Kokie tėvai yra skirtingų kartų atstovai?

Kūdikių bumo, X, Y, Z kartos augo skirtingais laikotarpiais. Tad visos jos skiriasi unikaliomis savybėmis, vertybėmis ir charakteriais. Kaip žinia, didelę įtaką žmogaus gyvenimui turi vaikystė. Kokie vaikai buvo skirtingų kartų atstovai ir kokie šiandien jų tėvystė?

Kūdikių bumo karta

Gimusieji 1946–1964 m. vadinami kūdikių bumo karta. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, JAV ir daugelyje Europos šalių gimė daugybė kūdikių. Tad šis demografinis sprogimas ir pavadintas kūdikių bumu. Šis laikotarpis apima ilgą laiką, kupiną pokyčių. Ankstyvieji „bumeriai“ Lietuvoje išgyveno pokario kovas, sovietizaciją. Vėlyvieji jaunystės metais matė Černobylio katastrofą, Afganistano karą. Jie buvo traumuoti šių patirčių. Vis dėlto „bumeriams“ būdingas optimistiškesnis požiūris į gyvenimą nei Antrąjį pasaulinį karą išgyvenusiems jų tėvams. Po karo gyvenimas pamažu ėmė gerėti, tapo stabilesnis, tad šios kartos atstovai su didesne viltimi žvelgė į ateitį.

Šios kartos atstovai apibūdinami kaip orientuoti į tradicijas ir kantriai dirbantys. Dažniausiai jaučia prieraišumą vienai darbo vietai ir neretai joje pradirba visą gyvenimą. Darbo vietoje yra kruopštūs, nebijo iššūkių, darbas jiems – pirmoje vietoje. Šios kartos atstovai įpratę gyventi pagal griežtą planą mokykla–universitetas–darbas–šeima. Dėl šios priežasties nesupranta, kam jaunesni žmonės atidėlioja šeimos kūrimą, daro kitus netradicinius sprendimus. Vakarų „bumeriai“ buvo drąsesni ir laisvesni. Pokario Lietuvoje užaugę žmonės išsiugdė baimę išsiskirti iš minios, tad verčiau elgiasi kaip visi. Gana konservatyvūs, nemėgsta pokyčių.

„Bumeriai“ – tėvai ir vaikai

Kūdikių bumo kartą užaugino Antrąjį pasaulinį karą išgyvenusi tylioji karta. Vaikystėje „bumeriai“ neturėjo šilto santykio su tėvais. Ryšys būdavo grįstas autoritetu – tėvų žodis paskutinis. Sunkiais pokario laikais tylioji karta turėjo daug dirbti, tad leisdavo mažiau laiko su vaikais. Be to, kamavo nepriteklius, okupacinės valdžios baimė. Vėlesniais metais, pagerėjus gyvenimui, tylioji karta atžaloms stengėsi suteikti tai, ko pati neturėjo. Sykiu iš „bumerių“ reikalauta siekti mokslo ir karjeros aukštumų bei pasiekti tai, ko jų tėvai negalėjo. Iš tėvų „bumeriai“ perėmė darbštumą, kruopštumą, pareigingumą. Tylioji karta karo metais išgyveno nepriteklių, todėl „bumerius“ traukia materialūs turtai. JAV šios kartos laimės simboliu buvo nuosavas namas ir automobilis. Sovietinėje Lietuvoje materialių gėrybių įgyti nebuvo lengva. Tačiau šios kartos atstovai stengėsi pasiekti kuo daugiau.

Susilaukę vaikų „bumeriai“ juos augino ne taip griežtai, stengėsi turėti tvirtesnį ryšį. Vis dėlto, daug dirbdami, šios kartos atstovai atžaloms skyrė mažai laiko. Sovietinėje Lietuvoje ši karta nevengė atžalų leisti net į savaitinius darželius. Tad „bumerių“ vaikai – mažiausiai tėvų prižiūrėta X karta.

