Visi tėvai atžaloms linki geriausio. Į gerų dalykų sąrašą vos ne pirmu numeriu įtrauktas puikus mokymasis, kuris mūsų visuomenėje tapo pagrindiniu vaikų sėkmės ir gerovės rodikliu. „Turi mokytis tik dešimtukais“, – tokią žinutę bent kartą yra gavę visi. Visgi mokymosi sunkumai – dažniausia problema, dėl kurios kreipiamasi į vaikų psichologus, psichoterapeutus, korepetitorius ar specialiuosius pedagogus.

 

Išsiaiškinti priežastisYoung,Child,Student,Worried,Due,To,Too,Much,Books,To

 

Svarbu išsiaiškinti prasto mokymosi priežastis žvelgiant iš vaikų psichologo pozicijų. Ir tik pašalinus jas galima tikėtis geresnių rezultatų. Pasirodo, mokytojo ar tėvų nepasitenkinimas vaiko mokymusi ne visada yra vaiko problema, o tėvai ne visada gali suprasti, kas trukdo vaikui mokytis mokykloje. Daugeliu atvejų tai gali suprasti tik specialistai, kurie į vaikų mokyklines problemas kompetentingai pažvelgia bent trimis aspektais.

 

Pasak specialistų, pagrindiniai vadinamojo prasto mokymosi šaltiniai yra šie:

  • Paties vaiko savybės – jo intelektinė ir emocinė raida.
  • Mokykla (netinkamas mokymas, mokytojo asmeninės savybės).
  • Šeima (žalojantis tėvų požiūris).
 

Vaiko intelekto ir asmenybės ypatumai

 

Paprastai manoma, kad psichikos procesai, kurie užtikrina protinę veiklą ir yra intelekto dalis (atmintis, dėmesys, mąstymas), savaime ugdosi mokantis. Tėvai retai koreguoja atsiliekančias vaiko protines funkcijas, nes ne visada gali objektyviai įvertinti, kas konkrečiai trukdo geriau mokytis. Mokykloje taip pat nėra galimybės nuodugniai nustatyti silpnąsias ir stipriąsias mokinio psichikos raidos puses, ir dažnai vaiko psichiniai gebėjimai vertinami pirmiausia pagal mokyklinių įgūdžių – skaitymo, skaičiavimo ir rašymo, ugdymo ypatumus.

 

Įvairaus sunkumo mokymosi problemas arba mokymosi sutrikimus dažnai sukelia centrinės nervų sistemos (CNS) disfunkcija. Neurologinis tyrimas, įskaitant elektroencefalogramą, kartais gali parodyti tik neaiškius ar ribinius pakitimus. Tokiu atveju dažniausiai vartojamas terminas minimali smegenų disfunkcija, nes nėra įrodymų, kad smegenyse yra židininių pakitimų. Minimali smegenų disfunkcija – lengvas smegenų veiklos sutrikimas, kuris gali pasireikšti įvairaus laipsnio disleksija (sunku išmokti skaityti), disgrafija (sunku išmokti rašyti), diskalkulija (sunku išmokti skaičiuoti), hiperaktyvumu, protiniu atsilikimu arba ne tokiais sunkiais sutrikimais, kaip prasta rašysenos ir judesių koordinacija, foneminės klausos sutrikimas. Pastaruoju metu daugėja vaikų, kuriems diagnozuojama sąlyginė neurologinė diagnozė ir ne visada aiškiai išreikštos intelekto problemos.

 

Ypač neramu, kai vaikas dėl tokių priežasčių negali sėkmingai mokytis. Dažniausiai pasitaikanti mokinių problema, kurią kartais tiksliai pastebi ir įvardina patys tėvai, – neatidumas bei išsiblaškymas. Tai gali lemti žemas savarankiškumo, mažas dėmesio sutelkimo, koncentracijos ir stabilumo lygis, vyraujanti žaidimo motyvacija ar kitos psichologinės priežastys, ir dažnai yra hiperaktyvumo sindromo simptomas. Laiku nediagnozavus gali išsivystyti antrinių sutrikimų – sumažėti savivertė. Korekcinių priemonių nereikėtų atidėlioti, nes delsiant vaiko savigarba ir teigiama motyvacija ims blogėti.

 

Emocinės problemos

 

Emocinės problemos taip pat gali trukdyti gerai mokytis. Vaikai, turintys raidos sutrikimų, turi ir emocinių problemų, o turintys neurologinių defektų – rimtų asmenybės problemų. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai protinis atsilikimas ar neurologinis defektas nėra dideli ir vaiko raida pernelyg nenukrypsta nuo normos. Didelis nerimas, agresija ir nesaugumo jausmas gali būti priežastys, dėl kurių kyla problemų mokykloje. Prastų pažymių priežastys dažnai būna grynai psichologinės. Tai ir intelektinis pasyvumas, pasireiškiantis sumažėjusiu pažintiniu aktyvumu ir motyvacijos mokymuisi stoka. Nenoro mokytis priežastys gali skirtis atsižvelgiant į amžių ir konkrečią situaciją klasėje.

