Jau 15 metų žmonėms meilę ne tik surasti, bet ir iš naujo atrasti padedanti Vilma Šiaučiūnienė sako, kad kelias į darnius santykius visada prasideda nuo pirmo žingsnelio – geresnio savęs pažinimo. Pažinčių tarnybos „Meilės harmonija“ įkūrėja, šeimos santykių konsultantė, veidotyrininkė ir astrologė pasakoja apie bendro gyvenimo džiaugsmus, iššūkius ir tai, ką svarbu žinoti tiek norintiems surasti puikiai tinkantį partnerį, tiek svajojantiems įveikti santuokinio gyvenimo krizes.

 

Kodėl romantinė meilė ir darnūs santykiai poroje mums tokie svarbūs? Juk dabar tampa madinga gyventi vienišą gyvenimą ir mėgautis laisvės teikiamomis privilegijomis.

 

Žmogus nesukurtas gyventi vienas. Esame ne tik protingos ir dvasingos, bet ir biologinės būtybės, tad ryšio, artumo ir tos tikrosios romantiškos meilės poreikis užprogramuotas genetiškai. Tiesa, laisvė nuo įsipareigojimų, kurie neišvengiamai atsiranda ne tik sukūrus šeimą, bet ir tiesiog bendraujant artimai, gali atrodyti patraukli. Visgi tik laikinai. Mėgautis gyvenimo etapais be įsipareigojimo ir artimo ryšio iš tiesų gali būti naudinga. Tačiau galiausiai kone visi be išimties pradedame ieškoti to, į kurį ne tik galėtume atsiremti prireikus, tačiau ir pasidalinti tuo, ką turime viduje – meile, švelnumu. Naudinga pabūti vienam ankstyvoje jaunystėje, taip pat po skyrybų ar partnerio netekties. Tai turėtų trukti ne ilgiau kaip pusę metų, ilgiausiai metus. Tuo atveju, kai vienatvėje užsibūnama per ilgai, tarkime, 7 metus ar net ilgiau, žmogui iš naujo atrasti džiaugsmą partnerystėje gali būti itin sunku. Psichologai sakytų, kad iš esmės pasikeičia žmogaus požiūris, emocijų raiška ir prieraišumo mechanizmas. Aš dar pastebiu, kad pakinta ilgalaikių vienišių energetika. O tam, kad ji būtų atkurta, tenka ilgokai padirbėti. Tačiau viskas prasideda nuo požiūrio apie save ir santykius performavimo. Tai ne visada patogu ir malonu. Visgi reikalinga.

 

Portrait,Of,Lovely,Young,Couple,,Man,And,Woman,Posing,With

Ar iš ilgametės darbo pažinčių tarnyboje patirties galite patvirtinti, kad vyrai ir moterys meilę supranta skirtingai? 

 

Gerai žinau vieną svarbų aspektą. Šią tiesą ne kartą patvirtino mano klientų istorijos. Norint, kad meilė ir santykiai klestėtų, būtina juos laikyti prioritetu. Būtina suprasti, kad ten, kur krypsta mintys ir jausmai, ten ir srūva energija. Tai reiškia, kad energiją reikia nukreipti į meilę ir santykius. Visi kiti dalykai – darbas, draugai ar kiti aspektai, turi atsidurti antrame plane. Tada galima tikėtis sėkmės. Mat tik kai abu partneriai suvokia, kad jų apsisprendimas šeimą ir meilę įrašyti į pirmąją „svarbiausiojo sąrašo“ vietą, iš tiesų galima tikėtis laimės ir pasitenkinimą teikiančio gyvenimo. Be abejo, neraginiu atitrūkti nuo realybės. Visgi kartais naudinga peržiūrėti vertybes. Jeigu metus darydami pasirinkimus, kreipdami gyvenimą viena ar kita linkme pirmiausia nepagalvojate apie partnerį, tuomet reikėtų gerokai pasitempti. Būtina kasdien pagalvoti apie santykius, apie tai, kaip gera patirti meilę. Tada viskas bus gerai.