Savarankiškoji X karta

1965–1980 m. gimusi X karta žinoma kaip rakto po kaklu karta. Užsikabinę namų raktą ant kaklo, šios kartos atstovai po mokyklos kieme laiką leisdavo iki vakaro. Darbo dienomis su tėvais matėsi mažai. Neretai turėdavo pasirūpinti ne tik savimi, bet ir jaunesniais broliukais bei sesutėmis. Tad ši karta užaugo savarankiška, kiek nepatikliai žvelgianti į pasaulį, nepasitikinti autoritetais. Taip pat šie žmonės tapo didesniais individualistais nei ankstesnės kartos. Būtent jie pirmieji nusprendė atidėti santuoką ir vaikus, iš pradžių susitelkdami į išsilavinimą ir karjerą. Matę, kaip daug darbe plušėjo jų tėvai, pirmenybę ėmė teikti dermei tarp darbovietės ir asmeninio gyvenimo. Jiems svarbiausia – šeima. Net ir sovietinėje Lietuvoje šios kartos atstovai kūrė šeimas vėliau. Taigi pirmieji metė iššūkį nusistovėjusiems standartams. Lietuvoje būtent ši karta dalyvavo Roko maršuose, protestavusiuose prieš sovietinę valdžią.

Vaikystėje nesulaukę daug dėmesio iš tėvų, savo vaikams jo rodė netgi per daug. Labiau stengėsi atžaloms būti ne autoritetais, bet draugais. Šios kartos atstovai vaikus lepino, ugdė jų kūrybiškumą, gyrė ir skatino eiti pirmyn. Dalis jų netgi tapo pernelyg globėjiškais tėvais. Norėdami atžaloms gero, atlikdavo jų namų darbus ir kitaip perdėtai globodavo. Tad šios kartos atžaloms neretai trūksta pasitikėjimo savimi ir gebėjimo priimti sprendimus, savarankiškumo.

Tūkstantmečio vaikai – Y karta

Tūkstantmečio vaikais vadinama Y karta gimė 1981–1996 m. Ši karta išskirtinė tuo, kad jos vaikystėje arba paauglystėje atsirado internetas ir socialiniai tinklai. Tad pirmieji išbandė į virtualią erdvę, joje dalinasi kasdienybės akimirkomis. Y kartai tėvai nuolat kartojo, kad jie yra sumaniausi ir geriausi, tad ši karta užaugo nekonkurencinga. Jos atstovai nejaučia poreikio įrodinėti savo vertės, dažnai renkasi individualų, o ne kolektyvinį darbą. Kitaip nei ankstesnės kartos, nesiekia prabangos ar geresnės buities, o investuoja į patirtis – keliones, koncertus.

Ši karta bijo rizikos, sunkiau susidoroja su gyvenimo pokyčiais ar netikėtumais, nes vaikystėje įprato gyventi po tėvų sparneliu. Nuo ankstesnių kartų skiriasi liberaliu mąstymu. Dažniausiai nereligingi, atmeta visus autoritetus ir pasitiki tik savimi. Svarbus tūkstantmečio vaikų bruožas – nepakantumas. Tėvų lepinti nori gauti greitą rezultatą. Todėl neretai meta neužbaigtą darbą, kaitalioja profesijas, studijas. Y kartos atstovai gyvena gana sveikai, rūpinasi fizine ir psichine sveikata. Pirmieji pradėjo kalbėti apie psichinės sveikatos svarbą. Ši karta išsiskiria ir tuo, kad su tėvais turi itin artimą ryšį. Priešingai nei praėjusios kartos, tėvus vadina tikrais draugais ir nieko nuo jų neslepia.

