Vaikystėje rinkote kramtomosios gumos popierėlius, lėles ar viską apie dievinamą muzikos grupę? Šiandien jūsų kolekciją sudaro suvenyrai, bateliai, rankinės, kvepalai ar knygos? Atskleisime, kodėl daiktų kaupimas taip ramina.

 

Man,Watching,A,Collection,Of,Postage,Stamps,Isolated

Nostalgija praeičiai

 

Viena priežasčių, kodėl žmonės kolekcionuoja – daiktai yra emociniai inkarai. Siekiame išsaugoti malonias sąsajas su praeities įvykiais, laimingu periodu arba sutiktais žmonėmis. Taip didėja magnetukų, atvežamų iš kelionių, atvirukų, nuotraukų kolekcijos. Pomėgį gali paskatinti vos viena ypatingo žmogaus dovana, pavyzdžiui, dailės kūrinys ar skulptūrėlė. Psichologų teigimu, pandemija padidino kolekcionierių gretas. Daugelis ieškojo nusiraminimo ir atrado pomėgį, kuris teikė pasitenkinimą vaikystėje. Įdomu tai, kad vyresnė karta mėgsta rinkti tradicinius objektus (knygos, pašto ženklai, kortelės, meno dirbiniai), o tūkstantmečio vaikai ir jaunesni – praktiškus daiktus (sportbačiai, rankinės, kvepalai, papuošalai), nematerialius dalykus (tatuiruotės ant kūno, virtualūs žaidimų žetonai).

 

Galios jausmas

 

Kai kuriems žmonėms, surinkus visus kolekcijai priklausančius daiktus, kyla jaudulys, pasitenkinimas savimi ir pasiekimu, panašiai kaip sudėjus visas dėlionės dalis į paveikslą. Tūkstantmečio karta negali atsispirti rinkodaros pasiūlymui rinkti, pavyzdžiui, greitojo maisto restoranuose parduodamų žaisliukų. Mažmožis lemia jausmą, kad turime pinigų pirkti ir kaupti daiktus. O tai susiję su galia. Vyresnės kartos didžiuodavosi dideliais pirkiniais, tokiais kaip namas, automobilis. Atėjus sunkmečiui ir taupant pinigus pomėgis rinkti nebrangius daiktus išpildo norą valdyti „turtą“. Kolekcionuojant ne vienus metus galima stebėti savo socialinę ir finansinę pažangą. Gali būti, kad jaunystėje žmogus negalėjo įsigyti brangaus paveikslo, tačiau po 20 metų – turi pinigų pomėgiui.

 

Vilties žiburėlis

 

Kolekcionavimas siejasi ne tik su maloniais prisiminimais, bet ir suteikia vilties, optimizmo, kad ateityje viskas bus gerai. Ekonominio, politinio nestabilumo laikotarpiu, atsidūrus gyvenimo kryžkelėje, po sunkių emocinių sukrėtimų ieškome stabilumo ir saugumo garanto. Pomėgis kolekcionuoti gana pasyvus, todėl pritaikomas prie bet kokio užimtumo. Rinkti gali tiek dirbanti trijų vaikų mama, tiek senjoras, slaugantis sergančią antrąją pusę. Kolekcionavimas – laisvalaikio praleidimo būdas, padedantis trumpam atitolti nuo rūpesčių, mėgautis veikla. Įrodyta, kad hobis malšina stresą. Kolekcionavimas guodžia ir įgalina mintį, jog ateityje pavyks užpildyti gyvenimą norimais dalykais.