 

Vienas skirtumas, kurį pastebiu ne tik aš, bet ir mokslininkai, – vyrai dažniau linksta mėgautis lengvabūdišku ryšiu. Štai moterys dažniau pasiduoda meilės ir romantikos iliuzijai. Net ir tais atvejais, kai partnerių nesieja meilė, moteris visada mėgins bent įsivaizduoti, kad yra jausmas. Svarbu paminėti ir tai, kad sulaukus 50–55 metų skirtingų lyčių poreikiai supanašėja. Vyrai ir moterys dažniau ieško nuoširdaus ryšio. Iki tol santykiai vyrams ir moterims labiau siejasi su šeimos kūrimu, įsitvirtinimu. Tad ne visada susimąstoma apie tai, kaip du žmonės gyvens, kai vaikai paaugs arba išeis iš namų, nesistengiama išlaikyti romantikos, aistros, tarpusavio ryšio. Iš tiesų tai, ko tikimasi iš santykių ir meilės, labiau priklauso ne nuo lyties, o nuo asmenybės charakteristikų. Jos atskleidžiamos išanalizavus asmeninį horoskopą. Juk ne be priežasties Indijoje bei Kinijoje dar ir dabar partnerių ieškoma pagal astrologinį suderinamumą. Šis metodas stebėtinai tiksliai leidžia pažvelgti į žmonių charakterius ir suderinamumo potencialą.

 

Mokslininkai sako, kad ilgalaikius santykius dažniau sukuria panašūs partneriai, o ne priešingybės (nors tikima, kad būtent priešingybės traukia). Kaip yra iš tikrųjų?

 

Prasmingas klausimas. Atsakyti į jį norėčiau pradėdama nuo to, kad žmonės ne visada tinkamai suvokia, kas gi tos priešingybės yra. Psichologiniu aspektu viskas lyg ir paprasta. Priešingybėmis vadinami tie, kurie turi skirtingus požiūrius ar net vadovaujasi skirtingomis vertybėmis. Ne tokiu drastišku atveju galime laikyti skirtingus charakterio bruožus. Juk visiems žinoma klišė, kad geros mergaitės įsimyli blogus berniukus. Ir tokių pavyzdžių begalė. Visgi astrologiniu aspektu viskas sudėtingiau, tad ir gerokai tiksliau. Šiuo požiūriu priešingybės yra žmonės, kurie turi Juodąjį Mėnulį potencialaus partnerio Zodiako ženkle. Kad būtų aiškiau, pateikiu pavyzdį: vyro Juodasis Mėnulis užfiksuotas Avine, tad jo priešingybė yra moteris, kurios Saulė Avine. Tarp tokių žmonių įsižiebia žemę iš po kojų išmušanti meilė, jų abiejų širdys užsidega. Tokiems žmonėms atrodo, kad negali gyventi vienas be kito. Deja, meilė netrunka ilgai, nes esant tokiai astrologijai vienas partneris visada būna energijos donoras, o kitas vartotojas. Tokios priešingybės susituokia iš didelės meilės, tačiau išsiskiria persipildę neapykanta. Kartais net pašlyja vieno jų sveikata.

 

Aistringą meilę gali pajusti ir astrologiškai panašūs, suderinami partneriai. Tad vien tik meilės jausmu ne visada galima kliautis. Na, o atmetus astrologinius aspektus, veikiausiai daugelis iš savo patirties pasakytų, kad geriau sugyvena tie, kurie turi sutampančias vertybes, panašų gyvenimo būdą, bendrus prioritetus, tačiau ir šiek tiek skirtumų, pavyzdžiui, asmeninių pomėgių, veiklų, net atskirus draugų ratus. Meilės energija mėgsta sruventi ta pačia kryptimi, tačiau nebūti suspausta. Laimingiausi būna tie, kurie išmoksta sau ir partneriui suteikti laisvės nepamiršdami, kad yra kartu ir ištikimi vienas kitam.

