Kokias emocijas slepia vaikų negalavimai?

Vaikai dažniausiai serga dėl per silpno imuninės sistemos atsako į ligų sukėlėjus. Tačiau jei įvairūs negalavimai dažnai kartojasi, tęsiasi ilgai, galima įtarti, kad tai nulėmė emocinė būklė. Pasak specialistų, galima išskirti net septynias skirtingas emocijas, kurios gali sutrikdyti sveikatą.

Ilgesys

Šią būklę dar galima pavadinti dėmesio stoka. Dažnai tėvai taip įsisuka į kasdienius darbus ir atsakomybes, kad vaiką mato vos kelias valandas per dieną. Net ir tas laikas ne visada būna kokybiškas, sąmoningai praleistas kartu, nes tėvai pavargę, namuose užklumpa buitis, o dar ekranų gausybė… Kai vaikas suserga, jis gauna daugybę dėmesio, nuoširdaus rūpesčio, mėgstamų skanėstų, o svarbiausia – daug laiko kartu, juk kažkas turi likti namuose su ligoniuku. Sykį įsisąmoninęs, kad taip veikia liga, vaikas (pa)sąmoningai sieks dažniau sirgti. Verta įsidėmėti, kad išsiilgęs tėvų dėmesio vaikas gali ne tik iš tiesų sirgti, simuliuoti simptomus, bet ir kritiniais atvejais net susižaloti. Būtina užtikrinti, kad vaikas jaustųsi mylimas, reikalingas, kad žinotų, jog yra labai svarbus šeimos narys, kad tėvai jo pasiilgsta ne mažiau, nei vaikas jų.

Pavydas

Taip pat susijęs su tėvų dėmesio ilgesiu. Neretai dažnesni negalavimai ima lankyti vyresnį vaiką, kai namuose atsiranda mažas broliukas ar sesutė. Suprantama, kūdikis natūraliai reikalauja daugiau dėmesio ir priežiūros, nes yra visiškai bejėgis. Tačiau reikėtų stengtis išlaikyti darną, pirmosiomis savaitėmis net labiau dėmesiu apipilti vyresnį vaiką, kad jis nekauptų nuoskaudų, nenukentėtų jo emocinė ir fizinė būsena. Kai tik kūdikis miega, ką nors smagaus, įdomaus veikite su vyresnėliu, buities rūpesčiai gali palaukti. Svarbu vaikui paaiškinti apie mažylio bejėgiškumą, kad neaugintų beprasmio pykčio, įtraukti jį kūdikio priežiūrą, didžiuotis tiekiama net menkiausia pagalba.

Intensyvus vaiko pavydas gali kilti, kai vieniša mama ar tėtis susiranda antrąją pusę. Ši situacija dažnai būna sudėtinga, gali prireikti net specialistų konsultacijų, kaip tinkamai elgtis.

Baimė

Vaiką gali susargdinti stresą keliančios situacijos. Net suaugusieji kartais patiria virškinimo sistemos ar kitokių negalavimų, kai laukia tolima kelionė, atsakingas darbo pokalbis ar net didelė šventė. Vaiko emocinė ir fizinė sveikata yra dar trapesnė, mažiau prisitaikiusi, todėl bijodamas eiti į naują vietą, vykti į kelionę, pradėti lankyti darželį ar mokyklą gali sunegaluoti. Jei įvairūs sveikatos sutrikimai kartojasi, pavyzdžiui, vaikas sekmadieniais pradeda skųstis pilvo ar galvos skausmais, dingusiu apetitu, tai gali rodyti, kad jis labai jaudinasi, galbūt ugdymo įstaigoje patiria neigiamų emocijų. Reikėtų pasikalbėti apie tai, kas vyksta, ko bijo, kaip galima išspręsti problemas. Jei vaikas neatsiveria, kreiptis į ugdytojus, pasiteirauti, kokia klasės atmosfera, kaip sekasi atžalai, kaip kartu padėti jaustis geriau.

