Afrika vienus žavi, o kitus gąsdina. Juk šis žemynas menkiausiai ištyrinėtas. Čia plyti dykumos, driekiasi savanos, o jose laisvai laigo milžiniškos gyvūnų kaimenės. Tačiau taip pat šiame regione fiksuojamas didžiausias skurdas, aukščiausias nusikalstamumo lygis, rizika užsikrėsti tropinėmis ligomis. Visgi Afrikoje esama ir saugių zonų. Viena iš tokių – žemyninė Tanzanija ir pusiau autonominės Zanzibaro salos.

 

Herd,Of,African,Elephants,On,A,Safari,Trip,To,KenyaUnikali istorija

 

Lietuviškuose istorijos vadovėliuose apie Afrikos žemyną rašoma nedaug. Europiečiams šis žemynas artimas ir tolimas tuo pat metu. Juk prieš Pirmąjį pasaulinį karą imperialistinės ambicijos skatino išteklių gausias Afrikos teritorijas dalintis ginkluotuose konfliktuose, o jos gėrybes plukdyti į Senąjį Pasaulį. Didiesiems konfliktams pasibaigus kolonijos tiesiog apleistos. Ne išimtis ir dabartinė Tanzanijos teritorija, kuri prieš šimtmetį garsėjo kaip Tanganika. Nuo XIX a. 9-ojo dešimtmečio iki 1919 m. šalis buvo Vokietijos kolonija, vėliau administruota Didžiosios Britanijos. 1961 m. Tanganika paskelbė nepriklausomybę, o 1964-aisiais susijungė su kaimynine Zanzibaro valstybe ir taip atsirado dabartinė Tanzanija. Visgi šios šalies istorija turi vieną išskirtinumą, lėmusį, jog dabar Tanzanija yra tarp ramiausių šalių visame Afrikos žemyne. Jos niekada nevaldė kraugerys diktatorius, o šioje teritorijoje nekilo jokių ilgų karinių konfliktų. Šalies nepriklausomybės tėvu vadinamas Julius Nyerere buvo reta išimtis, pats atsistatydinęs iš prezidento posto po 21 metų, kai pamatė, kad nepavyko sukurti taip trokšto afrikietiško socializmo. Jis buvo idealistas, norėjęs tanzaniečius suburti į savotiškus kolūkius ir įsitikinęs, kad ujamaa (bendruomenė, išplėstinė šeima) – tai natūralus gyvenimo būdas Afrikoje. Eksperimentas, be abejonės, žlugo ir, nors paliko gilių ekonominių randų, bent jau nesupriešino čia gyvenančių genčių. Tanzanija iki šiol yra viena skurdžiausių pasaulio šalių, tačiau čia keliauti saugiau nei kitur Afrikoje. Mat paskutinis karinis konfliktas vyko 1979 m., kai Tanzanija paskelbė karą Ugandai po šios mėginimo aneksuoti dalį teritorijos šalies šiaurėje. Susirėmimai baigėsi gana greitai. O nuo 1995 m. spalio baigė galioti vienos partijos taisyklė ir šalyje surengti pirmieji daugiapartiniai rinkimai. Tad Tanzanija jau 30 metų yra demokratinė valstybė.

 

Du Afrikos gamtos stebuklai

 

Indijos vandenyno pakrantėje įsikūrusi Tanzanija dažniausiai siejama su dviem išskirtiniais gamtos stebuklais – Kilimandžaro kalnu ir Serengečio nacionaliniu parku. Abu plyti prie sienos su Kenija, kitos palyginti saugios Afrikos valstybės. Tad šiuos objektus galima aplankyti keliaujant tiek Tanzanijoje, tiek ir Kenijoje. Visgi lietuviai ir lenkai dažniau renkasi Tanzanijos kryptį, nes susisiekimas šiek tiek paprastesnis. Nenuostabu, kad vis daugiau europiečių keliauja savo akimis pamatyti „Afrikos stogo“. Beveik 5,9 km aukščio legendinis Kilimandžaras nuo seno vilioja keliautojus ir žygeivius iš viso pasaulio. Didžiausias Afrikos kalnas turi ir kitą titulą – tai didžiausias pasaulyje vienišas, jokiam kalnynui nepriklausantis kalnas. Smagiausia, kad, kitaip nei į daugelį aukštikalnių, į Kilimandžaro Uhuru viršūnę gali įkopti kiekvienas vidutiniškai fiziškai pasiruošęs keliautojas. Nuo sniego kepurės nepraradusios viršūnės atsiveria neapsakomi peizažai į akimis neaprėpiamas savanas. Jomis pasigėrėti vien iš viršaus nepakanka. Tad organizuojami safariai nuostabiame Serengečio nacionaliniame parke. Čia fiksuojama didžiausia pasaulyje laukinių gyvūnų koncentracija kvadratiniame kilometre. Serengečio nacionalinis parkas garsėja kasmetine milijonų antilopių gnu ir 200 tūkst. zebrų migracija. Tiesa, ne visiems keliautojams pavyksta pamatyti šią kvapą gniaužiančią kelionę (migracija prasideda balandį), tačiau beveik visiems apsilankiusiems pasiseka išvysti didįjį penketą – liūtą, leopardą, dramblį, raganosį ir buivolą. Taip pat fotomedžioklėje turistai dažnai užfiksuoja žirafų, impalų ir Granto gazelių. Serengečio parke yra kur kas daugiau gyventojų, ne vien dideli žinduoliai. Nuošalesnių granitinių uolų paviršiumi šmirinėja nesuskaičiuojami kiekiai drugelinių agamų ir uolinių damanų. Čia skraido daugiau kaip 500 rūšių paukščių.