 

Tikima, kad suradus antrąją pusę, idealų vienintelį / vienintelę laiminga pabaiga savaime garantuota. Tiesa tai ar mitas?

 

Nėra vieno atsakymo. Mat mitu galima laikyti tai, kad kiekvienas turime tik vieną galimybę, vieną idealiai tinkantį partnerį. Juk žmonės gali būti suderinami daugeliu skirtingų aspektų ir įsimylėti įmanoma turint skirtingų paskatų. Kartais tiesiog bręstant emociškai pakinta poreikiai, todėl partneriai ryžtasi ieškoti, kas tuos poreikius atlieptų. Tačiau netiesa, kad meilė egzistuoja tarp begalybės pasirinkimų. Mylimasis nėra pienas parduotuvės lentynoje. Tad nepavyks tiesiog ateiti, išsirinkti pagal kainą ar pakuotę ir parsinešus įsidėti į šaldytuvą. Tam, kad žmonės ne tik įsimylėtų, bet ir mylėtų vienas kitą, tenka atlikti nemažai paruošiamųjų darbų. Beje, meilė ir santykiai visada yra procesas, ne tik rezultatas. Jeigu į romantinius santykius žiūrite kaip į nuolatinį procesą, niekada nenustosite stengtis, tuomet laimingą pabaigą patirsite kasdien. Realybėje laiminga pabaiga yra ne apsigyvenimas kartu ar vestuvės, o kasdienis sugyvenimas derinantis vienas prie kito ir patiriant mažų džiaugsmų.

 

Įsimylėti smagu, o mylėti sudėtinga. Būtent su tokia realybe susiduria ilgai kartu gyvenančios poros. Kaip manote, kodėl ne visiems pavyksta išsaugoti meilę? Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria poros?

 

Priežasčių yra tiek, kiek ir žmonių. Juk kiekvienas unikalus ir kiekvieni santykiai saviti. Visgi manau, kad žmonės skirtingais keliais pasuka ar meilės jausmą „sudegina“, nes nesikalba. Atlikti savotišką jausmų ir santykių reviziją rekomenduoju tris kartus per mėnesį. Štai tuomet galima tikėtis, kad pavyks išlaikyti meilės harmoniją. Jeigu apie gyvenimą šeimoje ir santykius susimąstote ar pakalbate tik kartą per metus, pabandykite įsivaizduoti, kiek emocinio krūvio susikaupia (ypač moterims) per tą laiką. Jeigu kažkas nuvylė, įskaudino ar įžeidė, tai derėtų konstruktyviai išsakyti per artimiausias 3 dienas. Antraip net nenoromis prasiverš nuoskaudos, įsižeidimai, kils barniai ir viskas bus pasakyta aštriau ir garsiau.

 

Kitas didelis iššūkis – monotonija santykiuose. Svarbu nepamiršti nustebinti partnerio. Ko gero, visi girdėjo apie penkias skirtingas meilės kalbas. Vieniems svarbūs žodžiai, kitiems – dovanos, fizinis artumas, kokybiškas laikas kartu ar pagalba. Ir nors sakoma, kad pakanka išsiaiškinti, kas svarbiausia partneriui ir tai pademonstruoti, tačiau iš tiesų svarbiausios yra smulkmenos. Pavyzdžiui, pastebėti, ko nori ir kuo žavisi žmona ar draugė bei įteikti tą nedidelį daiktelį, dovanėlę. Moterys puikiai geba pastebėti, kada jų partneriai per mažai rūpinasi savimi ir gali padėti jiems tai padaryti. Gyvenimas nėra vadovėlis, gyvenimas poroje yra nuolatinis reagavimas į partnerio poreikius. Ir tai yra kasdienybės smulkmenos. Pastebėkite tas smulkmenas ir mokykitės jomis mėgautis, paversti mažais džiaugsmais.

 

Kokias pagrindines santykių krizes išskirtumėte ir kaip su jomis dorotis?

