Sklandi kraujotaka gyvybiškai svarbi. Būtent todėl šios sistemos sutrikimai tokie pavojingi. Deja, ankstyvi kraujotakos sutrikimų simptomai dažnai ignoruojami. Žmonės sunerimsta ir sveikata labiau rūpintis pradeda tik tuomet, kai pasireiškia sunkių ligų. Bent dalies jų, medikų teigimu, galima išvengti laiku pasirūpinus kraujotakos sutrikimų prevencija.

 

Sudėtinga ir jautri sistema3d,Illustration,Of,A,Constricted,And,Narrowed,Artery,And,The

 

Kraujotakos sistema – viena organų sistemų, lemiančių normalų organizmo funkcionavimą ir medžiagų apykaitą. Kraujotakos sistemą sudaro širdis – centrinis kraujo apytakos organas, kraujagyslės – venos, arterijos ir kapiliarai, kraujas – jungiamasis audinys, kuris palaiko įvairių audinių fizikinių ir cheminių savybių pusiausvyrą, pavyzdžiui, pastovią kūno temperatūrą. Per kraujotakos sistemą į ląsteles išnešiojami hormonai ir biologiškai aktyvios medžiagos: adrenalinas, noradrenalinas, tiroksinas, acetilcholinas, angiotenzinas, mineralai kalcis, kalis, reikalingos ląstelių veiklai reguliuoti. Kol kraujotakos sistema veikia sklandžiai, žmogus energingas. Net ir jai sutrikus organizmas iš pradžių stengiasi atsiradusius sutrikimus kompensuoti. Tad ankstyvuosius kraujotakos sutrikimus sunku pastebėti. Visgi galima įtarti, kad problemos gresia, jei nuolat susiduriama su rizikos veiksniais. Vienas jų – padidėjęs cholesterolis. Jam kaupiantis kraujagyslių sienelėse, sumažėja kraujagyslių elastingumas, jos susiaurėja, ilgainiui arterijos gali apskritai užsikimšti. Kita priežastis – kraujospūdžio padidėjimas. Dėl ilgą laiką trunkančio arterinio kraujospūdžio padidėjimo ilgainiui pažeidžiamos kraujagyslės, širdis, inkstai, smegenys; padidėjęs kraujo spaudimas vidutiniškai 3–4 kartus padidina insulto ir miokardo infarkto riziką. Kraujo cirkuliacija sutrinka ir dėl žalingų įpročių: netinkamos mitybos, padidėjus svoriui, vartojant alkoholį, rūkant, moterims per nėštumą bei menopauzę. Mat tuomet keičiantis hormonų pusiausvyrai ir net kraujo tūriui visos organizmo sistemos dirba viršvalandžius. O tai kenkia kraujagyslėms.

 

Svarbiausi taškai

 

Kūne beveik nėra kertelių, kuriose nesiraizgytų audinius maitinančių kraujagyslių. Tad bent teoriškai kraujotakos sutrikimai gali pasireikšti bet kurioje vietoje. Visgi medikai ragina atidžiau stebėti 3 taškus, kuriuose kraujotaka sustreikuoja greičiausiai:

 
  •  Sutrikus periferinei kraujotakai galimas rankų ir kojų pirštų šalimas, ima varginti galūnių silpnumas, brinkimas, blauzdų skausmas einant, pakaitiniai šlubčiojimai. Dėl sutrikusios kraujotakos net gali atsirasti odos spalvos pokyčių (galūnės pablykšta, ypač pakėlus), sausumas, dėl pažeistos galūnių kraujotakos sumažėja temperatūra, pasireiškia galūnių tirpimas, dilgčiojimas, skruzdžių bėgiojimo pojūtis, mažesnis jautrumas.
 
  •  Galvos kraujotakos sutrikimai pasireiškia galvos svaigimu, skausmu, pusiausvyros sutrikimu. Dažniausiai vargina vyresnius asmenis. Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, visuomenei senstant, lėtinės smegenų išemijos – įvairios kilmės ilgalaikio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo – atvejų daugėja. Ilgalaikis smegenų kraujotakos sutrikimas skatina neuronų degeneraciją, atrofiją, sutrikdo kasdienę veiklą, blogina gyvenimo kokybę.
 
  •  Pablogėjus širdies kraujotakai pajuntami angininiai spaudžiančio pobūdžio skausmai, galimas širdies „drebėjimas“, svaigulys, trūkti oro užsiimant fizine veikla, sopėti širdies srityje. Pajutus tokius simptomus nedelsti ir ieškoti pagalbos.
 