 

Komfortas ir kontrolė

 

Žmonėms būdingas instinktas turėti, o daiktai suteikia patogumo ir saugumo jausmą. Mums reikia apčiuopiamo atlygio už patiriamus sunkumus gyvenime ir įrodymų, jog turime galios ir veiksmų laisvę. Anot psichologų, daug žmonių pandemijos metu atrado naują pomėgį arba pirmą kartą pradėjo kolekcionuoti, nes neteko tvirto pagrindo po kojomis. Situacija buvo nekontroliuojama. Tuomet daiktai suteikė reikiamą dopamino dozę. Kolekcionuojamų objektų paieška ir įsigijimas suaktyvina smegenų malonumų centrus, todėl jaučiamės komfortiškai. Daiktai sustiprina nuosavybės jausmą „turiu visko, ko reikia“, todėl suteikia trokštamos pilnatvės ir pakankamumo.

 

Komunikacijos būdas

 

Daiktų kolekcionavimas – ne tik įdomi veikla. Pomėgis skatina žmones burtis į tam tikras socialines grupes, o mums svarbu priklausyti „genčiai“. Deja, vartojimas yra pagrindinė kultūros veikla, o perteklinė daiktų gamyba – šio laikmečio bruožas. Nors anksčiau kolekcionavimas buvo tik turtingųjų privilegija, šiandien pomėgis išplitęs visuose socialiniuose sluoksniuose, nepaisant amžiaus ir lyties. Jaunimas seka influencerius, kurie daugiausia dėmesio skiria tam tikroms kolekcijoms ar daiktams. Psichologų teigimu, tūkstantmečio karta kolekcionuoja siekdama ir individualumo, ir bendrumo. Žmonės buriasi į grupes, turinčias tuos pačius interesus, tačiau taip pat svarbu turėti kolekcijoje kažką išskirtinio, unikalaus, ką sunku rasti.

 

Saviraiška

 

Kolekcija – mūsų pačių pratęsimas. Tai, ką žmogus pasirenka kaupti, apibrėžia jį kaip asmenybę ir reprezentuoja aplinkiniams. Konkrečių dalykų kolekcionavimas yra didžiausia saviraiškos priemonė, pavyzdžiui, senovinių atvirukų rinkimas atspindi susidomėjimą istorija, kelionėmis, menu. Daiktai, kuriems leidžiame pinigus, rodo mūsų prioritetus. Anot psichologų, kolekcijų objektai gali atskleisti vaikystės traumas ar kitą svarbią patirtį. Kai kada kolekcionavimas padeda užpildyti emocinę tuštumą ir vienatvės jausmą. Štai kodėl prisirišame prie daiktų ir suteikiame jiems asmeninę reikšmę. Svarbu suprasti, kodėl kyla tokie poreikiai, ar jie valdomi, ar kolekcionavimu nedangstomos didesnės psichologinės problemos.

 

Investicija į ateitį

 

Kolekcionavimas gali būti puikus būdas kurti ir išsaugoti prisiminimus. Tačiau daiktai turi ne tik emocinę, bet ir finansinę vertę. Kolekcionavimas, suderintas su verslu, gali papildyti šeimos biudžetą. Laikui bėgant kolekcinių, antikvarinių daiktų kaina tik didėja – pradedant žaislais, baigiant vynu. Internetas atveria galimybes ieškoti norimų daiktų, pirkti tam, kad po 10 metų pavyks parduoti keliskart brangiau. Šiandien negąsdina geografiniai atstumai ar kalbos barjerai. Prieiga prie kolekcionuojamų daiktų daug didesnė nei anksčiau. Kolekcionavimas keliasi į virtualią erdvę. Kriptovaliutos – investicijos į ateitį unikalia forma.

 

Specialistės komentaras

 

Psichologė Vitalija Marcinkevičienė

 

Kolekcionavimas daugeliui turi ne piniginę, o emocinę vertę. Kas skatina rinkti daiktus?

