Romantiškų partnerių pasirinkimą dažnai lemia ne tik sąmoningi sprendimai, bet ir giluminiai pasąmoniniai modeliai, susiformavę per gyvenimą, ypač vaikystėje. Šie modeliai gali nulemti, kodėl kartais renkamės netinkamus partnerius bei vis užmezgame nesėkmingus santykius.

 

Neišspręsta vaikystės traumaPhoto,Of,Unhappy,Upset,Negative,Mood,Couple,Talking,About,Problems

 

Neišspręstos vaikystės traumos – vienas svarbiausių veiksnių, galinčių paaiškinti, kodėl žmogus turi polinkį kurti romantiškus santykius su netinkamais partneriais. Ankstyvoji patirtis formuoja supratimą apie ryšius su kitais žmonėmis ir gali palikti gilių emocinių randų, turinčių įtakos elgesiui bei mąstymui suaugus. Tarkime, asmuo, augęs šeimoje, kurioje meilė buvo sąlyginė, o emocinių poreikių nepaisyta, gali nesąmoningai ieškoti partnerių, atspindinčių šią dinamiką, todėl pasirenka tokius, kurie emociškai nepasiekiami arba net smurtauja. Tai tęsia skausmo ir nusivylimo ciklą.

 

Žema savigarba

 

Žema savigarba gali turėti didelės įtakos renkantis romantišką partnerį. Kai trūksta pasitikėjimo savimi arba net yra polinkis į savidestrukciją, asmuo gali pasitenkinti santykiais, atspindinčiais neigiamą požiūrį į save. Manydamas, kad nevertas pagarbos ir meilės, toks žmogus gali toleruoti įžeidžiantį partnerių elgesį, laikyti jį normaliu arba manyti, kad nenusipelnė nieko geresnio. Nors aplinkiniams tokių santykių toksiškumas akivaizdus, pačiam žmogui gali atrodyti, kad jie normalūs.

 

Vienatvės baimė

 

Baimė likti vienam gali stipriai pastūmėti į netinkamo partnerio glėbį. Į santykius panyrama stačia galva nesusimąstant, su kuo ir kur tai veda. Vienintelė mintis – svarbiausia, kad nesu vienišas. Prie tokio mąstymo priveda visuomenės spaudimas, joje įsišakniję stereotipai, kad laimingas tik tas, kuris sukūręs partnerystę. Deja, netgi XXI a. vienatvė vis dar stigmatizuojama net tada, kai tai sąmoningas žmogaus pasirinkimas. Didžiulis visuomenės spaudimas priverčia užmegzti santykius su nesuderinamais asmenimis, įtikinant save, kad tai geras sprendimas, ir užsimerkiant prieš akivaizdžius įspėjamuosius ženklus.

 

Prisirišimo stilius

 

Dar ankstyvojoje vaikystėje susiformuoja vadinamieji prieraišumo stiliai. Tam daug įtakos turi santykiai su tėvais, ankstyvosios vaikystės patirtys. Suaugę atkartojame įsišaknijusius modelius. Todėl asmenis, turinčius nerimastingą prieraišumo stilių, suaugus gali traukti partneriai, (ne)sąmoningai kuriantys persekiojimo / atitolimo ciklą. Labai svarbu išmokti atpažinti savąjį prieraišumo stilių, nes tik tuomet įmanomos sąmoningos pastangos stengiantis užmegzti sveikesnius santykius. Dažnai tokiose situacijose neapsieinama be profesionalios psichoterapijos.

 

Ta pati bala

 

Nors atrodo neracionaliai, tačiau žmogaus psichologija dažnai veikia taip, kad nesąmoningai save stumiame į panašias keblias aplinkybes, kartojame praeities įvykius, santykius. Paprastai sakant, vėl lipame į tą pačią balą, nors ką tik joje sušlapome… Taip nesąmoningai bandome išspręsti neišspręstas problemas. Tai gali reikštis įvairiai. Vieni renkasi partnerius, pasižyminčius panašiomis neigiamomis savybėmis kaip ankstesni, kiti kartoja toksišką bendravimo stilių, priima tuos pačius į niekur vedančius sprendimus… Iš užburto rato įprastai pavyksta išlipti tik tada, kai ateina suvokimas, kad vėl kartojamas tas pats toksiškas santykių modelis, priverčiantis įsisukti į nesibaigiantį ydingą ciklą.

 

Pirmosios meilės įtaka

 

Tyrimai rodo, kad pirmasis romantiškas susižavėjimas daro didelę įtaką būsimiems romantiškiems poreikiams ir santykiams. Tai susiję su smegenų polinkiu kurti asociacijas. Taigi, jeigu pirmoji meilė nebuvo darnaus ryšio pavyzdys, labai tikėtina, kad būsimi santykiai irgi vis kels panašių problemų. Tokiais atvejais nusivylę žmonės kartais net įtiki esą prakeikti meilės srityje, nors iš tiesų tą prakeiksmą kuria jų pačių smegenys bei pasąmonė. Mus traukia pažįstamos situacijos, net jeigu ir nebuvo malonios, net jeigu sąmoningai nė už ką nesirinktume jų patirti iš naujo.