 

Nepalanki situacija mokykloje

 

Svarbūs santykiai klasėje, santykiai su mokytoju ir mokytojo profesionalumas. Jei gerai mokytis klasėje yra nemadinga, tuomet bendraklasių pripažinimą galima pelnyti prastai mokantis. Jei mokytojas pyksta ir susierzinimą išlieja ant jam nepatogaus vaiko, kuris sunkiai sukaupia dėmesį ir nesivaldo, situacija neišvengiamai blogėja – prasėja mokymosi rezultatai, nes vaikas vis labiau įpranta atitikti blogiuko, atpirkimo ožio vaidmenį. Jei mokytojas nesistengia suprasti prastų pažymių priežasčių, netaiko pedagoginių metodų ar specialių mokymo būdų, problema dar labiau paaštrėja. Mokytojai turi ir žino konkrečias rekomendacijas, kaip elgtis, kai klasėje yra hiperaktyvus ar vadinamasis nepatogus mokinys.

 

Bėdos šeimoje

 

Gana dažnai vaiko nesėkmės mokykloje susijusios su šeima, tėvų požiūriu. Vaikai atspindi šeimos nuostatas ir joms paklūsta, nors kartais šios nuostatos net nėra išsakomos garsiai. Tėvai, turintys adekvatų požiūrį į mokymosi procesą, perduos jį atžalai, tačiau kartais tėvų požiūris trukdo adekvačiam mokymuisi. Štai keletas tokio požiūrio variantų.

 

Gyvenimas šeimoje, kurioje vaikas privalo laikytis griežtos dienotvarkės ir tam tikros pasiekimų programos. Paprastai tokia šeima priklausoma nuo sociumo nuomonės. Tėvų ir vaikų santykiuose tėčio ir mamos palaikymas, pagyrimai bei džiaugsmas labai priklauso nuo to, ką vaikas (ne)padarė. Gimdytojai suinteresuoti, kad jų atžala būtų kuo aktyvesnė. Šis procesas susijęs su savotišku kompensacijos, nesąmoningu savirealizacijos troškimu: „Man nepavyko, bet jai tikrai viskas bus gerai.“ Vaikas tampa tėvų negebėjimo įgyvendinti asmeninių svajonių kompensatoriumi. Atžalos jaučia, kad tėvų rūpestis dėl to, kaip joms sekasi mokykloje, mažai susijęs su nuoširdžiu domėjimusi jomis, tėvams svarbesni jų pačių poreikiai. Dėl to vaikai, patys to nesuvokdami, gali prastai mokytis.

 

Pavyzdys. Mama primygtinai reikalauja, kad 9-metis sūnus papildomai mokytųsi trijų užsienio kalbų (anglų, vokiečių ir prancūzų). Berniukui nesiseka beveik visi dalykai, jis atsisako rašyti per pamokas. Neturėdamas ypatingos atminties ir negebėdamas sutelkti dėmesio, bet turėdamas gerus mąstymo įgūdžius negeba susidoroti su tokiu dideliu papildomu kalbų krūviu. Jis ne tik neturi motyvacijos mokytis, bet mokymasis po truputį įgauna protesto forma. Deja, iš mokytojų vaikas nesulaukia palaikymo. Tačiau motina, išsigandusi dėl paaštrėjusios situacijos, kreipėsi į vaikų psichologą ir jo padėdama suprato savo kaltę dėl sūnaus problemų. Vaiko intelektinių gebėjimų ir jų neatitikimo mamos lūkesčiams analizė leido tėvams ne tik suprasti, kas vyksta, bet ir imtis veiksmų, kad pakeistų situaciją ir palengvintų vaiko gyvenimą.

 

Vaikas gali turėti priežasčių pykti ant tėvų, nebūtinai sąmoningai, ir šis priešiškumas gali pasireikšti nesėkmėmis mokykloje. 8-metis berniukas pyksta ant motinos, kuri ištekėjo už kito vyro po tragiškos tėvo mirties. Jo protestas – nenoras vykdyti mokyklos reikalavimus, ne tik akademinius, bet ir susijusius su santykiais su vaikais. Žaidimų terapija, kurios metu berniukas iš naujo išgyveno traumuojančius savo gyvenimo įvykius, labai pagerino jo situaciją mokykloje.

 

Per daug rūpestingi tėvai, už vaiką ruošiantys namų darbus, paverčia jį neįgaliu, negebančiu nusistatyti prioritetų ir prisiimti atsakomybės už mokymąsi. Nesąmoningas tėvų požiūris į vaiką kaip į silpną kūdikį daro žalą. Jie atima iš jo malonumą savarankiškai veikti, spręsti problemas – patirtį, kuri mokymąsi mokykloje daro malonesnį ir įdomesnį, didina norą mokytis, o svarbiausia – provokuoja nesėkmes.

 

Dėl išgyvenamos depresijos gali prarasti susidomėjimą mokslais. Pavyzdžiui, darboholikai tėvai per mažai dėmesio skiria vaikui, atsibunda tik kilus problemoms. Vaikas pastebi, kad kai jam gerai sekasi mokykloje, tėvai beveik neskiria dėmesio, o kai gauna prastus pažymius – atsiduria dėmesio centre. Kadangi vaikui lengviau iškęsti bausmes nei visišką abejingumą, prastą mokymąsi pradeda naudoti kaip būdą atkreipti dėmesį į save.

 

*****

 

Yra daugybė kitų psichologinių veiksnių ir situacijų, kurios gali trukdyti sėkmingai mokytis. Jas padėtų išsiaiškinti specialistai. Ypač svarbu suprasti, kas vyksta, nustatyti nesėkmės šaltinius, tikslią diagnozę ir imtis veiksmų keičiant situaciją į gerą pusę.