Monika Sesickaitė-Rachinštein, dar žinoma kaip Monika Ra, – viena ryškiausių rinkodaros ir socialinių tinklų specialisčių Lietuvoje. Monika pasakoja, kad vis daugiau verslų visame pasaulyje suvokia nuomonės formuotojų įtaką jų sėkmei. Deja, pas mus netrūksta neigiamo nusistatymo. „Žmonės linkę nuvertinti darbą, kurio nesuvokia“, – mano pašnekovė.

 

shared image

Monika Sesickaitė-Rachinštein, asm. archyvo nuotrauka.

Kodėl metas socialinius tinklus pradėti vertinti rimtai?

 

Kai 2018-aisiais pasirinkau savo kelią – komunikaciją, grįstą socialinių tinklų psichologija, daugelis žiūrėjo kreivai. Instagramas buvo pramoga, o nuomonės formuotojai – išpūstas muilo burbulas. Į mane žiūrėjo lyg į „tą, kuri fotografuoja lėkštes ir šypsosi saulei“. Ir vis dėlto šiandien šis kelias – tai pagrindinė verslų variklio ašis, masinės psichozės kūrimo centras, žaidimas su žmogaus elgesio algoritmais. Tada buvo pašaipos, o dabar – milijardiniai sandoriai.

 

Šiandien stebime, kaip paprastas vaizdo įrašas – viena emocija, vienas veiksmas, vienas „krimst“ – sukelia pasaulinę audrą. Pavyzdys? Dubajaus šokoladas. Jį sukūrė moteris, turinti neabejotiną talentą maistui. Tačiau keturis nesėkmingus projektus pakeitė vienas „TikTok“ įrašas, kur vienintelė smulki blogerė tiesiog skaniai pakramtė. Ir viskas. Produktas virto kultu, įmonės pardavimai šovė į debesis.

 

Šiuo metu visus apėmusi nauja masinė psichozė – „Labubu“ žaisliukai…

 

„Labubu“ žaisliuką vienas menininkas kūrė metų metus, tačiau didelio susidomėjimo nesulaukė, kol vieną dieną žinoma nuomonės formuotoja Amerikoje jį užsikabino ant rankinės. Po kelių savaičių lėlyčių kūrimas išaugo iki milijardinės rinkos. Ar tai sėkmė? Ne. Tai psichologija, suveikusi laiku ir vietoje.

 

Ir manęs tai nenustebino, nes pati jau esu tai dariusi. Strategiškai išpopuliarinau produktus, kurių nupirko tiek, kad net nebespėjo gaminti: kolageną, balinamąją dantų pastą. Žmonės pirko ne tik dėl veiksmingumo, bet ir todėl, kad tai trendas (tendencija, mada – red. past.), nes visi pirko, norėjo priklausyti tam pačiam burbului. Ir tai normalu. Trendų mechanika – tai ne mada, tai masinės elgsenos matematikos formulė, paremta tuo, kad žmonės visada turėjo bendrystės troškimą. Jie nori išbandyti tą patį, kalbėti apie tą patį, jaustis priklausantys. Prieš socialinius tinklus šį efektą pasiekti kainuodavo milijonus – televizija, reklamos, spauda, o šiandien užtenka vienos gerai sužaistos emocijos. Vienos natūralios, bet apgalvotos žinutės, ir tai gali nebekainuoti nieko. Socialiniai tinklai – ne blogis. Tai galia, instrumentas, kuris – jeigu jį perpranti – ne tik pakeičia tavo gyvenimą, bet ir gali sukurti verslą nuo nulio.

 

Kaip jums asmeniškai pasitarnavo soc. tinklai?

