Nėštumas – džiaugsmingas ir jaudinantis laikas, bet jaučiamas ir nerimas, ar su kūdikiu viskas bus gerai. Kad būtų ramiau, šiuolaikinė medicina siūlo išsamius tyrimus, kuriuos atlikę gausime vertingos informacijos apie būsimo kūdikio ir nėščiosios sveikatą.

 

I trimestras Happy,Pregnant,Woman,Visit,Gynecologist,Doctor,At,Hospital,Or,Medical

 

(510 savaičių)

 

Įtarus nėštumą (nepasirodžius mėnesinėms, pasidarius nėštumo testą) metas apsilankyti pas gydytoją ginekologą ultragarsiniam tyrimui. Jį atliekant patvirtinama, ar nėštumas tikrai yra, ar vaisius vystosi tinkamoje vietoje, įvertinama nėštumo rizika, matuojamas kraujospūdis, apskaičiuojamas KMI, skiriami kraujo ir šlapimo tyrimai. Šie tyrimai itin reikšmingi, nes įvairios infekcijos pavojingiausios, kai vaisius dar tik pradeda vystytis. Lietuvoje hepatito B ir C, citomegalo viruso, raudonukės, chlamidiozės tyrimai nefinansuojami. Jei moteriai padidėjusi rizika užsikrėsti šiomis ligomis, medikai pataria išsitirti asmeninėmis lėšomis. Išsamūs kraujo tyrimai taip pat padės nustatyti, ar būsimai mamai netrūksta svarbių vitaminų ar mineralinių medžiagų, nuo kurių priklauso ne tik jos, bet ir būsimo kūdikio sveikata.

 

Po dviejų savaičių išduodama nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymi svarbius duomenis apie nėštumą. Ginekologas paskirs gerti folio rūgštį, jei reikia – ir nėščiųjų vitaminus.

 

(11–13 savaičių)

 

Atliekamas planinis detalus ultragarsinis vaisiaus ištyrimas. Pagal vaisiaus viršugalvio ir sėdmenų matmenis nustatoma preliminari gimdymo data. Sužinoma, kiek vaisių vystosi gimdoje. Atidžiai apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų ultragarsinių žymenų. Bene svarbiausias rodmuo – sprando raukšlės (vaiskumo). Pagal sprando srityje besikaupiančio skysčio kiekį nustatoma Dauno ir kitų chromosominių ligų rizika.

 

Vyresnėms nei 35 m. moterims (taip pat pageidaujant nėščiajai, esant padidėjusiai genetinių ligų rizikai) atliekama genetinė patikra – iš kraujo imami biocheminiai žymenys ir apskaičiuojama chromosominių ligų rizika. Dvigubas PRISCA testas rodo riziką pagimdyti vaisių su Dauno, Edvardso ar Patau sindromu. NIPT tyrimas nustato ne tik dažniausius 21, 18, 13 chromosomų skaičiaus pakitimus (Dauno, Edvardso, Patau sindromai), bet ir lytinių chromosomų skaičiaus pokyčius, kai kuriuos mikrodelecinius sindromus, vaisiaus lytį ir monogenines ligas dėl genų mutacijų.

 

Šiuo laikotarpiu gali būti atliekamas invazinis vaisiaus sveikatos tyrimas – choriono gaurelių biopsija, kurio metu biopsine adata paimamas mėginys iš placentos audinio. Verta žinoti, kad visi (ne)invaziniai genetiniai tyrimai rekomenduojami, bet neprivalomi. Būsima mama renkasi pati.

 

II trimestras

 

(1320 savaičių)

 

Atliekamas planinis ultragarsinis tyrimas, kurio metu atidžiai apžiūrima gimda, placenta, vaisiaus vandenų kiekis, atliekami vaisiaus matavimai, stebimi organai ir sistemos. Šiuo laikotarpiu įmanoma pastebėti daugumą galimų vystymosi anomalijų. II trimestro metu galima atlikti trigubą PRISCA testą, kuri įvertina Dauno ir Edvardso sindromų riziką bei papildomai – nervinio vamzdelio defekto (spina bifida) pavojų.

 

Nuo 15 savaičių galima atlikti amniocentezę, kurios metu su biopsine adata per pilvo sienelę paimamas vaisiaus vandenų mėginys, procesą kontroliuojant ultragarso aparatu. Šis tyrimas, kaip ir choriono gaurelių biopsija, rekomenduojamas tik esant indikacijoms, kai nustatoma didelė vaisiaus ligų rizika.