Šeimą tūkstantmečio vaikai kuria dar vėliau nei praėjusios kartos. Neretai nusprendžia išvis neturėti vaikų. O jei jų susilaukia, tai dažniausiai vieno. Tad Y kartos atžaloms natūraliai tenka daugiau dėmesio. Ši karta daug domisi vaikų ugdymu, skaito specialią literatūrą, nebijo išbandyti įvairių auginimo praktikų. Augę su pernelyg globėjiškais tėvais, vaikams stengiasi suteikti daugiau laisvės. Tiesa, tai pirmoji karta, pradėjusi kelti atžalų nuotraukas į socialinius tinklus. Kartais Y kartos atstovams pritrūksta supratimo apie vaikų privatumą ir virtualius pavojus.

Jautrioji Z karta

1997–2010 m. gimusi Z karta jau nepatyrė gyvenimo be interneto ir mobiliųjų telefonų. Jų kasdienybė tiesiog neįmanoma be socialinių tinklų ir nuotolinio bendravimo su draugais. Auginti laisva dvasia, tad nemėgsta taisyklių ir apribojimų. Vyresnis asmuo vien dėl amžiaus jiems neatrodo autoritetas. Autoritetu šios kartos atstovams taps tas, kuris gebės su rasti bendrą kalbą ir suteiks platesnių žinių, nei galima rasti internete. Kaip ir Y karta, atsargūs, jautrūs, vengiantys rizikos. Studijos rodo, kad šiuolaikiniai studentai daug dažniau bendrauja su tėvais ir klausia jų patarimo nei ankstesnių kartų atstovai. Z karta taip pat pasižymi tuo, kad neskuba suaugti. Jos atstovai vėliau pirmą kartą pavartoja alkoholio ar išbando cigaretes, užsiima seksu. Taip pat dažniausiai vėliau stoja į universitetą, nes po mokyklos daro metų ar dviejų pertrauką. Be abejonės, ir šeimą kuria vėliau.

Visgi jau yra Z kartos atstovų, tapusių tėvais. Sociologai pastebi, kad Z kartos tėvai geriau supranta interneto ir socialinių tinklų pavojų nei ankstesnės kartos. Tad nekelia atžalų nuotraukų į socialinius tinklus. Taip pat griežtai prižiūri laiką, kurį vaikai praleidžia prie ekranų. Tiesa, ši karta yra pirmoji, atžalas su išmaniaisiais telefonais ir planšetėmis auginanti nuo kūdikystės. Jautrūs ir empatiški, taip elgiasi ir su vaikais. Drąsiai pasisako apie psichinės sveikatos svarbą, su atžalomis nuo mažens nebijo kalbėtis apie tai. Greičiausiai ši karta išaugins dar laisvesnius ir autoritetų nepripažįstančius vaikus, kuriems rūpės žmogaus teisės ir mūsų planetos būklė.

Mūsų ateitis – alfa vaikai

Po 2010-ųjų gimę vaikai vadinami alfa karta. Vyriausiems šios kartos atstovams šiuo metu yra 12 metų. Taigi apie šią kartą kol kas žinome nedaug. Tačiau akivaizdu tai, kad alfa vaikus itin stipriai paveikė karantinas, atėmęs iš jų socializaciją tada, kai jos labiausiai reikėjo. Mokslininkai spėja, kad ateityje greičiausiai pasireikš šios traumos pasekmės. Be abejonės, alfa vaikai yra dar labiau technologiškai išprusę už visas vyresnes kartas. Galima sakyti, kad jau gimė su išmaniuoju telefonu rankoje. Tad yra gudresni, sumanesni. Tačiau, užaugę tarp ekranų, dėmesį geba išlaikyti trumpiau.

Dauguma Alfa vaikų yra Y kartos atžalos, dalis – Z kartos vaikai. Ekspertai pastebi, kad šiuolaikiniai tėvai lengviau keičia karjeras, nebijo drastiškai keisti gyvenamosios vietos. Tad alfa vaikų gyvenime mažiau stabilumo. Tačiau jie gauna daugiau meilės ir šilumos. Šiuolaikiniai tėvai dažniausiai renkasi turėti tik vieną atžalą ir apgaubti dėmesiu. Tai iš dalies į naudą, iš dalies daro meškos paslaugą. Vieną vaiką auginantys tėvai lengviau gali pasamdyti korepetitorių, jei reikės, kur nors nuvežti ir pan. Tačiau neretai vienintelę atžalą pergloboja ir atima visą savarankiškumą. Tad užaugę alfa vaikai galbūt bus dar mažiau savarankiški, labiau bijos rizikos nei ankstesnės kartos. Taip pat spėjama, kad kentės nuo dar didesnių psichologinių problemų. Jas lems nuolatinio internetinio bendravimo sukeliamas vienišumas.

