Vaikystėje beveik visi bijojo tamsos ir joje slypinčių pasakiškų būtybių. Ši baimė tada atrodė tokia natūrali, nes tamsoje pilna nežinomų dalykų, kurie gali įskaudinti ir sužeisti. Staiga įsižiebia šviesa ir kas nutinka? Iškart tampa aišku, kad aplinkui nėra nieko, kas galėtų kelti šiurpą. Panašiai elgiasi ir suaugusieji – bijo naujų nežinomų dalykų, bet įsigilinę supranta, kad ta baimė kilo be pagrindo.

 

tamsioji pusė

Tamsa – tai kažkas baisaus ir nepažinto, todėl neretai žmonės yra linkę ignoruoti tamsias mintis ir jausmus. Tačiau įjungti šviesą tamsiame kambaryje yra daug lengviau, negu išsiaiškinti savo vidines baimes, atsikratyti persekiojančių šešėlių. Daug paprasčiau jų tiesiog vengti. Tai, kad apie jas nekalbama, nereiškia, kad jų nėra – atvirkščiai jos auga, gilėja, didėja ir galiausiai tampa nebepakeliama su jomis gyventi.

 

Kaip suprasti savo tamsiąsias puses? Kaip Mėnulis turi savo tamsiąją, paslaptingą ir nepažintą, pusę, taip ir kiekvienas žmogus. Įvairios baimės nuolatos kaupiasi ir didėja, kol tampa lyg įkyrus šešėlis, persekiojantis, kad ir kur bebūtų. Ši slapta asmenybės dalis dažnai nesąmoningai daro įtaką žmogaus pasirinkimams, apsunkina gyvenimą.

 

Savo tamsiąją pusę žmogus nuolatos bando nuslėpti nuo savęs paties. Tamsioji pusė – tai, ką gėda ir baisu atskleisti, parodyti aplinkiniams. Ne daugelis tikriausiai susimąsto, kad tamsiojoje pusėje arba baimėse slypi pati didžiausia žmogaus stiprybė.

 

Dėl priežasčių, kurių reikėtų ieškoti praeityje, savo tamsiąją pusę žmonės yra linkę neigti ir slėpti, o ne bandyti išsiaiškinti, kodėl ji atsirado. Tik pažinus savo tamsiąją pusę galima visiškai atskleisti save.

 

Bet kokia dvasinė veikla gali padėti suprasti savo tamsiąją pusę. Paprasčiausiai atradus savyje šviesių dalykų, išsilaisvinama iš gėdos, kaltės, pavydo, godumo, konkuravimo, aistrų ir agresijos. Iš pradžių tamsioji pusė gali sunkiai pasiduoti net dvasinei praktikai, pavyzdžiui, meditacijai, išpažinčiai ir kt. Tai tik patvirtina faktą, kad ji yra labai slopinama, kad tik neiškiltų į paviršių. Užmerkę akis, likę tik su savo mintimis, žmonės neretai išsigąsta savyje slypinčių galių, todėl stengiasi jas kuo greičiau nuslopinti.

 

Nuo asmenybės ypatumų ir gyvenimo vaidmenų priklauso, ar žmogus bus mylimas ir vertinamas. Visai nesvarbu, kokių savybių jis turi (yra protingas, sėkmingas, įtakingas ar kaip tik atvirkščiai), tos savybės kontroliuoja žmogaus gyvenimą ir jo kelią į sėkmę (arba nesėkmę).

 

Kelias į šviesą veda per tamsą. Žmogus to gali norėti arba nenorėti, bet jame slypinti tamsioji pusė visada išlieka aktyvi, net jei ji yra giliai paslėpta ir iš išorės neakivaizdi. Žmogus pats visada žino, kad ji yra ir valdo jo gyvenimą. Su tamsiąja puse reikia elgtis labai švelniai. Bandyti ją pažinti reikia tyloje ir ramybėje. Jei šios sąlygos nesilaikoma, tamsioji pusė gali padaryti didelės žalos pačiam žmogui ir aplinkiniams. Paskui ji vėl bus ilgam, gal net iki gyvenimo pabaigos, izoliuota. Tik jausdamiesi visiškai saugūs, žmonės gali pradėti analizuoti tai, kas paslėpta net nuo jų pačių pasąmonės.

 

Pasaulyje yra daugybė nešlifuotų deimantų, kurie pasižymi stiprybe, išradingumu ir grožiu, apie kurį kartais nė neįtariama. Savo tamsiosios pusės pažinimas yra be galo didelis žingsnis, kuris gali padėti išgydyti sielos žaizdas ir iš naujo pamilti save kaip nuostabų Dievo kūrinį.

 

Prieš leisdamiesi į šią savęs pažinimo kelionę, daugelis nė neįtaria, kokie jie yra iš tikrųjų. Taip yra tik dėlto, kad žmonės perdaug įpratę dėvėti daugybę skirtingų kaukių, todėl, nusiėmę jas visas, jie gali pasijusti taip, tarsi būtų sutikę familiarių nepažįstamąjį, o ne tikrąjį save. Galiausiai susitaikę su tuo, kuo jie yra iš prigimties, jie atranda savyje naujų jėgų, galimybių, pasirinkimų, įžvalgų. Iš pagrindų keičiasi suvokimas apie pasaulį ir save. Gyvenimas šioje žemėje tampa autentiškesnis ir prasmingesnis, nes atsiradusi vidinė stiprybė nebeleidžia slėptis už menakaverčių kaukių. Net, jei visų kaukių nenusimetama yra labai svarbu suprasti, koks esi iš tikrųjų ir ką gali gero ir prasmingo padaryti šiame pasaulyje. Save reikia pažinti visokį. Net ir tamsiausių pusių nevalia ignoruoti. Net ir Mėnulis nebūtų toks, koks yra iš tikrųjų, jei jo tamsioji pusė būtų ignoruojama.