Kukurūzų dribsniai – nuteisti ar išteisinti?  

Įprasta sakyti, kad pusryčiai – svarbiausias dienos valgis. Tačiau ne visi rytais spėja paruošti subalansuotą maistą, todėl dažnas renkasi greitą sprendimą – kukurūzų dribsnius su pienu. Šis patiekalas tapo beveik „sausų pusryčių“ sinonimu. Vis dėlto mitybos specialistai dėl jo naudos nesutaria – jie pataria tiesiog atidžiai skaityti etiketes ir rinktis dribsnius su kuo mažiau žalingų priedų.

Cukraus ir kitų priedų dilema

Pirmiausia mitybos specialistai ragina prisiminti, kad kukurūzai ir kukurūzų dribsniai – skirtingi produktai. Švieži kukurūzai ar džiovinti, papildomai neapdoroti jų grūdai yra gausūs augalinių baltymų, turi žemą glikeminį indeksą ir iš esmės gali būti vertinami kaip dietinis, mažai kalorijų turintis produktas. Štai kukurūzų dribsniai, kaip ir kiti perdirbti dribsniai, yra mažiau vertingi – juose dažnai gausu druskos, cukraus ar net transriebalų.

Žinoma, tai nėra absoliuti taisyklė. Visgi gamintojai, siekdami įtikti vartotojų skoniui ir pailginti produktų galiojimą, į dribsnius deda įvairių priedų. Ne paslaptis, kad kartu su reklamuojamais vitaminais į juos pridedama ir lipidų, kvapą bei skonį gerinančių medžiagų. Dauguma jų mažais kiekiais sveikatai nepavojingi, tačiau perdirbtų produktų nesaikingas vartojimas ilgainiui gali kelti riziką.

Vis dėlto dribsniai, kuriuose yra skaidulų ir kurie pagaminti iš visų grūdo dalių, o ne iš miltų, – geresnis pasirinkimas nei visai praleisti pusryčius. Beje, mitybos specialistai pataria, jei ant pakuotės rašoma, kad dribsniuose „nėra cukraus“, geriau juos padėti atgal į lentyną, nes dažnai tai reiškia, kad cukrus pakeistas saldikliais, kurie ypač kenksmingi vaikams.

Gamintojai suaugusiesiems skirtus dribsnius dažnai reklamuoja kaip priemonę kovai su antsvoriu, tačiau nepriklausomi tyrimai rodo ką kita. Ištyrus dešimt populiariausių dribsnių rūšių nustatyta, kad jie tokie pat kaloringi kaip sausainiai ar šokoladas, o kai kurių sudėtyje cukraus yra net iki 37 %. O jei produkte cukraus daugiau nei 15 %, tai jau laikoma itin dideliu kiekiu. Be to, cukrus kenkia ir odos stangrumui. Nyderlandų Leideno universiteto mokslininkai, išmatavę cukraus kiekį 600 vyresnio amžiaus žmonių kraujyje, nustatė: kuo daugiau cukraus, tuo žmogus atrodo senesnis. Kiekvienas papildomas milimolis cukraus kraujyje vizualiai sendina bent penkiais mėnesiais, o suvartojus jo anksti ryte poveikis odai dar stipresnis.

Originalus receptas ir religiniai reikalai

Šiandien kukurūzų dribsniai gardinami druska, cukrumi, medumi ar įvairiais sirupais, tačiau iš pradžių jie buvo visiškai kitokie – be jokių skonį stiprinančių priedų. 1894 m. rugpjūčio 8 d. gydytojas Johnas Harvey Kelloggas kartu su broliu Willu Keithu Kelloggu gamino virtus kviečius, skirtus savo sanatorijos pacientams. Tačiau trumpam išėję dėl darbo reikalų, grįžę rado grūdus sužiedėjusius. Nenorėdami švaistyti maisto, broliai nusprendė juos suminkyti ir suspausti į ploną tešlą. Taip gimė pirmieji dribsniai – paskrudinti jie pasirodė neįprastai skanūs. Po metų Kelloggai užpatentavo javų dribsnių gamybos technologiją ir netrukus tapo verslininkais. Johnas siekė sukurti pigų, sveiką ir paprastą maistą, o Willas pasiūlė į dribsnius įdėti cukraus, kad jie labiau patiktų vaikams ir plačiajai visuomenei. Šis sprendimas pasirodė sėkmingas – kukurūzų dribsniai pakeitė JAV ir daugelio kitų šalių pusryčių įpročius. Tačiau būtent cukrus tapo brolių nesantaikos priežastimi.

J. H. Kelloggas buvo Septintosios dienos adventistas ir Sylvesterio Grahamo pasekėjas. Pastarasis, žinomas kaip „grahaminių“ krekerių kūrėjas, pasisakė už kuo paprastesnį, beskonį maistą – esą toks padeda išlikti doram ir nepasiduoti kūniškoms pagundoms. Remdamasis šiomis idėjomis, J. H. Kelloggas pacientus maitino virtais grūdais ir tikėjo, kad jo sukurti kukurūzų dribsniai padeda kovoti ne tik su virškinimo sutrikimais, bet ir su „nuodėmingais potraukiais“. Savo užrašuose jis rašė, jog šis maistas gali būti „apsauga nuo velnio pagundų“, ypač jauniems berniukams.

