Rugpjūtis – nuostabus metų laikas, nes Saulė dar įkaitina Žemę, bet jau nebealina karščiai. Nemažai žmonių šį mėnesį planuoja atostogas ar savaitgalius gamtoje. Tačiau nuotaiką gali sugadinti ne tik šaltėjantys vakarai (jie – visai nebaisu, kai turi šiltesnį megztinį), bet įkyrūs vabzdžiai. Rugpjūtį vapsvos yra aktyviausios. Ką daryti, jei įkandimų išvengti nepavyko?

 

sirses

Išvykdami iš miesto žmonės paprastai pasiima vabzdžius atbaidančių priemonių. Jos apsaugo ne tik nuo niežtėjimo, odos nusidraskymo, bet ir alerginių reakcijų, kurios, pavyzdžiui, įgėlus bitei ar širšei gali būti labai pavojingos.

 

Nors vabzdžiai atrodo kaip primityvūs organizmai, tačiau gelia jie dėl skirtingų priežasčių. Plėviasparniai, kuriems priklauso bitės, širšės, vapsvos, kamanės, skruzdės , beveik niekada nepuola be priežasties. Jų įgėlimai – tai reakcija į mūsų realią arba numanomą agresiją. Todėl pamačius šiuos sutvėrimus nereikėtų pradėti mojuoti rankomis, bandyti pagauti ir užmušti.

 

Uodų, aklių, gylių, musių ir kiti kraujasiurbių vabzdžių prigimtis kitokia nei plėviasparnių. Kraujo vabzdžių patelėms reikia dauginimosi sezono metu. Akliai ir gyliai ne tik siurbia kraują, bet ir stengiasi padėti kiaušinius žaizdoje. Erkėms kraujas taip pat reikalingas mitybai ir veisimuisi. Jos, kaip ir uodams, kraujo reikia, kad pratęstų giminę.

 

Vabzdžiams žmonės ir gyvūnai yra neišsenkantis maisto šaltinis. Nors daugelis vabzdžių minta nektaru ir žiedadulkėmis, tačiau kraujas jiems yra mitybos paįvairinimas, o kai kuriems – ir vienintelis maistas.

 

Vabzdžių įkandimai gali būti labai pavojingi. Kai į kraujotaką plėviasparniai vabzdžiai suleidžia nuodingas medžiagas, gali pasireikšti įvairaus stiprumo alerginės reakcijos. Bitės odoje palieka geluonį, kuris ir toliau išskiria nuodus, todėl labai svarbu jį iškart pašalinti įgėlimo. Ypač pavojingi įgėlimai lūpų ir liežuvio srityse. Tada gali pasireikšti gerklų edema (tinimas) ir anafilaksinis šokas, kuris gali baigtis net mirtimi. Tuo tarpu skruzdės neturi geluonies, dantų ir žandikaulių, todėl nuodus pavojaus atveju jos išskiria iš papilvės.

 

Uodų įkandimai gresia infekcijomis ir pūliuojančiomis žaizdomis. Uodai ir musės gali tapti pavojingų ligų (leišmaniozės, maliarijos, encefalito, Dengės karštinės) platintojais. Kita vertus, infekcijas platinantys vabzdžiai paplitę egzotiškuose kraštuose, ne Lietuvoje. Erkės yra nepaprastai pavojingos, nes gali sukelti erkinį encefalitą ir Laimo ligą.

 

Vabzdžių įkandimų (įgėlimų) simptomai būna labai įvairūs. Dažniausi:

 

  • Paraudusi, patinusi, niežtinti ar skaudanti įgėlimo vieta.
  • Alerginės reakcijos nuo dilgėlinės iki anafilaksinio šoko.
  • Pūliavimas.

 

Įgėlus tam tikriems vabzdžiams gali pasireikšti tik tai rūšiai būdingi simptomai. Pavyzdžiui, įgėlus vapsvai, bitei ar kitam plėviasparniui gali atsirasti galvos svaigimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, švokštimas, sunkumas ryti, skausmas krūtinėje. Erkių įkandimai atrodo kaip dideli, tamsūs apgamai, visiškai neskausmingi.

 

Labai svarbu iš odos iškart ištraukti geluonį ar erkę. Kad tai padaryti būtų lengviau, tą vietą galima suminkštinti aliejumi. Ištraukus, žaizdą patepti dezinfekcine ir niežtėjimą, sudirginimą mažinančią priemone. Jeigu vieta patinusi, pridėti ledo.

 

Jei atsirado alerginė reakcija, vartoti antihistamininius vaistus. Jei ištiko anafilaksinis šokas, pakilo temperatūra, pradėjo pykinti – nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Alergiški žmonės dažnai į išvykas gamtoje pasiima vaistinėlę, kurioje yra švirkštas su adrenalinu ir vaistai nuo alergijos.

 

Liaudies medicinos žinovai įkandimo vietą siūlo patepti petražolių, čiobrelių, gysločių, kraujažolių, lauro lapų, alavijų ar svogūnų košele. Kiti natūralūs gydymo būdai:

 

  • Šaltas alyvuogių aliejus mažina niežtėjimą ir deginantį pojūtį.
  • Juodosios kiauliauogės sultys, kiaulpienės, pipirmėtės malšina skausmą.
  • Nuo niežtėjimo gali padėti tirpalas iš šilto vandens (240 ml) ir šaukštelio maistinės sodos.
  • 3 šaukštus džiovintos bitkrėslės užpilti 250 ml šalto vandens, užvirti. Pavirinti 15 minučių ir naudoti išoriškai, kai atvės.
  • Alergijos simptomus mažina nuoviras iš dviejų šaukštų petražolių šaknies ir 500 ml verdančio vandens. Nuovirą geriausia laikyti termose, kad neatšaltų. Gerti po 80 ml tris kartus per dieną.

 

Visiškai išvengti vabzdžių įkandimų yra neįmanoma, tačiau galima padaryti taip, kad jie geltų kuo mažiau. Labai svarbi tinkama apranga: marškiniai su ilgomis rankovėmis, ilgos kelnės, uždari batai. Gamtoje taip pat nereikėtų naudoti kvepalų, kitų kvapių kosmetikos priemonių. Šviežius vaisius ir uogas uždengti audeklu. Nebūti agresyviems, nemojuoti rankomis, vengti staigių judesių, nelipti ant skruzdėlynų. Uodus baidyti pelyno, kadagių ir vyšnių kvapais – šių medžių šakelėmis puošti namus. Po iškylos grįžus namo visada būtina pasitikrinti, ar kur nors neįsisiurbė erkė.