 

Raudonų vėliavėlių ignoravimas

 

Kuriant naujus santykius dažnai dar ankstyvojoje jų stadijoje išryškėja tam tikri įspėjamieji požymiai, jog šalia esantis žmogus nėra tinkamas. Deja, ne veltui sakoma, kad meilė akla. Dažnai į tokius niuansus numojama ranka, neįsiklausoma į intuiciją. Tai glaudžiai susiję su tuo, kad tikimasi, jog partneris gali pasikeisti. Deja, tiesa ta, kad žmonės linkę grįžti prie senų įpročių, o pakeisti įsišaknijusį mąstymo bei elgesio modelį – sunkus ir atsidavimo reikalaujantis darbas. Sėkmingi santykiai grindžiami tiesa, kad antrąją pusę reikia priimti tokią, kokia ji yra, nesitikint esminių pokyčių. Kitu atveju tarpusavio ryšys niekur neveda.

 

Per griežti kriterijai

 

Kai kurie paklausti, kokia turėtų būti antroji pusė, išberia tikslų, o dažnai dar ir išsamų pageidavimų sąrašą. Nustatydami tokius griežtus kriterijus stipriai ribojame galimybę sutikti žmogų, kuris iš tiesų tiktų, net jeigu ir neatitinka visų keliamų reikalavimų. Svarbu būti atviriems naujoms patirtims ir neapsiriboti griežtais standartais. Juolab kad neretai jie prasilenkia su realybe – laukiama neegzistuojančio princo ant balto žirgo. Galų gale, netgi sutikus asmenį, atitinkantį keliamus kriterijus, nebūtinai pavyks sukurti darnius santykius. Mat keliami kriterijai dažnai grįsti ne realaus gyvenimo patirtimi, o sukurti vien naivių svajonių.

 

Kaip išvengti netinkamo pasirinkimo?

 

Pasirinkti tinkamą romantišką partnerį sudėtinga, ypač jei pasąmoningai kartojame nesveikus santykių modelius. Tačiau yra keli dalykai, į kuriuos svarbu atsižvelgti.

 
  • Išsiaiškinti santykių modelį. Paklauskite savęs: kokia buvo tėvų santykių dinamika? Ar jūsų ankstesni santykiai turėjo pasikartojančių problemų? Kokias emocines spragas bandote užpildyti per partnerį? Pastebėjus pasikartojančių destruktyvių tendencijų verta giliau panagrinėti savo emocinius poreikius, galbūt net kreiptis į psichoterapeutą. Geriausia dar prieš ieškant naujo partnerio.
  • Neskubėti. Daugelis užmezga netinkamus santykius dėl spaudimo būti su kažkuo arba iš baimės likti vieniems. Svarbu neskubėti ir skirti laiko geriau pažinti kitą žmogų. Užduokite sau klausimą, ar partnerio veiksmai atitinka žodžius, ar jaučiatės su juo saugiai, ar santykiai grįsti pagarba? Pastebėjus bet kokią raudoną vėliavėlę (manipuliacija, perdėtas pavydas, nepagarba, emocinis ar fizinis smurtas ir kt.) būtina stabtelėti ir labai gerai pamąstyti, ar tai tikrai tas žmogus, su kuriuo norite kurti bendrą gyvenimą.
  • Aiškiai apibrėžti savo vertybes ir prioritetus. Santykiai būna daug stipresni, kai partneriai turi panašias vertybes. Todėl dar prieš giliai įsitraukiant į naują romantišką ryšį svarbu pasikalbėti apie jūsų gyvenimo tikslus, pagrindines vertybes, ko tikitės iš partnerio ir santykių apskritai. Jeigu pastebite nesuderinamų esminių skirtumų, nereikėtų tikėtis, kad ilgainiui tai pasikeis.
  • Stebėti partnerio elgesį su kitais. Vienas geriausių būdų įvertinti žmogaus charakterį – stebėti, kaip jis elgiasi su kitais. Ar mandagus ir pagarbiai bendrauja su aptarnaujančiu personalu? Ar atsižvelgia į kitų žmonių jausmus? Kaip kalba apie buvusius partnerius? Jei nuolat kaltina tik kitus, gal net juos engia, nerodo deramos pagarbos, tai blogas ženklas.
  • Stiprinti savivertę. Svarbu praktikuoti savistabą ir savęs priėmimą, ugdyti emocinį stabilumą, mokytis nustatyti ir išlaikyti asmenines ribas. Tik išsiugdžius aukštą savigarbą galima tikėtis užmegzti darnius santykius su jūsų vertu žmogumi. Iki tol, kol pasieksite deramą pasitikėjimo savimi lygį, nereikia bijoti būti vieniems. Jūsų gyvenimo laimė ir kokybė niekada negali priklausyti nuo kito žmogaus, net jeigu būtų pats geriausias ir dovanojantis tikrą meilę. Pirmiausia turite išmokti būti laimingi vieni, o tik tada ta laime dalintis su kitu.
 

Autorius Jūratė Survilė