Visgi dar prieš pasireiškiant įvairiems kraujotakos sutrikimų simptomams derėtų atlikti pagrindinius tyrimus, kurie padeda nustatyti, ar žmogus yra rizikos grupėje. Rekomenduojama įvertinti cukraus ir riebalų kiekį kraujyje, atlikti cholesterolio tyrimus bei širdies ir kraujagyslių echoskopiją.

 

Insultas ir infarktas

 

Laiku pastebėtas pavojus ir veiksmingos profilaktikos taikymas padėtų išvengti pačių sudėtingiausių ir neretai mirti pasibaigiančių kraujotakos sutrikimų – insulto ir infarkto. Dėl užsikimšusios kraujagyslės sutrikdoma įprasta kraujo tėkmė ir sumažėja tam tikro organo aprūpinimas arteriniu krauju ir deguonimi, be kurio prasideda ląstelių žūtis. Jei kraujotakos sutrikimas įvyksta širdį maitinančiose kraujagyslėse ir sutrikdomas širdies raumens aprūpinimas deguonimi (išemija) – būklė vadinama miokardo infarktu, o jeigu sutrikdoma galvos smegenų kraujotaka – būklė vadinama galvos smegenų insultu. Insultas gali būti ne tik tada, kai smegenims pritrūksta kraujo, jis taip pat įvyksta ir tada, kai smegenyse trūksta kraujagyslė. Visgi kraujotaka gali sutrikti bet kuriame organe, kuris turi kraujotaką – ne tik širdyje ar galvos smegenyse, tačiau ir inkstuose ar akyse. Tai, kad gresia nelaimė, suprasti galima išmokus atpažinti specifinius simptomus.

 

Priešinfarktinė būklė pasireiškia staigiai praeinančiais skausmais už krūtinkaulio, ritmo sutrikimais, dusuliu. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, skatinantys insultą, apie save praneša galvos svaigimu, atminties sutrikimais, laikinais regos pakitimais, galūnių nutirpimu, kojų silpnumu. Ne visi priešinfarktinę ar priešinsultinę būklę patiriantys žmonės atsiduria medikų rankose. Kartais šie simptomai praeina net nesupratus, koks pavojus grėsė. Deja, tokie sutrikimai kartojasi ir vis stipresni. Todėl ypač svarbu neignoruoti tokių simptomų ir nedelsti kreiptis į gydytojus. Jie gali skirti vaistų, tačiau taip pat rekomenduos koreguoti gyvenimo būdą. Mat patikimiausias kraujotakos sutrikimų gydymas – tinkama jų profilaktika.

 

Kas padeda išsaugoti sklandžią kraujotaką?

 

Norint atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas, ypač svarbu atsisakyti žalingų įpročių. Rūkymo ir kraujotakos sutrikimų ryšys moksliškai įrodytas dar prieš 50 metų. Nesaikingai vartojamas alkoholis žaloja kraujagysles ir vargina širdį bei kepenis. Taip pat svarbu peržiūrėti valgiaraštį. Įrodyta, kad nedidelis riebalų kiekis maiste yra sveikiau, nei valgyti vien tai, kas neturi riebalų. Iš tikrųjų nereikėtų atsisakyti riebalų, tačiau daugumą jų turėtų sudaryti polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių gausu šaltai spaustame alyvuogių, saulėgrąžų ar moliūgų aliejuje. Konditerijos kepiniai nėra sveika kraujagyslėms, jų vengti kaip ir saldumynų, pyragų, įvairių desertų. Daug įtakos kraujotakai turi fizinis aktyvumas. Reguliari mankšta didina kraujagyslių elastingumą. Palankiausia kraujagyslėms mankšta laikomas plaukiojimas, bent 40 min. pasivaikščiojimai nelygia vietove ir važinėjimas dviračiu. Kraujotaką gerina ir tempimo pratimai. Jie itin naudingi dirbantiems sėdimą darbą. Kaip apsauga kraujagyslėms tinka augalinės medžiagos, pavyzdžiui, ginkmedis. Džiovinti šių medžių lapai medicinoje naudojami tūkstantmečius. O per pastaruosius 30 metų atlikta daug ginkmedžio tyrimų. Jais bandyta nustatyti, kaip ginkmedžių preparatai veikia kraujotaką, atmintį, demenciją, periferinių kraujagyslių ligas. Vokietijos medikų asociacija patvirtino, kad ginkmedžio lapų ekstraktas tinkamas vartoti sutrikus periferinės ir centrinės nervų sistemos laidumui, smegenų kraujotakai, susilpnėjus atminčiai, sergant astma. Taip pat ginkmedis veiksmingas norint reguliuoti kraujospūdį. Kaip maisto papildas, ginkmedžio lapai dažnai vartojami kraujotakos sutrikimų profilaktikai. Ypač vyresniame amžiuje.

 

Eglė Stratkauskaitė