   
  •  Atsiminimai. Kolekcija iš daiktų, kurie primena kažką malonaus, gero iš vaikystės ir jaunystės, suteikia teigiamų emocijų.
  •  Kognityvinė priežastis. Naujų kolekcijos elementų paieška siejama su informacijos tyrinėjimu, įvairių duomenų ir faktų rinkimu.
  •  Azartas. Žmogus siekia ne tik gauti norimą daiktą savo kolekcijai, bet ir išplėšti konkurentui iš po nosies vertingą laimikį.
  •  Noras būti kaip visi. Priklausydamas tam tikram uždaram ratui žmogus jaučiasi laimingas, labiau pasitiki savimi. Bendri pomėgiai dovanoja naujų pažinčių, galimybę pabendrauti, gerai praleisti laiką. Kolekcionieriai buriasi į klubus, rengia parodas, keičiasi daiktais.
  •  Noras išsiskirti. Kolekcionavimas – vienas saviraiškos būdų. Kolekcija atskleidžia žmogaus vidinį pasaulį, skonį, originalumą ir pasaulėžiūrą.
  •  Tuštybė. Kolekcionavimas patenkina pripažinimo, pagarbos poreikį. Žmogus įsitikinęs, kad kitų akyse jis tampa protingesnis, iškilesnis, išprusęs eruditas. Kolekcijos pasitarnauja kaip socialinio statuso arba priklausymo finansiniam ar intelektualiniam elitui rodiklis.

 

Pomėgis kažką rinkti dažnai lieka iš vaikystės. Kodėl vieniems suaugusiems žmonėms patinka kolekcionuoti, o kiti išauga tokį hobį ar renkasi kitą?

 

Kolekcionavimą skatina intelektualinis pasitenkinimas. Pomėgis reikalauja disciplinos, specifinių žinių ir dėmesio detalėms. Vienas svarbiausių motyvų yra laukimas. Noras rasti unikalų ir vertingą objektą kelia džiaugsmą net kūdikystėje. Būtent tada stipriausiai įsijungia malonumo centras. Kai tik pasiekiamas tikslas, emocijos nurimsta. Kitaip tariant, atlygio laukimas stimuliuoja už malonumą atsakingas smegenų sritis labiau nei daikto turėjimas. Tai iš dalies paaiškina, kodėl kolekcionavimas neapsiriboja vien hobiu ir tampa tikra aistra.

 

Kada pomėgis tampa priklausomybe pirkti ir kaupimo manija?

 

Tamsioji aistros pusė ta, kad kolekcionavimas gali sukelti didelę priklausomybę ir išsivystyti į nevaldomą elgesį. Situacija tampa nekontroliuojama. Žmogus nustoja laikytis aiškaus kolekcijos organizavimo ir tiesiog kaupia daiktus be tvarkos. Priklausomas žmogus gali išleisti santaupas, pamiršti realų pasaulį, artimuosius. Tai pamažu veda į bankrotą bei sunkias psichines ligas.

 

Pasak psichiatrų, nuo pomėgio kolekcionuoti iki psichikos sutrikimo – vienas žingsnis. Kolekcionieriaus sutrikimą nustatyti paprasta. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek ir kokių daiktų sukaupta. Normalu, jei žmogus kolekcionuoja daiktus, turinčius išliekamąją emocinę ar finansinę vertę, kolekcija – sutvarkyta, susisteminta, estetiškai eksponuojama. Pavojaus varpai skamba, jei asmuo neša į namus šiukšles.

 

Kaupimo sutrikimas paprastai yra lėtinis. Simptomų intensyvumas arba spontaniška remisija svyruoja mažai. Žmogus sukaupia daug daiktų, kuriems neturi vietos. Daiktai užgriozdina gyvenamąją erdvę. Patologinio kaupimo sutrikimui būdingas nuolatinis nenoras išmesti ar pasidalyti turtu, nepaisant jo tikrosios vertės. Dėl šio sutrikimo kyla problemų socialinėje, profesinėje ar kitose veiklos srityse. Asmuo jaučiasi nesuprastas ir izoliuojasi nuo artimųjų bei visuomenės. Kaupimas lemia nesaugias gyvenimo sąlygas, didina gaisro pavojų, sukuria teisinių problemų.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė