone susidoroti su neigiamomis emocijomis.

 

Kaip išvengti emocinio valgymo?

 

Paklauskite savęs, ar tikrai esate alkani, ar valgote dėl kitos priežasties? Ar jaučiatės gerai? Ar liūdna? Ar jaučiatės vieniši? Galbūt nerimaujate? Tai gali būti tiesiog emocijos, ne fizinis alkis.

 

Pabandykite pašalinti pagundą: arba fiziškai atsitraukite nuo viliojančio maisto, arba padarykite taip, kad jis nebūtų lengvai pasiekiamas (nepirkite didelių kiekių, jei žinote, kad užklupus emocijoms negalėsite atsilaikyti).

 

Užsiimkite veikla, kuri nukreiptų mintis nuo maisto: paskaitykite knygą, pasivaikščiokite, pabendraukite su draugu, pasportuokite, pažiūrėkite filmą. Darykite bet ką, kas atitrauktų nuo maisto ir suteiktų teigiamų emocijų.

 

Jeigu negalite susitvarkyti savarankiškai, kreipkitės pagalbos į specialistą, kuris padės suprasti ir išgryninti emocijas, verčiančias reguliariai persivalgyti.

 

Kaip manote, ar užtenka švietimo apie mitybą?

   

Manau, švietimo apie mitybą užtenka, tiesiog ne visi moka (ir nori) tinkamai atsirinkti informaciją. Taip pat didelė problema ta, kad dauguma nori rezultato čia ir dabar: ieško lengvesnio kelio arba stebuklingos piliulės. Iš to pelnosi kai kurios įmonės, mitybos specialistai – siūlo superproduktus, skirtingus detox kursus, propaguoja skirtingas „madingas“ mitybos sistemas, kurių poveikis sveikatai nėra iki galo išnagrinėtas.

 

Tačiau tikrai smagu, kad vis dažniau šnekama apie subalansuotą mitybą ir apie tai, kad nereikia riboti savęs, atsisakyti mėgstamo maisto norint pagerinti savijautą, išvaizdą. Norėtųsi, kad apie tai būtų kalbama dar daugiau ir akcentuojama, jog svarbu keisti įpročius ir gyvenimo rutiną, o ne laikytis griežtos dietos ir alinti organizmą (tai dažnai baigiasi mitybos sutrikimais, su kuriais kovoja nemažai žmonių).

 

Mityba – tai daugiau nei svoris ir išvaizda, tai raktas į kokybišką ir laimingą gyvenimą. To kiekvienam ir linkiu.

 

Autorius Laima Samulė