Sveikatą stiprina ir troškulį malšina jazminų žiedų, ramunėlių, metų, vaisių arbatos ir kt. Kai kurios arbatos gali skatinti vaisingumą, kitos gerinti miego kokybę, padėti nuo peršalimo ar sutrikus virškinimui, apsaugoti net nuo vėžio, Alzheimerio, Parkinsono ligų.

 

"arbatos"

10 arbatų ir jų beveik stebuklingas poveikis:

 
  • Ilgą laiką žalioji arbata buvo liaupsinama dėl nuostabių sveikatą gerinančių savybių – daug antioksidantų, stiprina širdį, gerina smegenų veiklą. Tačiau sakoma, kad dešimteriopai daugiau naudingų savybių turi mačia (angl. matcha) arbata.  Mačia gaminama iš jaunų žaliosios arbatos lapelių miltelių. Lapeliai laikomi pavėsyje 2 – 4 savaites, prieš perdirbant. Pavėsyje išsaugoma daugiau antioksidantų ir net pasikeičia augalo organinių medžiagų sudėtis. Po to lapeliai garinami, džiovinami ir malami akmeninėmis girnomis. Ruošiant mačią sunaudojamas visiškai visos arbatžolių lapų dalys. Šiame gėrime yra 10 kartų daugiau antioksidantų negu žalioje arbatoje. Chlorofilas, kartais vadinamas augalų krauju, valo ir detoksikuoja organizmą. Mačios skonis panašus į žaliosios arbatos. Mačia atsirado Japonijoje, kur ją galėjo gerti tik karališkosios šeimos atstovai, budistų vienuoliai ir samurajai. Gėrimas suteikia energijos ir poveikis gali trukti iki 6 valandų (maždaug tiek pat, kiek išgėrus puodelį kavos). Mačios miltelius rekomenduojama užpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu, kad nežūtų naudingosios medžiagos. Arbatą galima pagardinti pienu. Mačia stiprina širdį, gerina kraujotaką, mažina cholesterolį, padeda susikaupti, mažina vėžio ir II laipsnio diabeto riziką, gražina odą.
 
  • Tradicinė angliška – juodoji arbata gali pagerinti tiek vyrų, tiek moterų vaisingumą, nes yra itin turtinga antioksidantų. Tačiau ji taip pat turi ir daug kofeino, todėl tokos arbatos vartojimą rekomenduojama riboti nėščioms moterims. Pienas sumažina antioksidantų veiksmingumą, todėl sveikiausia gerti juodąją arbatą su griežinėliu citrinos ir šaukšteliu medaus.
 
  • Imbierų ir citrinų arbata. Didelę energijos dozę suteikianti imbierų ir citrinų arbata mažina uždegimą. Šį gėrimą ypač naudinga gerti moterims, sergančioms endometrioze. Taip pat ši arbata valo organizmą, malšina skausmą, gerina kraujotaką į reprodukcinius organus. Imbieras gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ir viduriavimą, dažnai pasitaikantį nėštumo metu. Imbieras – tradicinis vaistas nuo rytinio pykinimo nėštumo metu.
 
  • Raudonoji arbata auginama Pietų Afrikoje. Joje yra didelis antioksidantų ir vitamino C kiekis, gerinantis spermos kokybę ir didinantis jos kiekį. Be to, raudonojoje arbatoje nėra kofeino, kurio dideli kiekiai gali sumažinti vaisingumą. Šis gėrimas rekomenduojamas poroms, norinčioms susilaukti vaikelio, taip pat tiems, kurie nenori vartoti kofeino. Raudonoji arbata turtinga mineralų (kalio, kalcio, magnio, cinko, vario, natrio, geležies, mangano), vitamino C. Tačiau raudonoji arbata naudinga ne tik tuo, kad didina vaisingumą, bet ir tuo, kad neutralizuoja laisvuosius radikalus, stiprina imuninę sistemą, padeda gydyti odos ligas (žvynelinę, egzemą), naudojant išoriškai ir gerina miego kokybę.
 
  • Jazminų žiedų arbata. Senovės Kinijoje šis gėrimas buvo laikomas afrodiziaku, kuris stiprina vaisingumą. Aromatinga arbata naudinga nėščiosioms. Gėrimas stiprina imuninę sistemą, gali apsaugoti nuo vėžio, padeda sutrikus virškinimui, mažina cholesterolį ir aukštą kraujo spaudimą. Tačiau jazminų arbatoje yra šiek tiek kofeino, nors ir ne tiek daug kiek juodojoje arbatoje ar kavoje, todėl arbatą rekomenduojama vartoti saikingai ir negerti, likus kelioms valandoms iki nakties miego.
 
  • Žalioji arbata turtinga purinų ir polifenolių taip pat skatina vaisingumą, mažina neigiamą streso, netinkamos mitybos, aplinkos, ligų ir senėjimo poveikį. Stiprina imuninę sistemą ir padeda išvengti lėtinių ligų. Be to, žalioji arbata gerina smegenų veiklą, mažina nerimą, greitina medžiagų apykaitą, todėl gali padėti numesti svorio. Gali sumažinti vėžio, Alzheimerio ir Parkinsono ligų riziką.
 
  • Dilgėlių arbata ypač naudinga nėščioms moterims, tačiau taip pat toms, kurios nori pastoti. Dilgėlių lapuose yra vitaminų A, C, D ir K. Gurkšnojant šį gėrimą organizmas aprūpinamas kalciu, kaliu, geležimi ir siera. Visa tai naudinga vaisiaus vystymuisi. Taip pat ši arbata gali padėti, jei vargina alergijos ir šienligė. Atvėsinta dilgėlių arbata, naudojama išoriškai, gerina sausos odos būklę, mažina odos niežulį.
 
  • Mėtų arbata atgaivina, suteikia jėgų ir atpalaiduoja. Mėtų naudingosios savybės sustiprėja, jei arbata ruošiama iš šviežių lapelių. Mėtos mažina stresą, dėl kurio gali būti sunku pastoti. Taip pat mėtų arbata mažina pykinimą. Turi vitaminų A, C, B12, folio rūgšties. Mėtų arbata gerina virškinimą, todėl ją rekomenduojama gerti po valgio. Be to, mėtų arbata gali padėti peršalus, kai vargina kosulys, sloga, nosies užgulimas, gerklės skausmas ar blogas kvapas iš burnos.
 
  • Džiovintų obuolių ir cinamono arbata. Moksliniai tyrimai parodė, kad cinamonas padeda reguliuoti moterų hormonų sutrikimus, naudingas, sergant policistiniu kiaušidžių sindromu. Cinamonas padeda palaikyti normalią kraujotaką reprodukciniuose organuose. Taip pat šis šildantis prieskonis mažina cukraus kiekį kraujyje ir cholesterolį. Obuoliuose esantis vitaminas B6 didina deguonies koncentraciją kraujyje, skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir stiprina imuninę sistemą.
 
  • Aviečių lapų arbata, ypač laukinių, turi labai daug kalcio. Teigiamai veikia gimdą, todėl gali padėti greičiau pastoti. Kita vertus, šia arbata nėščioms moterims geriau nepiktnaudžiauti, nes ji gali paaštrinti gimdymo skausmus. Nors kai kurioms moterims gali sumažinti gimdymo skausmus. Viskas priklauso nuo individualaus organizmo netoleravimo. Be to, ši arbata padeda peršalus, sutrikus virškinimui, stiprina imuninę sistemą.