 

Esu matoma TV laidose, žiniose, žurnaluose, net ant viršelių. Kaip ten atsidūriau? Ne todėl, kad laukiau, kol kas nors pastebės. Ne todėl, kad man „sekasi“. Tiesiog pritaikiau savo rinkodaros žinias „Instagram“ platformoje. Žmonės išgirdo apie mane, pamatė mano darbus ir sugebėjimus. Taip tapau Lietuvos „Instaguru“.Anksčiau daug metų dirbau su gerais ir žinomais projektais, bet manęs niekas nepastebėjo. Tik tada, kai nepabijojau išreikšti savęs socialiniame tinkle, mano gyvenimas pasikeitė. Ir žinote – ką? Tai jėga, kurios nesupranti, kol nepabandai.Kitą kartą, kai pajusite kritikos baimę, prisiminkite – net valstybė vertina šios veiklos svarbą. Socialiniai tinklai suteikia ne tik galimybę užsidirbti, bet ir laisvę planuoti gyvenimą taip, kaip norite.

 

Kodėl dauguma žmonių siekia žinomumo?

 

Žinomumas = sėkmė. Tai sėkmės raktas, ateities verslo ar karjeros pagrindas. Žinomumas – tarsi duomenų bazė, kurią gali naudoti bet kuriuo gyvenimo momentu. Nori pradėti naują verslą? Puiku – jau turi auditoriją. Nori pereiti į geriau mokamą profesiją? Žinomumas atvers daugiau durų, nei galėjai įsivaizduoti.

 

Pagalvokite apie numerologą ir žinomą numerologą. Arba apie fotografą ir žinomą fotografą. Pajamos, galimybės – viskas skiriasi. Būti žinomam reiškia būti matomam, o būti matomam – turėti daugiau galimybių ir pajamų.

 

Ar verslai Lietuvoje jau geba išnaudoti socialinius tinklus?

 

Deja, Lietuvoje šis instrumentas vis dar kišamas į kišenę su užrašu „nesąmonė“ arba „kažkokios bobos ten deda nuotraukas“. Verslai vis dar žiūri pašaipiai. Galingi žmonės, kurie galėtų tikru turiniu formuoti visuomenės kryptį, renkasi tylą arba pasitraukimą. Užtat sceną užima tie, kurie garsiausiai rėkia, bet nieko nekuria. Keistuoliai, kuriems populiarumas – tikslas, o ne pasekmė. Ir jie formuoja mūsų jaunimą, jie kuria tai, ką matys 15-metė vos pabudusi. Jie įsirašo į vertybių sistemą. Užsienyje socialiniai tinklai veikia kaip inspiracijos kanalai: žvaigždės kalba apie discipliną, kūrybą, motyvaciją. Pas mus – kaip greičiau gauti patiktuką, atskleisti intymų purvą ar sukelti dramą. Taip švaistomos galimybės, o šalies potencialas paniekinamas.

 

Kaip manote, ar ateityje keisis lietuvių požiūris į soc. tinklus?

 

Žinau, ką gali šis įrankis. Ir manęs nebestebina nei milijardai, nei masės. Aš tik stebiu, kas dar spės atsibusti ir juo pasinaudoti tikslingai. Socialiniai tinklai – tai jėga, o kaip ją naudoji, priklauso nuo tavo galvos, vertybių ir ambicijų. Jie gali iš tavęs padaryti klouną arba verslo legendą. Tarp šių dviejų kelių – vos viena gerai sužaista žinutė, viena frazė, keičianti verslo trajektoriją: nuo užsidarymo slenksčio į plėtrą.

 

Iš asmeninės patirties galiu pasakyti labai aiškiai: kartais verslui nereikia nei naujo produkto, nei naujo interjero, nei pergalvotos kainodaros. Kartais jam reikia vienos teisingos frazės. Prieš kiek daugiau nei metus į mane kreipėsi vienas iš organinio maisto tinklo „Wild & The Moon“ bendrasavininkų. Paryžiuje jie buvo beveik kultas, žmonės rinkosi jų sultis, jų estetiką, jų idėją, bet Dubajuje viskas klostėsi visai kitaip: lankytojai neužsikabino, energija stovėjo, pelnas svyravo ant išgyvenimo ribos. Tai buvo akimirka, kai jie rimtai svarstė, ar verta tęsti? Atvykęs klientas uždavė vieną klausimą: „Ar dar įmanoma kažką pakeisti?“Mano atsakymas buvo paprastas – „Taip“. Konceptas liko tas pats, interjeras tas pats, net kainodara nejudinta. Padarytas vienas strateginis įvedimas: nuomonės formuotojų reklama, ne bet kokia, o tiksli, kryptinga ir emocionaliai kalibravusi žinutę: „Celebrities‘favorite place in Paris – now in Dubai“ (garsenybių mėgstamiausia vieta Paryžiuje – dabar Dubajuje).

 

Kokie pokyčiai įvyko?

 

Žmonės, kurie anksčiau pro tą vietą tiesiog praeidavo, pradėjo į ją žiūrėti kitaip. Vieta iškart įgavo socialinį statusą, emocinę reikšmę, norą jai priklausyti. Niekas nenori atsilikti nuo to, kur renkasi pasaulio grožio, mados, stiliaus žmonės. Ir per kelis mėnesius žinutė pradėjo keliauti iš lūpų į lūpas, iš „story“ į „story“, šoktelėjo pardavimai, o netrukus jie paskelbti nauju „spotu“ Abu Dabyje. Tai ne stebuklas, tai – strategija. Ir, žinoma, kur kas daugiau nei tik nuomonės formuotojų žinutė. Užkulisiuose vyko darbas, analizė, reputacijos valdymas, emocinio turinio strategija. Bet pagrindinis lūžis – nuomonės formuotojai su gera žinute. Tai ir yra nuomonės formuotojų galia, kai ji naudojama ne banaliam „sveiki, išbandžiau šampūną“, o kaip socialinės elgsenos svertas.

 

Ar norint būti nuomonės formuotoju, kurti populiarų turinį, reikalinga talentinga komanda?

 

Aš esu pavyzdys, kad visko galima pasiekti vienam. Viską pasiekiau pati, be jokios komandos, be pagalbos. Svarbiausia, ką reikia suprasti, – tai nelengva. Reikia tikro atsidavimo ir laiko. Pradėjau, kai laukiausi, ir tam tikrai turėjau laiko. Per tris mėnesius tapau žinoma. Kodėl? Nes įdėjau daug darbo ir pastangų.

 

Soc. tinklai nėra sritis, kur galite būti „viena koja“. Jei tikitės rezultatų, turite visiškai atsidėti šiam darbui. Tai procesas, kuriame kiekvienai detalei būtinas dėmesys: nuo strategijos iki turinio kūrimo. Šiandien, dirbdama su klientais, nebesu viena – mano įmonėje prie vieno projekto dirba visa komanda: rašytojai, strategai, reklamos specialistai, vaizdo įrašų kūrėjai ir daugiau. Kodėl? Nes socialiniai tinklai – kompleksinis darbas, kuriam reikia žinių, supratimo ir kryptingos veiklos.

 

Tie, kurie galvoja, kad socialiniai tinklai – juokingas užsiėmimas, dažniausiai nesupranta šios veiklos sudėtingumo. Keista, kaip lengvai žmonės linkę nuvertinti kitų darbą, kurio jie nesuvokia. Jie niekada nesijuokia iš kitų profesijų, bet kai kalba pasisuka apie socialinius tinklus, kritika ir smerkimas liejasi laisvai. Kodėl? Man tai išlieka paslaptimi.

 

Kodėl turėtume rimčiau vertinti nuomonės formuotojus?

 

Lietuvoje dar dažnai žodis „influenceris“ nuskamba su pašaipa. Bet kai kurie verslai jau supranta – tai ne žmogus su asmenuke, tai kanalas, kuris valdo auditorijos psichologiją. Ir tas kanalas, jei gerai sukalibruotas, gali ištempti verslą nuo bankroto iki franšizės plėtros. Viena frazė gali pakeisti verslo eigą, viena emocija perrašyti finansinę kreivę. Vienas žmogus su įtaigiu postu – atverti miestų, šalių, rinkų duris.

 

Autorė Laima Samulė