Aštraus kvapo ir skonio krienai nuo žilos senovės vertinami ne tik baltų kraštuose, bet ir senovės Romoje, Graikijoje ir Egipte. Jau tada prieskoninė daržovė buvo naudojama kulinarijoje ir medicinoje. Japonijoje mėgstamas vasabis – taip pat krienai, pasižymintys stipriu antimikrobiniu poveikiu, todėl dažniausiai valgomi kartu su žalia žuvimi. Lietuviškoje patarlėje sakoma, kad „krienai išvaro trejetą devynerias ligas“.

 

Tikriausiai ne visi žino, kad krienai laikomi afrodiziakais (meilės vaistais), nes stimuliuoja kraujotaką ir nervų sistemą.

 

Krienuose gausu kalio, kalcio, magnio, fosforo, dirginančių eterinių aliejų, kurie veikia kaip antibiotikai. Jie kelia tonusą, gerina virškinimą, apetitą, tulžies pūslės ir kvėpavimo takų veiklą. Tačiau dideli krienų kiekiai gali dirginti skrandžio gleivinę.

 

Liaudies medicinoje krienai naudojami peršalimo ligų gydymui. Jie pasižymi atsikosėjimą lengvinančiomis ir diuretinėmis savybėmis, taip pat mažina cukraus kiekį kraujyje.

 

Krienai vertinami kulinarijoje ir dažniausiai patiekiami su mėsos ir žuvies užkandžiais. Krienų lapai naudojami konservuojant agurkus bei pomidorus, šaknys – kopūstus. Antiseptinėmis savybėmis pasižymintys krienai apsaugo konservuotas daržoves nuo pelėsio.

 

Be krienų padažo neįsivaizduojama žydų ir rumunų tradicinės virtuvės. Švenčių metu jie patiekiami prie įdarytos žuvies.

 

Krienų padažo galima nusipirkti beveik kiekvienoje prekybos vietoje, tačiau nesunku pasigaminti ir namie. Nuplauti krienų šaknis, supjaustyti ir išdžiovinti orkaitėje. Tada sumalti kavos malimo mašinėle. Laikyti sandariame stikliniame inde. Prieš naudojimą praskiesti karštu vandeniu, įpilti šiek tiek citrinos sulčių, įdėti medaus ir atšaldyti šaldytuve.