Šiandien aišku, kad tokios pažiūros neturi mokslinio pagrindo – maisto skonis neturi įtakos žmonių seksualiniam elgesiui. Tačiau būtent šios neįprastos idėjos ir atsitiktinumas virtuvėje nulėmė kukurūzų dribsnių gimimą.

Tikroji nauda ir žala sveikatai

Kukurūzų dribsniai gali būti naudingi dėl juose esančių skaidulų, vitaminų ir mikroelementų. Jie padeda gerinti virškinimą, palaikyti energijos lygį, stiprinti širdį bei akis. Dėl angliavandenių ir skaidulų dribsniai yra geras energijos šaltinis, tačiau juos reikėtų vartoti saikingai.

Skaidulos padeda reguliuoti žarnyno veiklą, o kukurūzuose esantys kalis ir varis gali prisidėti prie širdies sveikatos. Antioksidantai liuteinas ir zeaksantinas padeda apsaugoti akis nuo žalos ir išlieka net po terminio apdorojimo, todėl jų yra ir dribsniuose. Be to, juose aptinkama magnio, fosforo bei B grupės vitaminų (B₅, B₆, B₉), svarbių nervų sistemai ir tvirtiems kaulams.

Vis dėlto specialistai perspėja, kad tiek šviežius kukurūzus, tiek jų dribsnius diabetikams reikia vartoti atsargiai – dėl vidutinio glikeminio indekso jie gali didinti cukraus kiekį kraujyje. Taip pat verta žinoti, kad kai kurie mikroelementai iš kukurūzų įsisavinami sunkiau, pavyzdžiui, dėl fitino rūgšties cinkas ir manganas įsisavinami prasčiau.

Mitybos ekspertai pataria kukurūzų dribsnius vartoti kaip subalansuotos mitybos dalį, o ne pagrindinį maisto produktą. Jais galima mėgautis 2–3 kartus per savaitę, o jei dribsniuose nėra pridėtinio cukraus – ir dažniau.

Kukurūzų dribsniai nebėra vien pusryčių maistas. Jie naudojami įvairiuose patiekaluose visame pasaulyje. Australijoje dribsniai maišomi su medumi ir sviestu bei kepami orkaitėje, Jungtinėje Karalystėje iš jų gaminami šokoladiniai desertai per Velykas, Naujojoje Zelandijoje – sausainiai su pieniniu šokoladu. O mormonų kultūroje kukurūzų dribsniai tapo pagrindiniu apkepo, dažnai ruošiamos vakarienėms ar bendruomenės šventėms, ingredientu.

Maistingumas                            100 g

Angliavandeniai                          87 g

Baltymai                                      0,05 g

Riebalai                                       0,1 g

Maistinės skaidulos                    4,5 g

Cukrus                                         6,5 g

Natris                                           949 g

Kalcis                                           1 mg

Kalis                                             117 mg

Magnis                                         0,4 mg

Vitaminas B                                 4 mg

100 g                                            360 kcal

Traškios vištienos juostelės

4 porcijos

100 g 248 kcal

Ruošti 45 min.

• 50 g kukurūzų dribsnių
• Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
• Kiaušinis
• 800 g vištienos filė
• Šaukštas aliejaus
• Aštraus pomidorų padažo
• Citrina

GAMINIMAS. Kukurūzų dribsnius sutrupinti į mažesnius gabalėlius, pagardinti druska, pipirais ir išmaišyti. Atskirame dubenėlyje išplakti kiaušinį. Vištieną supjaustyti juostelėmis, apšlakstyti aliejumi ir šiek tiek pamasažuoti, kad mėsa ne taip greitai išsausėtų. Vištienos juosteles pirmiausia pamirkyti kiaušinio plakinyje, tada apvolioti kukurūzų dribsniais ir dėti į skardą, išklotą kepimo popieriumi. Kepti apie 30 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C. Patiekti su aštriu pomidorų padažu ir ketvirčiais pjaustyta citrina.

Šokoladiniai dribsnių sausainiai

24 vnt.

100 g 452 kcal

Ruošti 30 min.

• 150 g juodojo šokolado
• 50 g sviesto
• Cukraus pagal skonį
• Druskos pagal skonį
• 100 g kukurūzų dribsnių
• 50 g skrudintų žemės riešutų

GAMINIMAS. Šokoladą susmulkinti, sumaišyti su sviestu, cukrumi ir druska. Kaitinti garų vonelėje, kol masė taps vientisa ir ims blizgėti. Šokolado ir sviesto masę supilti ant kukurūzų dribsnių. Suberti smulkintus riešutus ir atsargiai išmaišyti, kad dribsniai pasidengtų šokoladu, tačiau nesutrupėtų. Šaukšteliu imti paruoštą masę ir dedant ant kepimo popieriaus suformuoti sausainius. Laikyti šaldytuve bent 15 min.

Autorė Eglė Stratkauskaitė