Nors mitybos specialistai ragina mažiau vartoti druskos, visgi jau seniai mokslininkų įrodyta, kad žmogaus organizmui druska – svarbi ir reikalinga. Visgi ne bet kokia naudinga sveikatai. Tad kokią riktis ir kokiais kiekiais saugu vartoti?

 

Different,Types,Of,Salt.,Sea,,Himalayan,And,Kitchen,Salt.,TopDruskos rūšys

 

Dažniausiai vartojama balta akmens druska. Beveik 99 % jos sudaro natrio chloridas. Tokia druska kasama šachtose, o vėliau apdorojama. Valgomoji druska – būtina maistinė medžiaga, reikalinga daugeliui fiziologinių procesų (inkstų, endokrininės, imuninės sistemos veiklai). Taip pat lemia kalio įsisavinimą organizme. Šiais laikais itin išpopuliarėjusi Himalajų druska. Tai natūrali švelnesnio skonio rožinės spalvos druska. Šiek tiek lengviau įsisavinama, yra artimesnė mūsų organizmui. Rausvą spalvą ši druska įgauna dėl joje esančių naudingųjų medžiagų kalcio, magnio, vario, geležies. Kasdieniam vartojimui galima rinktis ir jūros druską, kuri gaunama garinant jūros vandenį, be to, apdorojama mažiau nei įprasta rafinuota druska. Į patiekalus neretai beriame ir joduotąją druską, kuri ypač tinka tiems, kuriems stinga jodo. Kaip žinia, jodas padeda palaikyti normalią skydliaukės veiklą, teigiamai veikia nervų sistemą.

 

Kitokia druska

 

Specializuotose parduotuvėlėse galima įsigyti ir netradicinės druskos, pavyzdžiui, rūkytos, taip pat Persijos mėlynosios ar su bambukų ekstraktu. Šioji yra malonaus ir kiek neįprasto skonio – salsvai sūri. Subtilaus saldumo suteikia bambukai. Itin reta – Persijos mėlynoji druska, tačiau aukščiausio lygio pasaulio šefams ji gerai pažįstama ir su malonumu beriama ruošiant įvairius daržovių, jūrų gėrybių bei mėsos patiekalus. Mūsų šalyje populiaresnė rūkyta druska, kuri gali būti rupi arba dribsnių pavidalo. Šią druską dažniau renkasi intensyvesnio skonio mėgėjai, nes ji kvepia laužo dūmais ir maistui suteikia itin pikantišką prieskonį. Netradiciškai ši druska ir ruošiama – norint išgauti kokybišką produktą, ji rūkoma virš atviroje ugnyje deginamos buko ir ąžuolo medienos. Todėl ir su ja gaminami patiekalai įgauna natūralų laužo dūmų aromatą. Dėl jos pikantiško skonio, šią druską mėgsta garsių pasaulio restoranų šefai. Gurmanai ir sveikos gyvensenos entuziastai dažnai renkasi druską su žolelėmis, pavyzdžiui, čiobreliais, rozmarinais, bazilikais. Žinoma, tokia druska sveikesnė, be to, joje daugiau skirtingų skonių. Krautuvėlėse galima rasti ir juodosios lavos druskos, kurioje aptinkama natūralios aktyvintosios anglies, todėl ji gerina virškinimą. Ši druska gausi įvairių mikroelementų, o spalvą jai suteikia sulfito, geležies ir kitų mikroelementų junginiai iš anglies ir lavos darinių. Tiesa, ši druska ne visiems patinka, nes turi intensyvų kiaušinių (sieros) skonį. Pati brangiausia druska – Fleur de sel. Įdomu tai, kad ši druska susiformuoja jūros paviršiuje ir itin plonas jos sluoksnis surenkamas tiesiog rankomis. Šią druską sudaro smulkūs kristalai, kurie, sumaišyti su maistu, itin greitai ištirpsta. Ypatingo salsvo skonio druska džiovinama saulėje ir dažniausiai naudojama pačiuose brangiausiuose pasaulio restoranuose.

 

Jei per mažai

 

Pasak daugelio specialistų, sveikiausia druska – nerafinuota. Tik tokioje išlieka organizmui reikalingos medžiagos. Tiesa, ne visose druskos rūšyse rastume tokį patį cheminių elementų kiekį. Atsižvelgiant į druskos kilmę ir gamybos būdą, joje gali būti organizmui reikalingo magnio, kalcio, kalio, natrio bei kitų naudingų medžiagų. Druska reikalinga medžiagų apykaitai, nuo jos priklauso vandens kiekis kraujyje bei organizme. Jei organizmas negauna užtektinai druskos, norėdamas palaikyti pastovų jos kiekį ima šalinti vandenį.

 

Palankus natūralios nerafinuotos druskos poveikis žinomas nuo seniausių laikų. Pastebėta, kad druskų kasyklose dirbantys žmonės beveik neserga kvėpavimo takų ligomis. Tad natūralu, kad druska ir šiandien naudojama kvėpavimo takų ir plaučių ligoms gydyti.

 

Jeigu ilgą laiką vartojate per mažai druskos, jūsų organizme gali pradėti trūkti natrio. Kas tada? Padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, patirti insultą. Natrio trūkumą sukelia ne tik mityba be druskos, bet ir vandens perteklius, gausus prakaitavimas. Druska padeda tinkamai susitraukti raumenims ir palaikyti skysčių pusiausvyrą organizme.

 

Kiek reikia?

 

Pagal PSO rekomendacijas, per dieną žmogus turėtų suvartoti apie 5 g druskos – maždaug arbatinį šaukštelį. Tiesa, didžiąją dalį druskos gauname su jau pagamintais maisto produktais, todėl būkite budrūs – nepadauginkite. Atlikti tyrimai rodo, kad mūsų šalyje žmonės vidutiniškai suvartoja apie 7–8 g druskos. Besidomintys, kuriuose produktuose druskos yra daugiausia, gali nustebti, nes sąrašas tikrai netrumpas. Daug jos yra rūkytuose, vytintuose mėsos ir žuvų produktuose, įvairiuose padažuose, marinuotuose produktuose, sūriuose užkandžiuose, riešutuose, sūdytoje žuvyje, ančiuviuose, bulvių traškučiuose, majoneze, alyvuogėse, sūriuose, greitajame maiste, daugelyje miltinių produktų… Druskos perteklius pašalinamas su skysčiais per inkstus, o kai jos per daug, pajuntame troškulį. Jei ilgesnį laiką vartosite per daug druskos, gali išsivystyti šios problemos: hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas), osteoporozė, inkstų ligos, skrandžio vėžys. Jeigu jau kenčiate nuo inkstų ligos, druskos reikėtų atsisakyti. Mažiau druskos reikia ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų kepenys sunkiau pašalina natrį ir negali reguliuoti skysčių pusiausvyros taip veiksmingai, kaip jaunystėje. Beje, vaikams taip pat reikėtų gerokai mažiau druskos.

 

Vietoj druskos

 

Jei druskos kasdien vartojate daug daugiau nei rekomenduojama, bandykite mažinti jos kiekį vietoj druskos rinkdamiesi įvairius prieskonius. Stipresnį skonį maistui galite suteikti naudodami įvairias žoleles, česnakus, pipirus, citrinų sultis. Sakote, kad pomėgis sūrumui įgimtas? Netiesa! Ar žinote, kad kūdikiai druskos nemėgsta, o pomėgis šiam elementui atsiranda tada, kai vaikas pradeda valgyti tokį maistą, kaip suaugusieji – apie 2–3 gyvenimo metus. Pradėję valgyti sūresnį maistą, mažieji gauna gana didelį druskos kiekį. Tad jiems druską reikėtų riboti. Pirmiausia atsižvelgti į vaiko fizinį aktyvumą, sveikatą. Be to, svarbios ir klimato sąlygos. Visgi daugelis specialistų sutaria, kad iki metų mažyliui nereikėtų išvis duoti druskos. Visas reikiamas medžiagas tokio amžiaus vaikas gauna su jam skirtu maistu. Medikų teigimu, vyresniam nei metų vaikui galima duoti iki 0,5 g druskos per parą. Jei norite išvengti „paslėptos“ druskos, venkite rūkytų, sūdytų, konservuotų produktų. Maistą gaminkite iš šviežių daržovių, natūralios mėsos, žuvies. Kai gaminate patiekalus su druska, jos šiek tiek įbėrę paragaukite, nes iš akies beriant druską galima stipriai persūdyti.

 

Tyrimai rodo, kad druska didina sotumo jausmą bei saldumo pojūtį. O įpratus valgyti sūriau, natūralesnis maistas gali atrodyti visiškai prėskas ir neskanus. Jei norite mažinti druskos kiekį, tai darykite palaipsniui.

 

Naudingi patarimai

 
  • Druską vartokite saikingai. Nepamirškite, kad jos gaunate net su saldžiais patiekalais – į juos taip pat dažnai beriama druskos.
  • Rinkdamiesi druską kasdieniam vartojimui, geriau pirkite mažesnį kiekį, bet aukštos kokybės. Žiupsnelis druskos su natūraliais priedais maistui suteikia ne tik sūrumo, bet ir pikantiškesnio skonio.
  • Skanesni mėsos patiekalai bus, jeigu mėsą marinuosite ne su įprasta druska, bet su druskos dribsniais, pagardintais pipirais, rozmarinais ar kitais natūraliais priedais. Beje, druskos dribsniai išgaunami natūraliu būdu išgarinant jūros vandenį saulės ir vėjo pagalba. Na, o jeigu norisi intensyvesnio dūmų skonio, rinkitės rūkytą druską.
  • Druską į maistą reikėtų berti pačioje gaminimo pabaigoje – geriausiai atsiskleis jos skonis ir druska nepraras naudingųjų savybių.
  • Neįprastą druską pirkite tik patikimose vietose, nes pasitaiko atvejų, kad, pavyzdžiui, norėdami įsigyti Himalajų druskos, žmonės nusiperka pačios prasčiausios kokybės dažytos druskos, kuri po sąlyčio su vandeniu iškart nusiplauna. Pirkdami druską būtinai skaitykite etiketes, nes, pavyzdžiui, vietoj aukštos kokybės rūkytos druskos galite įsigyti paprasčiausią druską su dūmų skonį ir kvapą suteikiančiomis kenksmingomis medžiagomis.
  • Druskos tirpalu galima veiksmingai gydyti įvairias peršalimo ligas, išgydyti slogą. Jūros druska sumažina alergijų tikimybę, tinka alergijų profilaktikai, išgydo egzemą ar dermatitą, be to, padeda atsipalaiduoti, sumažina patiriamą stresą ir nerimą.
 

Autorius Jūratė Bratikienė