Alfa vaikams prieinamos tokios žinios, kokios nebuvo pasiekiamos jokioms ankstesnėms kartoms. Greičiausiai užaugs itin sumanūs, kūrybiški, gebantys mąstyti nestandartiškai. Kita vertus, kūrybiškumo gali ir pritrūkti, nes šios kartos atstovai pripratę, kad viską už juos padaro kompiuteris. Kad ir kaip būtų, šiems vaikams ateityje teks spręsti daugybę globalių problemų. Sunku nuspėti, kokie šios kartos atstovai bus tėvai. Didelė tikimybė, kad vaikus augins liberalia dvasia, perimta iš tėvų. Vis labiau įsigalint individualizmui, greičiausiai nemažai šios kartos atstovų neturės biologinių vaikų. Kita vertus, nežinia – galbūt jautrieji alfa kartos atstovai masiškai įsivaikins likimo nuskriaustus mažylius?

Kaip susikalbėti?

Skirtingos kartos turi nemažai skirtumų. Kūdikių bumo kartos atstovams kartais sudėtinga efektyviai bendrauti su Y karta. Tuo labiau – su Z ar Alfa vaikais. Tad kaip susikalbėti? Sociologai pastebi, kad jaunesnės kartos nebijo drąsiai išreikšti nuomonės ir ginčytis su autoritetais. Vyresnių kartų atstovai įpratę be klausimų paklusti vyresniesiems. Tad išgirdę anūkų ar jaunesnių kolegų prieštaravimus, jie į tai žvelgia kaip į nepagarbą. Tačiau svarbu suprasti, kad Y ir Z kartos atstovai tiesiog nuo mažens įgudę diskutuodami spręsti kilusius klausimus. Jie nemano, kad vyresni žmonės savaime teisūs. Taigi nepaklus, kol neišsiaiškins, kodėl reikia taip daryti.

Verta atkreipti dėmesį ir į skirtingų kartų ryšį su technologijomis. Kūdikių bumo karta augo ir brendo be kompiuterių. Tad iki šiol labiausiai vertina gyvą bendravimą. X karta mėgsta bendrauti telefonu ir elektroniniais laiškais. Bendravimas telefonu patinka ir Y kartai. Taip pat šios kartos atstovai mėgsta susirašinėti SMS ir socialinių tinklų žinutėmis, bendrauti vaizdo skambučiais. Studijos rodo, kad Z kartos atstovai jaučia paniką, kai turi skambinti telefonu. Tad šie jaunuoliai mieliausiai bendrauja socialinių tinklų žinutėmis. Be to, jų komunikacija socialiniais tinklais smarkiai skiriasi nuo Y kartos. Tūkstantmečio vaikai mėgsta socialiniais tinklais rašyti ilgas žinutes. Z karta ir alfa vaikai daugiausia bendrauja žodžių trumpiniais ir jaustukais.

Dėl šių skirtumų komunikacijos problemų kyla tiek darbo vietoje, tiek šeimoje. Kūdikių bumo kartos atstovai reikalauja bendrauti gyvai, nesupranta žinučių rašymo manijos. Jaunųjų kartų atstovai nesuvokia, kodėl kiekvieną klausimą turėtų spręsti akis į akį, jei užtenka vienos trumpos žinutės. Ekspertai pataria skirtingų kartų atstovams labiau domėtis kitomis kartomis ir jų charakteristikomis. Taip bus lengviau prisitaikyti ir komunikuoti.

Autorius Gintarė Vasiliauskaitė