Pagal apklausas, 10–15 % moterų kenčia nuo depresijos. Naujausių sociologinių tyrimų duomenimis, pogimdyvinė depresija (PD) yra opi problema išsivysčiusiose šalyse. Nors tarptautinėje ligų klasifikacijoje nepriskiriama prie tokių, depresiją dažnai tenka gydyti stacionare. Kurios moterys linkusios į pogimdyvinę depresiją, kokie jos simptomai ir kaip gydoma?

   

Polinkis į depresijąYoung,Mother,Between,30,And,40,Years,Old,Is,Experiencing

 

Šiuolaikinės moterys vis dažniau siekia karjeros. Todėl iki paskutinės akimirkos atidėlioja nėštumą ir gimdymą. Štai kodėl XXI a. padaugėjo vyresnio amžiaus pirmą kartą besilaukiančių motinų. Moteriai senstant jos požiūris į motinystę tampa nerimastingas ir persunktas įtampos. Moteris kupina abejonių ir rūpesčių. Bijo, kad nesugebės tinkamai prižiūrėti kūdikio, negalės jo maitinti arba permaitins, per mažai arba per daug aprengs. Jei pirmagimis turi sveikatos problemų, motina jaučia dar daugiau nerimo ir įtampos.

 

Depresijos gylis ir polinkis į ją priklauso nuo organizmo, temperamento ir charakterio, moters auklėjimo. Po gimdymo bet kurios moters organizme vyksta dideli hormonų pokyčiai, kurie negali nepaveikti jos nuotaikos ir psichikos. Ramios moterys, užaugusios darnioje šeimoje, rečiau kenčia nuo PD. Žemą savivertę turinčios moterys, kurios šeimoje negavo meilės, dažniau serga PD. Tačiau kai šeimoje yra per daug meilės ir vaikas tiesiog užliejamas emocijomis, tai gali paveikti jos psichiką ateityje, lemti nestabilumą.

 

Psichologų manymu, PD dažniau pasireiškia motinoms, kurios stengiasi būti tobulos, visada viską siekia padaryti nepriekaištingai: jei lygina kūdikio drabužėlius, tai būtinai iš abiejų pusių, jei skalbia, tai tol, kol tampa sniego baltumo, jei tvarko vaikų kambarį, valo visus kampus dukart per dieną. Ne kiekviena gali atitikti šį idealą, dažnai idealas neatitinka realybės. O tai užtikrina tiesų kelią į depresiją.

 

Idealios tvarkos siekis gali pakenkti psichikai, ir ne tik. Šiuolaikiniai imunologai skambina pavojaus varpais: pastaruoju metu naujagimių imunitetas labai silpnas. Viena priežasčių – mamos buityje pernelyg dažnai naudoja antiseptinius ploviklius ir valymo chemikalus! Dėl to imunitetas, būdamas sterilioje aplinkoje, nusilpsta ir kūdikis dažnai serga. Taigi tobula mama turi daugiau rūpesčių ir mažiau energijos. Pasireiškia depresijai būdingų požymių.

 

Dažnai mamos, besirūpinančios vaiku, pamiršta save: nebežiūri, ką deda į burną, mažiau miega ir būna fiziškai neaktyvios – dėl tokios savęs nepriežiūros kyla problemų. Pavyzdžiui, gali kilti žindymo problemų, kamuoti galvos skausmai, svaigulys, slinkti plaukai, gesti dantys, pasireikšti dirglumas. Norint, kad taip nenutiktų, kūdikį auginanti moteris turėtų reguliariai vartoti specialius žindančioms motinoms skirtus maisto papildus.

 

Simptomai

 

PD turi įtakos vaiko raidai ankstyvaisiais metais ir iš dalies lemia jo ateitį. PD simptomai panašūs į bendrus depresijos simptomus. T. y. nuolat jaučiamas nerimas, sunku sukoncentruoti dėmesį, moteris tampa itin dirgli, nuotaika nuolat prislėgta. Dažnai depresijos kamuojama mama mano, kad jos gyvenimas gimus kūdikiui yra neperspektyvus ir pilkas, atrodo, kad nebeverta laukti kažko įdomaus ir jaudinančio.

 

Daugelis žmonių painioja PD su nuovargiu. Iš tiesų gimus kūdikiui šeimai tenka daugiau rūpesčių. O jei motina negali, nesugeba ar nenori perduoti vaiko priežiūros artimiesiems, ji pavargsta. Tuomet gali būti be priežasties verksminga ir pernelyg irzli. Todėl geriau, jei kas nors iš artimų perimtų dalį namų ruošos darbų.

 

Sergantys depresija dažnai neturi motyvacijos kreiptis į gydytoją, niekuo nesidomi, yra prislėgti. Jei neseniai pagimdžiusi mama jaučiasi prislėgta, kamuoja slogi nuotaika, miego sutrikimai ir kiti depresijos požymiai, apie tai derėtų pasikalbėti su specialistu. Jei simptomai nepraeina, o bėgant laikui net stiprėja, geriausia kreiptis į psichiatrą.

 

PD būna įvairaus laipsnio. Mama gali nuolat verkti, blogiausia – kai atstumia vaiką arba jaučia nuolatinį nuotaikų svyravimą. Moteris tarsi robotas automatiškai rūpinasi mažyliu, tačiau tai neteikia pasitenkinimo ir džiaugsmo. Dažnai netgi mano, kad taip elgiasi visos kūdikį auginančios motinos.

 

Gydymas

 

Jei moteris agresyvi, sutrikęs jos miegas ir kitos organizmo funkcijos, tokiai sunkiai būklei gydyti vartojami psichiatro skirti vaistai. Tai gali būti antidepresantai arba raminamieji vaistai. Kartu gali būti taikoma psichoterapija.

 

Jei PD gana lengva, pakanka vien psichoterapijos. Šeimos aplinka itin svarbi pagimdžiusios moters stabilumui, todėl artimieji su ja turi elgtis atsargiai, dėmesingai, ramiai.

 

Sunkios PD gydymas gali trukti iki 6 mėn., lengvos – iki 3 mėn. Vengti savigydos, nes ji gali tik pabloginti situaciją.

 

Paprastas bendravimas gali turėti puikų psichoterapinį poveikį – moteris turėtų dažniau išeiti iš namų ir pabendrauti su draugėmis bei jau pagimdžiusiomis moterimis. Kartais moteris galvoja, kad serga depresija, bet pabendravusi su kitomis tokiomis pat neseniai pagimdžiusiomis motinomis supranta, kad depresija ją kamuoja tik laikinai. Vaiko gimimas neturėtų būti priežastis užsidaryti nuo išorinio pasaulio. Priešingai, reikia pasisemti naujų emocijų: eiti į kiną, teatrą, bendrauti su draugais, vykti į gamtą, sportuoti. Tai ypač padeda – kuo daugiau emocijų, tuo sveikesnė aplinka ir vaikas.

 

Būti tėvais – sunkus darbas, reikalaujantis tam tikrų įgūdžių ir atsidavimo kiekvieną dieną. Žmonės turėtų būti fiziškai ir psichologiškai pasirengę turėti vaikų. Užsiėmimai prieš gimdymą su psichologu ar psichiatru padėtų išvengti liūdnų gimdymo pasekmių.

 

PATARIMAI ARTIMIESIEMS

 

Įprasti matuoti „temperatūrą“ šeimoje. Pasikalbėti su kūdikį auginančia mama, paklausti, kaip ji jaučiasi, atkreipti dėmesį į nerimą keliančius požymius: nuovargį, sumišimą, irzlumą, ilgalaikį liūdesį ir susierzinimą. Stebėti ir save. Jaučiate baimę, nerimą, susierzinimą be aiškios priežasties? Stenkitės atsiriboti nuo rūpesčių ir juos analizuokite. Kuo blaiviau įvertinkite situaciją. Nepanikuokite, bet ir neapgaudinėkite savęs.

 

Mobilizuoti išteklius. Pamirškite žodžius „susiimk“, „nenusimink“, „nepamiršk, kad esi motina“. Depresija serganti moteris neturi energijos, jai reikia pagalbos namuose, gaminant maistą ir prižiūrint kūdikį. Jai reikia laiko pabūti vienai su savimi ir daryti tai, ką nori, be spaudimo ar kontrolės. Galiausiai jai reikia emocinės paramos. Pirmiausia reikėtų jai išsikrauti: rasti žmogų, kuris pabūtų su vaiku, perimtų kai kuriuos buities darbus, paprašytų šeimos narių ir draugų neįkyrėti jai. Svarbiausia – sukurti besąlygiškos meilės ir priėmimo atmosferą. Mokymams, pamokymams ir priekaištams – griežtas „ne“. Intymūs pokalbiai, ilgi apkabinimai, mažos dovanėlės – taip.

 

Rasti „Gendalfą“. Pasakų ir fantastinių filmų herojus – gerasis ir galingasis burtininkas, gelbstintis iš visų situacijų. PD tokia pati: kartais pasireiškia taip stipriai, kad neįmanoma apsieiti be specialisto. Nebijokite kreiptis pagalbos į psichoterapeutą, kuris patars ir, jei reikia, parinks tinkamus vaistus. Tačiau specialistą rinkitės atidžiai: ieškokite informacijos apie jo darbus, peržiūrėkite atsiliepimus.

 

Turėti kantrybės. Kiek laiko truks gijimas, priklauso nuo daugelio veiksnių (įskaitant tai, koks bus parinktas gydymas). Vidutiniškai PD trunka nuo vieno iki šešių mėnesių. Palengvėjimas atsiranda anksčiau – svarbu pastebėti pokyčius. Džiaugtis kiekviena šviesesne akimirka, kaip pirmosiomis šiltomis dienomis po atšiaurios žiemos. Iš pradžių gali tekti ieškoti žaliuojančių daigelių ten, kur anksčiau vešėjo visa pieva. Tačiau būtent iš jų galiausiai išaugs naujas žydintis sodas. Saulės spindulys, maloni melodija, puodelis gardaus gėrimo – endorfinų šaltinis, kurio taip reikia mamai ir jos partneriui. Bėgant laikui mamos jausmai (džiaugsmas, malonumas, jaudulys, susidomėjimas) taps gilesni ir stipresni. Kartu įveikta depresija sustiprina dviejų žmonių sąjungą.