Reakcija į traumas

Įvairūs negalavimai, pradedant psichosomatiniais skausmais, baigiant virškinimo sutrikimais, peršalimo, uždegiminėmis ir autoimuninėmis ligomis, gali kilti dėl traumuojančių patirčių. Tai šeimos nario ar mylimo augintinio netektis, nauja gyvenamoji vieta, patirtas didelis išgąstis (pažiūrėjus pagal amžių netinkamą filmą ar pažaidus nederamą vaizdo žaidimą, įsėdus į ne tą viešąjį transportą, pasiklydus ir t. t.). Bet kokia stipriai emociškai paveikianti patirtis gali tapti ligos priežastimi. Verta žinoti, kad ir ankstyvoje vaikystėje, ir vėliau (4–6 m.) išgyventos traumos, pavyzdžiui, kai tėvai vaiką mušė, įžeidinėjo, užgauliojo ir kitaip skriaudė, gali sugrįžti ligomis bet kuriame amžiuje, netgi suaugusi. Svarbu, kad vaikas, patyręs kažką sukrečiančio, ne tik būtų perkeltas į saugią aplinką, bet ir gautų tinkamą emocinę pagalbą.

Perdegimas

Kartais liga tampa atsisakymu vykdyti tėvų prašymą, kai dėl amžiaus ar įgūdžių stokos vaikas to padaryti negali arba jam užkraunama per daug atsakomybių: mokykla, būreliai, korepetitoriai, namų ruoša, mažesnių šeimos narių priežiūra ir kt. Iš sergančiojo niekas nieko nereikalauja, tik ilsėtis, gerai valgyti ir greičiau sveikti. Taigi, vaikas suserga ir greitai pasveikti nenori, nes vėl teks grįžti prie darbų. Liga tokiu atveju reiškia pasipriešinimą. Dažnai tai būna ligos simuliavimas arba tikros ligos simptomų ištęsimas, perdėjimas, kad kuo ilgiau nereikėtų grįžti prie pareigų ir atsakomybių. Pastebėjus, kad taip vaikas nori išsisukti, reikėtų įvertinti, ar ne per daug iš jo reikalaujama, ar jis turi kada pabūti vaiku: pažaisti, pakvailioti, nuobodžiauti.

Vidinis konfliktas

Visi vaikai nori augti dideli ir būti stiprūs, tačiau tėvų išsakyti žodžiai giliai įsirėžia į pasąmonę ir gali turėti įtakos fizinei sveikatai. Tarkime, jie kartoja: „Tu toks silpnutis, toks ligoniukas, ką su tavimi tokiu daryti“, prie kitų žmonių kalba, kad vaikas dažnai serga, neišsikapsto iš ligų patalo. Galiausiai taip ir nutinka. Negalavimų gali sukelti ir kitas vidinis konfliktas, susijęs su skirtingu tėvų požiūriu. Pavyzdžiui, mama sako: „Netrukdyk, aš užsiėmusi“, vaikas nueina pas tėtį, o šis vėl siunčia atgal: „Klausk mamos, nieko nežinau.“ Vaikas nežino, prie kurio iš tėvų eiti ir kurio klausyti(s), o pats išspręsti savo problemų irgi negali, todėl atsiranda nerimas, baimė, kurie neigiamai veikia savijautą. Atminkite, kad pagrindinis tėvų darbas – užauginti žmogų, jis negali būti nustumtas į antrą ar dar tolesnį planą.

Kaltė

Nepriimtos ir neišreikštos emocijos galiausiai virsta ligomis tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Jei šeimoje nevalia pykti, bartis, susierzinti, per garsiai džiaugtis, pykti ant tėvų ir kt., tokį gyvenimo būdą ar elgesio modelį galima pavadinti „negalima būti“. Išreiškęs bet kokią emociją, vaikas pasijunta kaltas, o kaltė yra griaunantis jausmas. Kaltės išreikšti irgi negalima, todėl nukreipiama į save, atsiranda savigrauža. Taip pat pasitaiko, kad tėvai neigia, minimalizuoja vaiko jausmus. Pasiskundus, kad blogai jaučiasi, atkerta: „Oi, net temperatūros neturi?“, „man dar ne tiek yra skaudėję“ ir pan. Vaikas vėl pasijunta kaltas, kad skundėsi dėl menkniekių ir vėl graužia save. Ilgainiui tai gali išprovokuoti sveikatos sutrikimus.

Autorius Laima Samulė