 

Daugelis ekspertų kalba apie trejų, penkerių metų ir panašias santykių krizes. Visgi man aktualesnis atrodo kitas skirstymas, kai skaičiuojami septynerių metų etapai. Jie nebūna idealiai tikslūs, paklaida gali būti 1,5 metų. Kas septynerius metus žmonės keičiasi ir jiems kyla noras pertvarkyti savo gyvenimą. Tad šiuos etapus iš tiesų verta pasiskaičiuoti ir atsargiau elgtis jautriaisiais periodais, mat tuo metu dažniau ryžtamasi skyryboms. Kai išgyvenami šie periodai, partneriams neretai tenka tarsi iš naujo vienam kitą pažinti.

 

Taip pat egzistuoja vadinamieji gyvenimo slenksčiai. Jie nustatomi pagal astrologijos principus. Slenksčiai gali būti kas 9, 12 ar net 20 metų. Žengiant per šiuos slenksčius nusprendžiama nutraukti santykius ir viską pradėti iš naujo. O jei norima, kad meilė ir santykiai truktų ilgai, reikia atidžios savistabos. Visa ko pradžia – harmoningos ir tvarios meilės pradžia ir tąsa, sistemingas savęs pažinimas. Tai padaryti galima įvairiai: padedant veidotyrai, astrologijai ar psichologijai. Bet kuris šių įrankių naudingas ir tinkamas, jei iš tiesų skiriama laiko ir dėmesio savo charakteriui, ydoms ir privalumams pažinti. Tai padeda išgryninti poreikius, suvokti, kas ir kodėl su mumis vyksta bei kaip ir kodėl keičiamės. Kai puikiai save pažįstame ir jaučiame, darome racionalius, prasmingus sprendimus. O tai ir padeda išsaugoti santykius.

 

Sakoma, kad meilę nužudo rutina ir buitis. Kaip vienas kitam neatsibosti ir ką daryti, jeigu išgaravo aistra? Kokių patarimų duodate vyrams ir moterims?

 

Rutina ir buitis iš tiesų pavojingi. Tačiau juos sutramdyti nėra sunku, jeigu partneriai kalbasi ir išmoksta dalintis darbais. Ir susitarti dėl šio pasidalijimo reikia taip, kaip patogiausia pačiai porai, nekreipiant dėmesio į jokius stereotipus. Nieko blogo, jeigu vyras dirba, o moteris sukasi namuose. Puiku, jei abu partneriai pakaitomis atlieka namų ruošos darbus. Idealu, jei kartą per savaitę ateina profesionalūs pagalbininkai sutvarkyti namų. Visi šie scenarijai geri ir tinkami. Problemų kyla, kai apie rutiną ir buitį nesikalbama. Atsiranda pyktis, nuoskaudų ir kaltinimų vienas kitam. Iš tiesų aistra glaudžiai susijusi su buitimi. Gyvenant kartu ir auginant vaikų gali būti sunku išlaikyti aistros kibirkštėles. Tačiau tai nėra neįmanoma. Pirmiausia reikia suprasti, kad toks geismas, koks kamuoja santykių pradžioje, išgaruoja greičiau nei per 3 metus, ir tai natūralu. Abiem partneriams reikia tai priimti ir ieškoti būdų, kaip bent retkarčiais suvilioti vienas kitą. Ir vilionės prasideda daug anksčiau nei sugulama į lovą. Labiausiai aistrą žadina kokybiškas laikas dviese. Bent kartais verta nueiti į restoraną, pasivaikščioti, surengti smagų pasimatymą.

 

Tradiciškai šeimą kurią ir meilę joje puoselėja dviese. O kaip šeima, draugai kiti artimieji, ar jie gali padėti arba pakenkti? Galbūt apie santykius nevalia atvirauti?

