Klausos praradimas su amžiumi tampa vis aktualesnė problema. Daugelis vyresnių žmonių pastebi prasčiau girdintys. Dažnai tai siejama su natūraliu amžėjimu. Tačiau ar tikrai klausos praradimas senstant neišvengiamas?

 

Plačiai paplitusi problemaHearing,Loss,Concept.,Woman,And,Sound,Waves,Illustration,On,Light

 

Klausos praradimas plačiai paplitęs tiek pasauliniu, tiek nacionaliniu mastu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiandien apie 466 mln. žmonių pasaulyje turi klausos sutrikimų, iš jų 34 mln. vaikų. Prognozuojama, kad iki 2050 m. beveik 2,5 mlrd. žmonių turės tam tikro lygio klausos praradimą, o mažiausiai 700 mln. iš jų prireiks gydymo. Problema aktualiausia vyresnio amžiaus atstovams. Apie 33 % vyresnių nei 65 m. žmonių patiria tam tikro lygio klausos praradimą. Tarp vyresnių nei 75-erių tokių jau yra apie 50 %. Lietuvoje be klausos aparatų girdėti negali 2–3 % gyventojų.

 

Kas sukelia?

 

Klausos praradimo priežastys yra įvairios. Dažniausiai jas galima suskirstyti į dvi kategorijas: amžines ir sukeltas aplinkos veiksnių.

 

Amžiniai veiksniai (presbiakuzija). Su amžiumi vidinėje ausyje esančios plaukuotosios ląstelės natūraliai degeneruoja. Jos atsakingos už garsų pavertimą nerviniais signalais. Taigi, šių ląstelių degeneracija lemia prastesnį garsų (ypač aukšto dažnio) suvokimą.

 

Triukšmo poveikis. Ilgalaikis garsus triukšmas, pavyzdžiui, darbas pramonėje, triukšmingose vietose ar garsios muzikos klausymasis, gali nepataisomai pažeisti klausos organus. Net 1,1 mlrd. jaunų (12–35 m.) žmonių gresia klausos praradimas dėl triukšmingos muzikos klausymosi ar kitų triukšmo šaltinių.

 

Genetinė predispozicija. Kai kurie žmonės turi genetinį polinkį į klausos sutrikimus. Jei šeimoje yra buvę klausos praradimo atvejų, rizika padidėja.

 

Ligos ir medikamentai. Tam tikros ligos, kaip cukrinis diabetas ar širdies veiklos sutrikimai, gali pakenkti vidinės ausies kraujotakai. Be to, ototoksiniai vaistai irgi gali neigiamai paveikti klausos organus.

 

Kaip apsisaugoti?

 

Nors klausos praradimas dažnai laikomas natūraliu senėjimo procesu, prevencinės priemonės gali reikšmingai sumažinti riziką. Kas svarbu?

 

Vengti triukšmo. Rekomenduojama triukšmingose vietose dėvėti ausines, pernelyg garsiai neklausyti muzikos.

 

Sveikai gyventi. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas ir kiti darnios gyvensenos principai palaiko gerą kraujotaką, padeda organizmą aprūpinti būtinomis maistinėmis medžiagomis, saugo nuo žalingų veiksnių, per greito senėjimo. Tai neabejotinai svarbu tiek bendrai, tiek klausos sveikatai.

 

Reguliariai tikrinti. Net jei atrodo, kad girdite gerai, profilaktiniai klausos testai gali padėti laiku pastebėti pirmuosius pokyčius. Tai leidžia užbėgti rimtoms problemoms už akių ir pagerinti gyvenimo kokybę.

 

Kontroliuoti lėtines ligas. Efektyvi cukrinio diabeto, širdies ar kitų lėtinių ligų kontrolė mažina jų neigiamą poveikį klausos organams. Todėl svarbu vartoti gydytojo paskirtus vaistus, paisyti gyvenimo būdo korekcijų ir imtis kitų būtinų veiksmų, stabdančių lėtinių ligų progresavimą.

 

Gyvenimas praradus klausą

 

Gyvenimas netekus klausos gali tapti iššūkiu, tačiau šiuolaikinė medicina, technologijos ir socialinė parama leidžia sėkmingai prisitaikyti. Svarbiausia – neignoruoti problemos ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų ne tik geriau girdėti, bet ir išlaikyti emocinę gerovę bei socialinius ryšius.

 

Klausos aparatai ir kitos technologijos. Šiandien klausos praradimą galima kompensuoti įvairiais prietaisais. Klausos aparatai stiprina garsus ir leidžia aiškiau girdėti. Modernūs prietaisai yra maži, estetiški, juos net galima sujungti su išmaniaisiais telefonais, leidžiant naudoti programėles garsams reguliuoti. Galimi ir kochleariniai implantai, kurie rekomenduojami esant sunkesniam klausos praradimui. Jie perduoda elektrinius signalus tiesiai į klausos nervą, leisdami suvokti garsus net ir tiems, kurių klausa visiškai prarasta. Įvairūs pagalbiniai klausos įrenginiai, pvz., specialūs telefonai, televizoriaus garso stiprintuvai, net išmanieji laikrodžiai, padeda geriau girdėti kasdienėse situacijose. Subtitrai filmuose, transliacijose ar vaizdo skambučiuose taip pat labai palengvina gyvenimą.

 

Komunikacijos strategijos. Klausos praradimas gali apsunkinti bendravimą, tačiau yra daugybė būdų, kaip išvengti nesusipratimų. Pašnekovai turėtų kalbėti aiškiai ir lėtai, vengti pernelyg triukšmingo fono. Svarbu palaikyti akių kontaktą, mat žvelgiant į pašnekovo veidą galima lengviau perprasti jo lūpų judesius ir veido išraiškas, kurios padeda suprasti kontekstą. Stipresnį ar visišką klausos praradimą turintys asmenys mokosi gestų kalbos arba lūpų skaitymo – tai tampa svarbiais bendravimo įrankiais. Galiausiai yra specialių programėlių, realiu laiku paverčiančių kalbą tekstu. Jos itin praverčia bendraujant sudėtingesnėse situacijose, pavyzdžiui, darbiniuose susitikimuose.

 

Psichologinė ir socialinė parama. Klausos praradimas ne tik apsunkina girdėjimą, bet ir gali turėti didelį poveikį emocinei sveikatai. Daugelis žmonių, patyrusių šią problemą, susiduria su vienatve, nerimu ar net depresija. Norint to išvengti, svarbu ieškoti palaikymo grupių, susitikti su žmonėmis, kurie susiduria su panašiomis problemomis. Itin reikšminga profesionali pagalba, mat kalbėjimasis su psichoterapeutu padeda prisitaikyti prie naujos gyvenimo situacijos, išmokyti valdyti stresą. Be galo svarbus ir artimųjų įsitraukimas. Jie gali mokytis efektyviau bendrauti su klausos sutrikimų turinčiu žmogumi, teikti emocinę paramą ir taip sumažinti atskirtį.

 

Bendruomeninės veiklos. Praradus klausą svarbu išlikti aktyviems ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Įvairūs būreliai, kursai ar savanoriška veikla padeda jaustis įtrauktiems, svarbiems. Tai mažina atskirtį, vienišumą, skatina pozityvumą. Svarbu suvokti, kad klausos praradimas – tik vienas iš gyvenimo aspektų, kuris, su tinkamais įrankiais ir parama, neturi riboti jūsų galimybių.

 

Autorius Jūratė Survilė