 

(20–28 savaitė)

 

Kartojami kraujo ir šlapimo tyrimai, vertinamas gimdos dugno aukštis, kiekvienos apžiūros metu klausomasi vaisiaus širdies tonų. Jei kas nors iš šeimos narių serga cukriniu diabetu arba nėščioji turi antsvorio, taip pat jei pirmasis vaikutis gimė sverdamas daugiau kaip 4 kg, gydytojai rekomenduoja pasidaryti gliukozės toleravimo testą. Jo metu iš veninio kraujo nustatomas gliukozės kiekis jame. Tuomet nėščioji išgeria stiklinę gliukozės tirpalo ir po poros valandų vėl ištiriamas kraujas. Šiuo tyrimu nustatoma, ar moteris neserga nėščiųjų diabetu. Nekontroliuojamas jis gali lemti per didelį vaisiaus svorį, netinkamai išsivysčiusius vidaus organus, sutrikusią kvėpavimo funkciją ir kt.

 

Šiuo nėštumo periodu atliekamas dar vienas svarbus kraujo tyrimas Rh antikūnams nustatyti. Bet tik tuo atveju, jei nėščiosios Rh faktorius neigiamas. Jei antikūnų kraujyje nerandama, suleidžiama anti-D imunoglobulino, kad nėščiosios organizmas nebūtų įjautrintas vaisiaus RhD teigiamais eritrocitais. Taip užkertamas kelias vėlesnių nėštumų metu vystytis Rh nesutapimo sukeltai mažakraujystei, geltai ir kitiems naujagimio sveikatos sutrikimams.

 

III trimestras

 

(2940 savaičių)

 

Pas nėštumą prižiūrintį gydytoją rekomenduojama lankytis kas dvi savaites. Reguliariai kartojami šlapimo ir kraujo tyrimai, matuojamas gimdos aukštis, vertinami vaisiaus širdies tonai. Suėjus 30 savaitei, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas nėštumo ir gimdymo atostogoms.

 

(35–37 savaitė)

 

Skiriamas bakteriologinio pasėlio iš makšties ir tiesiosios žarnos tyrimas dėl BGS (B grupės streptokoko) nešiojimo. Jei besilaukianti moteris yra B grupės streptokoko nešiotoja, šiuo mikroorganizmu gimdant gali būti užkrėstas ir vaikelis. Tai ypač pavojinga, nes naujagimiui kyla sepsio ir meningito rizika. Nustačius B streptokoką, nėščiajai skiriami antibiotikai.

 

(40 savaičių ir daugiau)

 

Būtina dažnai lankytis pas gydytoją, atidžiai sekti vaisiaus judesius, matuotis kraujospūdį, vaisiaus širdies tonus, vandenų kiekį, gimdos susitraukimus. Gydytojas turi nuspręsti, ar galima nėštumą tęsti dar iki dešimties dienų, ar važiuoti į ligoninę, kur bus paspartintas susitikimas su naujagimiu.

 

Genetinius tyrimus rekomenduojama atlikti, jei:

 
  •  Nėščioji 35-erių ir vyresnė.
  •  Tėvo amžius yra 42 metai ir daugiau.
  •  Kuris nors tėvų serga paveldima liga arba tokia liga žinoma artimiausių giminių sveikatos istorijoje.
  •  Ankstesnių nėštumų metu ar jau gimusiems vaikams nustatytos vystymosi anomalijos.
  •  Buvę ne mažiau kaip du savaiminiai persileidimai ar nesivystantys nėštumai.
  •  Vaisiaus patologija arba chromosominės patologijos žymenys nustatomi ultragarso tyrimo ar nėščiosios kraujo biocheminio tyrimo metu.
  •  Nėštukė serga infekcinėmis ligomis (raudonuke, toksoplazmoze, citomegalo virusine infekcija) arba patiriami žalingi cheminiai ar fiziniai veiksniai.
  •  Nėštumas pradėtas pagalbinio apvaisinimo in vitro būdu.
 

Pagal galiojančius LR įstatymus, esant nepalankiai ligos prognozei ir nesant gydymo, galimas nėštumo nutraukimas iki 22 savaičių.

 

Autorius Laima Samulė