 

Nėra jokių griežtų taisyklių, ką galima sakyti, o ko ne. Viską diktuoja sveikas protas ir aplinkybės. Geriausia apie santykių problemas kalbėtis su specialistais – psichologais, porų konsultantais, tikintiesiems gali padėti kunigas ar kitas dvasinis vadovas. Pašalinio žmogaus nuomonė, juolab specialisto, kartais padeda poroms išspręsti iki tol neįveikiamomis atrodžiusias problemas. Per specialisto konsultaciją neturi būti gėda, nepatogu, nepriimtina. Profesionalas niekada nesmerkia, nevertina pagal visuomenės standartus. Jo tikslas – padėti žmonėms susitaikyti, atrasti vienam kitą iš naujo, o kartais, kad ir kaip būtų liūdna, palydėti sunkiame skyrybų kelyje.

 

Bendraudami su artimaisiais, draugais prisiminkite, kad atvirai kalbėdami apie santykių problemas visada kitą žmogų pastatote į nepatogią padėtį. Draugai nebus objektyvūs, jie palaikys ir pritars net tada, kai nesate teisūs. Ne itin patikimi draugai gali pasišaipyti ar stebėtis. Ir visus šiuos aspektus prieš atveriant širdį riekia įvertinti. Pasikalbėti ir gauti palaikymą labai svarbu, tačiau rekomenduočiau ne draugams pateikti konkrečius pavyzdžius iš savo gyvenimo, bet kalbėti apie abstrakčias problemas, klausti patarimų, tarsi jie būtų bendro pobūdžio. Tai padės apsaugoti ir savo, ir partnerio jausmus.

 

Yra atvejų, kai išsaugoti ryšio nepavyksta, o gal net nereikia? Kas išduoda, kad atėjo metas sukti skirtingais keliais?

 

Tai skaudžiausi ir liūdniausi atvejai. Norėtųsi žmones nuo to apsaugoti konsultuojant poras dar prieš bendrą jų gyvenimą. Tačiau yra žmonių, kuriems nelemta būti kartu, geriau nutraukti santykius. Tai lemtingi santykiai, kurių griūtį galima numatyti astrologiškai. Be abejo, susitaikyti bei vėl pajusti meilės vienas kitam nepavyksta ir dėl žemiškų priežasčių, tokių kaip smurtas, priklausomybės, abiejų partnerių nenoras stengtis. Nebebūti kartu prasminga ir tuomet, kai nebeįmanoma patenkinti esminių poreikių. Nors šį aspektą galima koreguoti, kai išmokstama pažinti asmeninius poreikius. Paprastas to pavyzdys – moteriškoji energija, kuri auginama per malonias patirtis, bendravimą, keliones, mažus džiaugsmus. Vyriškajai energijai reikalingas palaikymas, įvertinimas, dėmesingumas. Jeigu poroje žmonės išmoksta pasiskirstyti vaidmenimis, neretai pavyksta suklijuoti ir pašlijusius santykius. Visgi esminis aspektas – noras ir santykių, kaip svarbiausio prioriteto, suvokimas. Jeigu to nėra, nėra ir santykių.

 

Ką patariate tiems, kuriems meilės paieškas tenka pradėti iš naujo jau brandžiame amžiuje?

 

Pažinčių tarnyboje yra klientų nuo 28 iki 88 metų. Tai reiškia, kad niekada nėra per anksti ar per vėlu ieškoti partnerio, kurti ir puoselėti meilę. Tik svarbu neatidėlioti. Turėjau klientę, kuri nesiryžo pirmo žingsnelio žengti net dešimtmetį, todėl pas mane atėjo tik sulaukusi šešiasdešimties. Būtent ji užsiminė apie tai, kad impulsą vėl pradėti meilės paieškas jautė seniai, tačiau vis nesiryžo. Ir tas neryžtingumas virto apgailestavimu. Brandžiame amžiuje gali prireikti pagalbos naudojantis informacinėmis technologijomis. Tačiau tai gali padėti išspręsti artimieji ar specialistai. Svarbiausia – atverti savo širdį ir praplėsti horizontus. Būkite drąsūs, eikite mokytis ko nors naujo, bendraukite, šokite, keliaukite bei megzkite pažintis. Ir dėl nieko nesijaudinkite, meilė ateina skirtingu laiku ir visi esame jos verti.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė