Gyvename informacijos pertekliaus laikais, o naujienų srautą dar labiau suintensyvino dirbtinio intelekto įrankiais kurtas turinys. Kai kuriems žmonėms darosi vis sunkiau atsirinkti tikrą informaciją nuo melagienų ir sąmokslo teorijų. Išsiaiškinkime, kodėl sąmokslo teorijos patrauklios ir kaip atskirti tiesą.

 

Noras jaustis protingesniemsWooden,Puppet,Doll,Marionette,In,The,Silhouette,Of,A,Human

 

Tenka išgirsti, kaip visuomenę sąmokslo teorijomis tikintys ir jas skleidžiantys asmenys vadina avių banda. Norėdami nebūti jos dalimi, tie žmonės ieško „originalios“ tiesos arba ją susigalvoja patys, nes jaučia viską geriau išmanantys. Iš noro jaustis pranašesniam už daugelį kyla noras neigti bendrąją informaciją, kurią skleidžia patikimi, teisėti informacijos šaltiniai, ir sekti paskui tuos, kurie ragina nebūti naiviems, nepasitikėti žiniasklaida, ieškoti, kas nuo mūsų slepiama ir pan. Deja, dažnai panašiomis frazėmis besišvaistantis žmogus būna charizmatiškas ir suinteresuotas skleidžiant dezinformaciją burti tokius „plačiau mąstančius“ žmones savanaudiškais tikslais, siekiant pasipelnyti finansiškai, užsiauginti elektoriatą būsimiems rinkimams politikos srityje ir pan.

 

Kritinio mąstymo trūkumas

 

Sąmokslo teorijomis dažniausiai tiki žemesnio išsilavinimo, taip pat pažeidžiamų socialinių sluoksnių atstovai, nes tikra informacija būna grįsta faktais, moksliniais įrodymais, pateikta su specialistų komentarais ir kt., o sąmokslo teorijose viskas skamba daug paprasčiau, suprantamiau. Toks informacijos perteikimo būdas atrodo patrauklesnis, ypač sklindantis iš „savo“, „paprasto“ žmogaus, todėl lengva įtikėti. Koją kiša ir kritinio mąstymo trūkumas, negebama vertinti faktų, ta pačia tema rasti keleto patikimų šaltinių, sunku nuspręsti, kuris specialistas sako tiesą, nes tarp sąmokslo teorijų skleidėjų irgi pasitaiko mokslininkų, medikų, verslininkų, politikų. Žmogus renkasi nesukti sau galvos ir eiti lengvesniu, patiklumo keliu.

 

Baimės jausmas

 

Tikėjimą sąmokslo teorijomis gali paskatinti neigiamos emocijos, ypač baimė. Mums įdomesni tie dalykai, dėl kurių skauda, neramu, dėl ko jaučiamės neužtikrinti. Būtent todėl sąmokslo teorijos atsiranda, pvz., ekonominės, geopolitinės, medicininės ar kitokios krizės metu. Būtent apie tuos reiškinius atsiranda daugiausia paaiškinimų, kurie nebūna nei tikslūs, nei teisingi. Taip pat verta žinoti, kad sąmokslo teorijoms būtini blogiukai, tie „kiti“ – svetimi veikėjai, svetimos jėgos, kurios neretai pasižymi ypatingomis, paslaptingomis galiomis ir yra gerai užsimaskavusios, bet sukelia visas blogybes, kurios mus užgriuvo. Kaip, pavyzdžiui, dėl sušlubavusios sveikatos „kalti“ farmamafijos sukurti skiepai, nors žmogus visą gyvenimą rūkė ir nestebėjo cholesterolio kiekio kraujyje.

 

Kaip atskirti tiesą?