 

„Hakuna Matata“ ZanzibareAerial,View,Of,The,Boats,On,Tropical,Sea,Coast,With

 

Į žemyninę Tanzanijos dalį keliautojai dažniausiai vyksta tam, kad 3–4 dienas praleistų stebėdami laukinę gamtą. Šis stebėjimas nėra toks patogus, kaip dauguma įsivaizduoja. Nors turistams sukurta infrastruktūra iš tiesų puiki, jau po kelių dienų daugelis pasiilgsta patogios viešbučio lovos, nenutrūkstančio elektros tiekimo ir dušo ne lauke, o prabangiai įrengtame vonios kambaryje. Viso to yra Zanzibare. Zanzibaro archipelagą sudaro Pemba ir dar kelios nedidelės salos, todėl vadinamas ne sala, bet salynu. Ši vieta turistus vilioja puikiu klimatu – termometro stulpelis čia niekada nerodo žemiau 21 °C, gerai išvystyta „viskas įskaičiuota“ viešbučių infrastuktūra. Į salą traukia ir legendinės grupės „Queen“ gerbėjai – vokalistas Freddie Mercury gimė Zanzibaro Stountaune. Labiausiai atvykėliai mėgaujasi poilsiu balto smėlio paplūdimiuose, maudynėmis Indijos vandenyne ir„Hakuna Matata“ – gyvenimu be jokių rūpesčių. Zanzibaro salynas itin mėgstamas, nes kainos mažesnės nei Europos kurortuose, o pramogų įvairovė didesnė. Salyno pietryčiai garsėja paplūdimiais. Čia vyrauja išties maloni atmosfera. Kizimkazi ir Dimbani pakrantės tankiai padengtos žaluma, o nuošaliose įlankose galima stebėti delfinus. Jambiani, Paje plyti atoslūgių vietovėse, pakrantė visiškai išvalyta nuo dumblių. Tad šiuos kurortus renkasi šeimos su vaikais. Šiaurės rytų pakrantėje sparčiai vystosi jauniausi kurortai. Matemwe, Kiwengwa, Kigomani ir Pwani Mchangani garsėja ilgais nuošaliais paplūdimiais, kurie itin patinka nardytojams. Mat galima išvysti daug įvairių jūros gyventojų. Salyno šiaurė dažnai pasirenkama ramioms prabangioms atostogoms. Verta žinoti, kad viename populiariausių Zanzibaro kurortų Kendwa kainos gali būti kelis kartus didesnės nei kituose. Personalas paprastai yra europietiškai mandagus, o vietinių viešbučių teritorija visada išpuoselėta.

 

Įdomu ir naudinga

 
  • Dėl tobulo atostogų klimato ir palankios geografinės padėties keliauti į Zanzibarą galima ištisus metus. Orai gana pastovūs, nėra ryškių metų laikų. Lietingiausi mėnesiai – kovas–gegužė ir lapkritis–gruodis, o mažiausia lietaus tikimybė būna liepą–rugpjūtį. Vidutinė metinė oro temperatūra siekia apie 28 °C, o vandens – maždaug 25 °C.
  • Oficiali Tanzanijos valiuta – Tanzanijos šilingas. Tačiau įprastai rekomenduojama atsiskaityti JAV doleriais ar eurais. Svarbu paminėti, kad šalyje nepriimami senesni nei 2006 m. dolerių banknotai.
  • Nerekomenduojama gerti vandentiekio vandens, troškulį patartina malšinti pirktiniu vandeniu buteliukuose. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad Tanzanijoje yra nemažai uodų, todėl vertėtų pasirūpinti stipresne apsaugine priemone.
  • Vykstantiems į Tanzaniją ir Zanzibaro salas nėra privalomų skiepų. Tarptautinio skiepų paso, patvirtinančio vakcinaciją nuo geltonosios karštligės, reikalaujama tik iš vyresnių kaip 1 m. keliautojų, atvykstančių iš endeminių geltonosios karštligės teritorijų, bei keliautojų, vykusių tranzitu (daugiau nei 12 val. oro uoste) per endeminę geltonosios karštligės teritoriją. Rekomenduojami skiepai nuo hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, meningokokinės infekcijos. Suaugusiesiems aktuali revakcinacija nuo difterijos ir stabligės.
 

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė