Kodėl padidėja limfmazgiai?  

Su padidėjusiais limfmazgiais retsykiais susiduria kone kiekvienas. Dažniausiai tai nepavojingų infekcijų ir uždegimų požymis. Tačiau kartais gali įspėti apie sunkesnius sveikatos sutrikimus. Ką apie tai svarbu žinoti?

Kas yra limfmazgiai?

Limfmazgiai – gyvybiškai svarbi limfinės, sykiu ir imuninės sistemos dalis. Jų žmogaus kūne yra 700–800. Skiriasi tiek dydžiu, tiek forma, dažniausiai plokšti, pupelę primenantys dariniai. Limfmazgiai skirstomi į periferinius (juos galima apčiuopti) ir vidinius (esančius organizmo viduje). Aktyviausi yra kakle, pažastyse, kirkšnyse, tarpuplautyje ir pilve, nes čia susikerta limfos srautai iš kitų svarbių kūno dalių, todėl minėtose vietose limfmazgiai lengviausiai užčiuopiami.

Limfmazgiai filtruoja limfą – skystį, kuriame yra baltųjų kraujo kūnelių, šalutinių medžiagų ir patogenų, kad apsaugotų organizmą nuo infekcijų ir ligų. Jie netgi sulaiko piktybines auglių ląsteles! Limfmazgiuose esantys B ir T limfocitai atpažįsta svetimus antigenus ir ima gaminti specifinius antikūnus.

Padidėjimo priežastys

Padidėję limfmazgiai medicinoje vadinami limfadenopatija. Ji gali būti sritinė arba išplitusi po visą kūną. Limfmazgiai gali padidėti dėl įvairių priežasčių. Kokios dažniausios?

Iinfekcijos. Tai dažniausia limfmazgių padidėjimo priežastis. Tokiu atveju limfadenopatija gali pasireikšti tiek lokalizuotai, tiek ir sistemiškai. Nors limfmazgių padidėjimą gali išprovokuoti bet kokios infekcijos, tiek grybelinės, tiek parazitinės, visgi įprastai pasitaiko virusinės ar bakterinės. Iš virusinių dažniausi kaltininkai – peršalimas, gripas, dantų, ausų infekcijos, rečiau – hepatitas, ŽIV, lytiškai plintančios infekcijos. Iš bakterinių įprasti sukėlėjai yra streptokokinės infekcijos, odos infekcijos, tuberkuliozė, Laimo liga ir kt. Dėl kai kurių sunkesnių užsitęsusių infekcijų gali susidaryti limfmazgių pūlinys. Esant šiai skausmingai būklei, reikia gydyti antibiotikais ar net specialaus drenažo.

Vaistų poveikis. Kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, nuo traukulių, – šalutinis poveikis yra limfmazgių patinimas.

Alerginės reakcijos. Sunkios alerginės reakcijos gali paskatinti limfmazgių padidėjimą, nes imuninė sistema intensyviai reaguoja į alergenus.

Autoimuniniai sutrikimai. Limfmazgiai gali padidėti sergant autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige ir kt. Tokiais atvejais būdinga ilgalaikė sisteminė limfadenopatija.

Onkologiniai susirgimai. Padidėję limfmazgiai kai kuriais atvejais gali rodyti vėžį, ypač jei patinę išlieka ilgą laiką ir čiuopiant neskausmingi. Limfadenopatija dbūdinga sergant limfoma – limfinės sistemos vėžiu, leukemija – kraujo vėžiu, taip pat plintant metastazėms iš kitų kūno dalių į netoliese esančius limfmazgius.

Reikšminga vieta

Tikslią limfmazgių padidėjimo priežastį gali nustatyti tik gydytojas, tačiau nemažai pasufleruoti gali ir limfadenopatijos vieta. Padidėję kaklo limfmazgiai – vieni įprasčiausių, dažniausiai rodo viršutinių kvėpavimo takų infekcijas: peršalimą, tonzilitą ar ausų uždegimą. Pažastų limfadenopatija gali būti rankų ar krūtinės infekcijos požymis, retsykiais gali signalizuoti apie krūties vėžį. Kirkšnies limfmazgiai dažniausiai padidėja dėl dubens ar kojų srities infekcijų, nors gali rodyti ir lytiškai plintančias ligas, dubens organų onkologiją. Pilvo ir tarpuplaučio limfmazgiai gali padidėti esant sunkesnėms patologinėms būklėms: išplitusioms infekcijoms, kraujo ligoms, onkologiniams procesams.

Kada verta sunerimti?

Dažniausiai padidėję limfmazgiai tėra natūrali imuninės sistemos reakcija į infekciją ar uždegimą. Praėjus pastariesiems praeina ir limfadenopatija. Organizme vykstant infekcijai įprastai sureagavę limfmazgiai būna skausmingi, minkšti ir paslankūs. Jie gali greitai padidėti, tačiau po kelių dienų ar savaičių grįžta į įprastą dydį.

Sunerimti ir kreiptis į gydytoją reikėtų tada, kai limfmazgiai be aiškios priežasties palaipsniui didėja, tai trunka ilgiau nei 2–4 savaites, liečiant neskausmingi ir nepaslankūs. Kartu pastebima kitų neraminančių simptomų – nepagrįstas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, karščiavimas, lėtinis nuovargis ir kt. Visa tai gali įspėti apie sunkesnius negalavimus, todėl būtina pasitikrinti sveikatą.

Kaip gydoma?

Kreipiantis į gydytoją dėl padidėjusių limfmazgių, jie pirmiausia įvertinami atliekant apčiuopą, taip pat atliekamas bendras sveikatos įvertinimas, skiriami kraujo tyrimai, ultragarsinis tyrimas. Gydymas priklauso nuo limfadenopatijos priežasties. Pasibaigus infekcijai limfmazgiai natūraliai susitraukia. Todėl sergant paprastomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pakanka simptominio gydymo ir lieka laukti. Esant bakterinėms infekcijoms skiriami antibiotikai. Jeigu limfadenopatiją išprovokuoja alergija, skiriami jai slopinti skirti vaistai. Autoimuninės ligos kontroliuojamos pagal galimybę. Įtariant onkologiją skiriami išsamesni sveikatos tyrimai ir patvirtinus diagnozę taikomi įvairūs gydymo būdai: chemoterapija, radioterapija, biologinė terapija, chirurgija ir kt.

Įdomu

• Kartais limfmazgiai šalinami chirurgiškai, ypač siekiant išvengti vėžio plitimo.
• Limfmazgiuose imuninės ląstelės išmoksta atpažinti specifinius patogenus ir kovoti su jais.
• Sveikų limfmazgių dydis svyruoja nuo 1 iki 25 mm.
• Apie 70 % limfmazgių yra pilvo ertmėje ir dubens srityje.
• Limfinė sistema per dieną išfiltruoja 2–4 l limfos skysčio, o limfmazgiai dirba 24 / 7, kad pašalintų kenksmingas medžiagas.
• Su amžiumi limfmazgiai praranda efektyvumą: mažėja, jų struktūra degeneruoja. Tai dalis natūralaus senėjimo.
• Limfmazgiai ne tik filtruoja limfą, bet ir reguliuoja kūno skysčių pusiausvyrą. Kasdien limfinė sistema apdoroja apie 20 l skysčių, iš kurių maždaug 3 l grąžina į kraują per limfmazgius.
• Limfmazgiuose nuolat cirkuliuoja milijardai limfocitų (B ir T ląstelių). Šios ląstelės sudaro 20–40 % visų kraujyje esančių baltųjų kūnelių.
• 70–90 % biopsijų, atliekamų dėl padidėjusių limfmazgių, atskleidžia infekcijas ar uždegimus. Tik apie 10 % atvejų išryškėja piktybinės ligos, pvz., limfoma ar metastazės.
• Vaikų limfmazgiai aktyvesni nei suaugusiųjų. Apie 50 % vaikų iki 12 m. reguliariai patiria limfmazgių padidėjimą dėl paprastų infekcijų.

Autorius Jūratė Survilė