Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad, norėdami kuo ilgiau išsaugoti gerą sveikatą, turime rūpintis aplinkos švara. Ne paslaptis, kad civilizuotų šalių gyventojai stipriai kenčia nuo užteršto oro. Kokius negalavimus gali nulemti ilgalaikis buvimas nepalankioje aplinkoje ir kaip galime sau padėti?

 

Air,Pollution,In,The,City.,Woman,Wearing,Face,Mask,ForAplinkos tarša ir ligos

 

Apie aplinkos poveikį žmogaus sveikatai pradėta kalbėti dar senovės Graikijos laikais, kai tam tikri negalavimai susieti su išorinės aplinkos sąlygomis. Tiesa, anksčiau visuomenė daugiau susidurdavo su biologinių veiksnių – bakterijų, virusų, kitų mikroorganizmų – poveikiu. Infekcinės ligos tuomet dažnai sukeldavo epidemijas ar net pandemijas.

 

Šiandien Europos aplinkos agentūra skelbia, kad įtaką sveikatai daro daugybė išorinių veiksnių. Vienas jų – oras, kuriuo kasdien kvėpuojame. XIX a., atsiradus aplinkos tyrimo mokslams, išradus naujų tyrimo metodų ir priemonių, mokslininkams atsirado galimybė gana tiksliai išmatuoti aplinkos veiksnių poveikį. Pastebėta, kad kuo toliau, tuo didesnę įtaką sveikatai daro oras. Laikui bėgant daugelyje pasaulio vietų fiksuojama vis didesnė oro tarša. PSO duomenimis, ji prisideda prie daugelio negalavimų: alergijos, kvėpavimo takų, plaučių ir širdies ligų, insulto.

 

Kas labiausiai teršia orą

 

Pasaulyje yra daugybė aplinkos taršos šaltinių. Besivystančių valstybių gyventojai dažniausiai susiduria su didesne tarša tiek gyvenamojoje, tiek ir darbinėje aplinkoje. Aplinkos oras stipriai užterštas Kinijoje, Indijoje, kitose Rytų Azijos šalyse. Mūsų valstybėje dažniausi aplinkos taršos šaltiniai – transporto, pramonės, ūkio. Savo aplinką žmonės dažnai stipriai teršia nė nepagalvodami, kad tam tikri jų veiksmai kenkia sveikatai, kad pačių užterštu oru tenka kvėpuoti jiems ir aplinkiniams. Sveikatai pavojinga tarša susidaro šildant namus akmens anglimis, skystuoju kuru, deginant žolę. Žinoma, sveikatai kenkia ir oro tarša kilus pramoniniams gaisrams. Specialistai įspėja, kad didžiausia oro tarša susidaro žiemą ir pavasarį, šildymo sezonu, kai vidutinė oro temperatūra neigiama, o vėjo greitis ir santykinis oro drėgnis – maži. Tuomet lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių poveikis organizmui yra didžiausias. Iš aplinkos teršalų ypač pavojingi lakieji organiniai junginiai ir kietosios dalelės, kurios per kvėpavimo takus nesunkiai patenka į kraujotakos sistemą ir gali sukelti įvairius uždegimus, o ilgainiui – sunkias ligas.

 

Aplinkos apsaugos specialistai teigia, kad visiškai išvengti taršos poveikio sveikatai sunku, o gal net ir neįmanoma. Mat teršalai, patekę į atmosferą viename pasaulio krašte, oro masių dažniausiai pernešami į greta esančias vietoves.

 

Aplinkos veiksniai veikia individualiai

 

Kaip kiekvieną mūsų veikia aplinkos veiksniai, priklauso nuo to, kokiame regione gyvename, kokia kasdienė namų ir darbo aplinka, kokį maistą daugiausia vartojame. Šiais laikais rasti žmogų, kuris turėtų idealias aplinkos sąlygas visas 24 val. per parą, būtų labai sunku. Vieni gyvena švaresnėje aplinkoje, bet valgo labiau užterštą maistą, kiti su didesne oro tarša susiduria darbo aplinkoje. Aišku tai, kad sveikiausi – tų regionų gyventojai, kurių vidutinė gyvenimo trukmė – didžiausia. O tokių gyventojų daugiausia Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse: Švedijoje, Ispanijoje, Italijoje. Pastebėta, kad sveikesni ir ilgiau gyvena tie, kurių kasdienybėje vyrauja Viduržemio jūros regiono mityba ir  fizinis aktyvumas. Taip pat nemažai ilgaamžių užfiksuota ir tuose Japonijos regionuose, kur žmonės maitinasi sveikiau, gali kvėpuoti švaresniu oru.

 

Jautriausi – vaikai

 

Specialistai pastebėjo, kad jautriausi aplinkos užterštumui – patys mažiausi pasaulio gyventojai. Vaikai daug jautresni tiek aplinkos taršos poveikiui, tiek nepalankioms meteorologinėms sąlygoms. Patekę į sveikatai nepalankią aplinką gali rimtai sunegaluoti – sutrinka ne tik fiziologinė, bet ir psichinė raida. Jautriau į aplinkos užterštumą reaguoja ir vyresni žmonės, ypač sergantys lėtinėmis kraujotakos, kvėpavimo sistemos ar onkologinėmis ligomis.

 

Pasak Visuomenės sveikatos specialistų, gavus telefone perspėjamąsias žinutes apie gyvenamojoje aplinkoje įvykusią pramoninę avariją (gaisrą), kai į aplinką išsiskiria tiek teršalų, kad jie gali turėti poveikį sveikatai, į lauką nevalia eiti ne tik vyresniems žmonėms bei vaikams, bet ir visiems, norintiems nepakenkti savo sveikatai.

 

Pavojingos cheminės medžiagos

 

Kiekvieną dieną per užterštą orą ir vandenį, taip pat naudojamus produktus mus veikia įvairiausios cheminės medžiagos. Jau seniai žinome, kad didelę grėsmę sveikatai kelia nuodingų cheminių medžiagų aplinkoje poveikis. O tokių medžiagų yra bene kiekvieno žmogaus aplinkoje – namuose, biuruose, lankomuose prekybos centruose… Kai kurie chemikalai nesuyra, išlieka aplinkoje, pasiekia kasdien vartojamų produktų ar naudojamų buities priemonių grandinę ir taip patenka į organizmą. Baltijos aplinkos forumo atlikti tyrimai atskleidė, kad pavojingų cheminių medžiagų yra dulkių mėginiuose. Kaip jų ten atsiranda? Pasirodo, iš kasdien naudojamų gaminių. Tad reikėtų būti labai atidiems ir rinktis tokius produktus, kurių sudėtyje pavojingų cheminių medžiagų išvis nebūtų arba būtų kuo mažiau. Vienos pavojingiausių sveikatai cheminių medžiagų – ftalatai. Jų dedama į minkšto plastiko gaminius, kvepalus, statybines medžiagas, baldus, tekstilės gaminius… Pavojingos medžiagos iš daiktų patenka į patalpų orą, nusėda ant dulkių, vėliau įkvepiamos ir taip patenka į organizmą.

 

Kaip sau padėti?

   

Kiekvienas tiek namuose, tiek ir darbo aplinkoje turėtų kuo dažniau vėdinti patalpas. Dirbant biure, kuriame daug elektros prietaisų, naudinga kas valandą ar dvi daryti pertraukas ir išeiti bent kelioms minutėms iš kabineto pakvėpuoti grynu oru. Jei esate įsirengę šildymo ir kondicionavimo sistemas, neužmirškite laiku pakeisti oro filtrų. Tomis dienomis, kai padidėja oro tarša išorinėje aplinkoje ir oficialiai apie tai paskelbiama, sergantys lėtinėmis ir piktybinėmis ligomis turėtų dėvėti kaukes ir respiratorius, visiems reikėtų vengti eiti į lauką. Šiais laikais jau galima įsigyti ir buitinių oro taršos matavimo prietaisų. Juos turėti pravartu jautresniems žmonėms, kurie labiau reaguoja į oro taršą.

 

Daug laiko praleidžiant viešose vietose rekomenduojama dažniau dezinfekuoti rankas. Gyvenantiems ar dirbantiems didmiesčiuose patariama kuo dažniau eiti pasivaikščioti ir grynu oru pakvėpuoti į parkus, savaitgalius leisti ne mieste, bet gamtoje, prie vandens telkinių, kur oro tarša daug mažesnė. Šiltymečiu ar išvykus į egzotiškus kraštus nedera daug laiko praleisti aplinkoje, kur didelė ultravioletinės spinduliuotės rizika.

 

Kaltas ir triukšmas

 

Gyvenantys nedideliuose miestuose, kaimuose ar vienkiemiuose, atvykę į didmiesčius iškart pajunta neigiamą triukšmo įtaką sveikatai. Triukšmas – vienas labiausiai paplitusių aplinkos taršos šaltinių, neigiamai veikiantis sveikatą. Kokie garsai nėra mums palankūs? Specialistai teigia, kad triukšminga darbo, namų ar laisvalaikio aplinka nėra savaime suprantamas dalykas. Nuolatinis triukšmas – viena iš nerimo, nemigos, dirglumo, galvos skausmo, padidėjusio kraujospūdžio, sutrikusio virškinimo priežasčių. Nervų sistemą ir širdies darbą prastai veikia transporto priemonių ir pramonės keliamas triukšmas. Nesaugiu garso lygiu laikoma, kai garsas siekia 85 decibelus 8 val. per parą arba 100 decibelų apie 15 min. Staiga atsiradus stipriam garsui galimas laikinas klausos netekimas ar spengimas ausyse. O jeigu stiprus garsas veikia ilgą laiką, klausa gali būti pažeista negrįžtamai.

 

Verta žinoti!

 
  •  PSO duomenimis, kasmet daugiau nei 10 mln. pasaulio gyventojų miršta dėl aplinkos veiksnių įtakos.
  •  Medikų teigimu, sveikesnė ir saugesnė aplinka užkirstų kelią kone ketvirtadaliui ligų.
  •  Statistiškai kasmet būtent dėl oro taršos Europos Sąjungoje miršta daugiau nei 400 000 gyventojų.
  •  Įdomus faktas – per pandemiją tam tikrų teršalų kiekis sumažėjo net iki 60 %.