 
  • Vienas geriausių būdų nustatyti, ar informacija tėra propaganda, sąmokslo teorija, ar tikra, – ieškoti informacijos šaltinio. Jeigu šaltinį aptikti nesunku, tikėtina, kad informacija tikra, nes sąmokslo teorijoms paprastai būdingas šaltinių paslaptingumas.
  • Sekti informaciją iš patikimų, oficialių informacijos šaltinių, nes jie teisėtai įpareigoti skleisti objektyvią, patikrintą, nešališką informaciją.
  • Pranešimus ta pačia tema peržiūrėti keliuose šaltiniuose.
  • Klausyti, ką kalba autoritetingi žmonės, savo srities specialistai, turintys nepriekaištingą reputaciją. Negyventi iliuzijų pasaulyje, t. y. priimti objektyvią tiesą, net jei ji nemaloni, bauginanti ar kt.
  • Nelaikyti patikimu informacijos šaltiniu soc. tinklų ir nuomonės formuotojų, kurie už pinigus skleidžia įvairią informaciją, pradedant reklamomis, baigiant sveikatos patarimais.
 

Populiariausios sąmokslo teorijos

 

Žemė yra plokščia. Tuo žmonija turėjo nustoti tikėti dar Galilėjo Galilėjaus laikais, o galutines abejones išsklaidyti Žemės vaizdai iš kosmoso. Tačiau vis dar yra žmonių, tikinčių, kad Žemė plokščia. Pastaruoju metu juos imta vadinti pašiepiančiu terminu „plokščiažemininkais“. Jie tvirtina, kad mūsų planetos nuotraukos iš kosmoso yra suklastotos, GPS prietaisai apgaudinėja pilotus ir leidžia manyti, kad jie skrenda tiesia linija aplink rutulį, kai iš tiesų jie skrenda ratais virš plokščios Žemės. O tikslas meluoti apie Žemės formą paprastas – milžiniškos lėšos, kurias galima gauti skrydžiams į kosmosą.

 

Žmogus nebuvo išsilaipinęs Mėnulyje. Šiai sąmokslo teorijai tiek pat metų, kiek ir istoriniam įvykiui. 1969 m. liepos 20 d. NASA erdvėlaivis „Apollo 11“ nusileido Mėnulyje. Pirmasis ant jo paviršiaus žengęs žmogus – astronautas Neilas Armstrongas, visam laikui įėjo į astronautikos istoriją. Tačiau vertą paminėti jį bei visą „Apollo 11“ įgulą laiko ne visi.Plačiai pasaulyje, ypač prorusiškose šalyse, paplitusi sąmokslo teorija, kad žmogus Mėnulyje dar nebuvo išsilaipinęs. Šios teorijos šalininkai tiki, kad NASA suklastojo nuotraukas, uolienų pavyzdžius ir kitus įrodymus, kad pabuvojo Mėnulyje. Bene daugiausia prieštaringų vertinimų sulaukė nuotrauka (vėliau vaizdo įrašas), kurioje matyti, kad JAV vėliava Mėnulyje plevėsuoja. Tai turėtų būti neįmanoma, nes kosmose nėra atmosferos. Dabar jau atliktas ne vienas bandymas, dirbtinai sukūrus vakuumo sąlygas, įrodantis, kad vėliava galėjo plevėsuoti, nes yra judinama astronauto.

 

JAV slepia ateivių laivus 51 teritorijoje (Area 51), pietvakarių Nevadoje (JAV), šalia druskų ežero. Tai ypač slapta karinė bazė, kurios egzistavimas ilgą laiką oficialiai nebuvo pripažįstamas. Šioje teritorijoje vykdomi naujų karinių lėktuvų bandymai. Suprantama, kodėl ši teritorija neprieinama kiekviena norinčiajam, nes kiltų grėsmė prašalaičiams sužinoti karines paslaptis. Kaip visuomet, itin slaptas dalykas domina smalsuolius, o negaudami atsakymų ima kurti savo teorijas ir jomis dalintis ieškodami pritarimo. Taigi sąmokslininkai tvirtina, kad šioje teritorijoje saugomi ir tyrinėjami sudužę nežemiškos kilmės erdvėlaiviai, o gal ir vienas kitas ateivis, su kuriuo laboratorijoje atliekami medicininiai eksperimentai.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

Geštalto terapeutė ir lektorė, psichologinių knygų autorė, biblioterapeutė Daiva Žukauskienė

 

Gyvename informacijos pertekliaus laikais, todėl atsirinkti, kas tikra, o kas ne, yra sunku. Pasirinkti, kuo tikėti, o kuo ne, dar sunkiau, nes mūsų tikėjimą lemia ne vien kritinis mąstymas, bet ir emocijos. Išgyvenat neprognozuojamus laikus, kai niekas nežino, kaip yra iš tikro, o tuo labiau kas bus toliau, sunku kliautis kritiniu mąstymu, nes visi patiriame nerimą, įtampą ir neapibrėžtumą. Skaitome ir žiūrime per emocinius akinius, todėl dažnai imame tikėti nepagrįstais šaltiniais, neturime nusiteikimo jų tikrinti. Pats skaitytojas, žiūrėtojas dažnai informaciją laiko tikra tuo atveju, kai ji patvirtina jų išankstinį „žinojimą“, nuomonę, nusiteikimą. Kaip kalba liaudies išmintis, ko ieškai, tą ir rasi.

 

Netikėjimas šiomis dienomis viskuo yra labai gajus, nes pasitikėti reiškia sutikti su reikalavimais, drausme ir disciplina, o netikėti reiškia laužyti taisykles, eiti prieš srovę.

 

Klaidinga informacija patrauklesnė

 

Ji dažniausiai pasiekia žmones priimtinesniu būdu, yra paprasčiau pateikiama, pataikauja žmonių silpnybėms, įtaigi. Mokslinė informacija pateikiama visai kitu stiliumi, joje nėra pranašysčių, spėjimų. Faktinė informacija dažnai skaitytojui yra sausa ir neįdomi, todėl renkamasi tuos šaltinius, kuriuose kabinami jausmai, tekstai, kuriuose akcentuojama, kad valdžia, politikai, medikai stengiasi nuslėpti tiesą, o štai šitas tekstas viską paaiškina. Geopolitinė situacija daugeliui kelia baimę, įtampą, nerimą. Šie jausmai reikalauja palaikymo, pamaitinimo. Tokiu emociniu maistu tampa statistika arba sąmokslo teorijos. Perkalbėti arba įtikinti žmogų, tikintį sąmokslo teorijomis, yra labai sunku, nes jis yra „sąmokslo žanro“ gerbėjas.

 

Kartais patys žmonės pasąmoningai abejoja tomis „tiesomis“, bet prie sąmokslo teorijų galima pridurti dar ir savo nuomonę, savo išvedžiojimus, pagražinti, padidinti ir ta kūryba pasidalinti su kitais. Tai lyg vaikų žaidimas – pasakoti siaubo istorijas, šiurpes. Visi žino, kad jos netikros, bet jos tokios rezonuojančios su vyraujančia emocija, kad labiau mėgiamos nei sausa tiesa. Pragyvenus pirmą įtampos etapą, nuslūgsta pradinis stresas, tada imama ieškoti tikresnės informacijos, skaitomi moksliniai straipsniai, tikrinami moksliniai šaltiniai jų autoriai.

 

Įtikinti sunku

 

Sunku priversti žmones tikėti vienu ar kitu dalyku, nes čia ne mokslo, o tikėjimo sritis. Tikima, kuo norima tikėti, o žinoma tai, kas suprantama, suvokiama. Tikėjimui nereikia pagrindimų, įrodymui, tikėjimui pakanka emocijos ir plaukimo pasroviui. Mąstymas – sunkus ir pastangų reikalaujantis procesas, tikėjimas yra atsidavimas srovei. Bandant artimuosius išvaduoti iš sąmokslo teorijų, reikia orientuotis į jų protą, į kritinį mąstymą, klausti įrodymų, patiems pateikti faktus, ne nuomones, nepasiduoti kūrybai, fantazavimui. Tikra tėra tai, kas įrodyta ir patikrinta, visa kita yra tik nuomonė, hipotezė, interpretacija.

 

„Kas valdo informaciją, tas valdo situaciją“. Neatsimenu, kieno tai frazė, bet ji teisinga. Rinkime patikrintą informaciją, žinokime tiesą, o tikėjimui palikime religiją, Dievą ir t. t.

 

Autorė Laima Samulė